de

Antanas Kraujelis

Persan haben keine Bilder. Fügen Sie neue Bilder.
Geburt:
25.10.1928
Tot:
17.03.1965
Zusätzliche namen:
Антанас Крауялис-Шяубунас
Kategorien:
Held einer ganzen Nation, Opfer der Repression (Völkermord) des sowjetischen Regimes, Partisan
Nationalitäten:
 litauer
Friedhof:
Der Friedhof Antakalnis

Antanas Kraujelis (dar žinomas slapyvardžiais Pabaisa ir Siaubūnas, 1928 m. spalio 25 d. Kaniūkų kaime, Aluntos valsčiuje, Utenos apskrityje – 1965 m. kovo 17 d. Papiškių kaime, Utenos rajone) – kovotojas už Lietuvos laisvę, paskutinis Aukštaitijos partizanas.

Biografija

Mokėsi Aluntos progimnazijoje, kurią baigė jau prasidėjus antrajai bolševikų okupacijai. 1946–1947 m. A. Kraujelis veikė kaip partizanų ryšininkas, turėjo ginklą. Tačiau dėl nuolatinio persekiojimo, siūlymų tapti agentu ir išdavinėti partizanus A. Kraujelis nebegalėjo ilgiau pasilikti namuose, todėl 1948 m. rudenį išėjo į mišką. Pasirinkęs Pabaisos slapyvardį, buvo Vytauto apygardai priklausiusiame Mykolo Urbono – Liepos būryje. 1949–1950 m., kaip Rytų Aukštaitijos atstovas, vyko į pasitarimus pas dzūkų partizanus dėl ryšių užmezgimo. 1950 m. A. Kraujelis perėjo į Žėručio rajono Henriko Ruškulio – Liūto būrį, veikusį Utenos, Molėtų ir Anykščių rajonų sandūroje. Tapo rajono štabo nariu ir pasivadino Siaubūnu. 1952 m. būriui buvo tragiški – daug jų žuvo, buvo suimtas būrio vadas. 1954 m. A. Kraujelis – Siaubūnas liko vienas. Gyveno Papiškių kaime, Utenos rajone, svainio Antano Pinkevičiaus gyvenamajame name, po krosnimi įrengtoje slėptuvėje. 1965 m. kovo 17 d. per kariuomenės operaciją, kuriai vadovavo KGB majoras Nachmanas Dušanskis, Antano Pinkevičiaus name A. Kraujelis nusišovė, prieš tai sunaikinęs dokumentus. Jo kūną išvežė į Uteną. Atpažinimo aktą pasirašė KGB jaunesnysis leitenantas Marijonas Misiukonis.

Šeima

A. Kraujelis turėjo šešias seseris. Dvi iš jų buvo partizanų ryšininkėmis. Dėl A. Kraujelio veiklos buvo tardomi ir persekiojami jo šeimos nariai. Jo tėvai, seserys du kartus buvo ištremti. 1955 m. vedė ir susilaukė sūnaus. Žmona – Janina Snukiškytė. Dėl vyro veiklos dalį gyvenimo praleido kalėjime. Tuo metu sūnus Antanas augo vaikų namuose. Grįžusi iš kalėjimo per teismus susigrąžino teisę į sūnaus globą.

Kapas

2019 m. birželio 19 d. Vilniaus Našlaičių kapinėse aptikti Antano Kraujelio palaikai. 2019 m. spalio 25-26 d. jis buvo iškilmingai pašarvotas ir tautos lankomas Švento Ignoto bažnyčios šarvojimo patalpoje Vilniuje, o 2019 m. spalio 26 d. palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Apdovanojimai

  • 1992 m. birželio 13 d. Utenos politinių kalinių ir tremtinių skyriaus iniciatyva prie namo, kur žuvo A. Kraujelis, buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo su V. Giedraičio iškaltu įrašu.
  • 1997 m. gruodžio 17 d. A. Kraujelis pripažintas kariu savanoriu.
  • 1998 m. birželio 10 d. jam suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis.
  • 1998 m. gegužės 22 d. jis apdovanotas Vyčio kryžiaus III-iojo laipsnio ordinu.
  • Nuo 2006 metų Utenoje organizuojamas tarptautinis jaunučių beisbolo turnyras A. Kraujeliui atminti.

Literatūra

Rašytoja Renata Šerelytė, tyrinėdama Lietuvos partizanų kovų su okupantais šaltinius, parašė knygą „Pro rūdijančią naktį“, pagrįstą paskutiniojo Lietuvos partizano A. Kraujelio gyvenimo faktais.

Ursache: wikipedia.org

Keine Orte

    loading...

        15.06.1940 | PSRS Sarkanā Armija okupē Lietuvu

        Hinzufügen Speicher

        23.07.1940 | ASV Samnera Velsa deklarācija par Baltijas aneksijas neatzīšanu

        Hinzufügen Speicher

        14.06.1941 | Juuniküüditamine

        Hinzufügen Speicher

        22.06.1941 | Operation Barbarossa

        Hinzufügen Speicher

        23.06.1941 | Lithuania. Lithuanian Activist Front declares independence from USSR

        However, after some weeks Lithuania faced next occupation- by Nazi Germany

        Hinzufügen Speicher

        08.05.1945 | WW2. Courland pocket. Ezere. Signing place of surrender of German Army

        Hinzufügen Speicher

        17.03.1949 | Īles kauja

        1949. gada 17. martā 24 "mežabrāļi", kas tobrīd atradās bunkurā, izcīnīja savu pēdējo kauju pret 760 vīru lielo PSRS okupācijas spēku- Valsts drošības ministrijas jeb čekas karaspēku. Bojā gāja 15 partizāni, deviņi tika sagūstīti un kopā ar atbalstītājiem izsūtīti uz Sibīriju.

        Hinzufügen Speicher

        25.03.1949 | Märzdeportationen 1949 im Baltikum

        Die Märzdeportationen 1949 waren Massendeportationen von Einwohnern der baltischen Staaten in entlegene Gebiete der Sowjetunion. Die Verhaftungen fanden vom 25. bis 28. März 1949 statt. Betroffen von den sowjetischerseits „Operation Priboi“ (Brandung, Oперация Прибой) genannten Massnahmen waren etwa 90.000 Menschen. Aufgrund der hohen Sterblichkeitsrate der Opfer wird die Aktion in verschiedenen Publikationen als Genozid eingestuft.[1] In einem Urteil von 2006 bezeichnete der Europäische Gerichtshof für Menschenrechte die Vorgänge als Verbrechen gegen die Menschlichkeit.

        Hinzufügen Speicher

        02.04.1951 | Communist crimes: Operation "North" started in USSR. 8576 deported

        Operation North (Russian: Операция "Север") was the code name assigned by the USSR Ministry of State Security to massive deportation of Jehovah's Witnesses and their families to Siberia in the Soviet Union on 1–2 April 1951,

        Hinzufügen Speicher

        20.09.1951 | Soviet genocides. September Operation. 3,087 Lithuanians deported to Irkutsk oblast

        Hinzufügen Speicher

        23.01.1952 | Soviet Genocides. January deportation. 2,195 Lithuanians deported to Krasnoyarsk krai

        Hinzufügen Speicher

        Schlagwörter