de

Gedertas Eliasas

Persan haben keine Bilder. Fügen Sie neue Bilder.
Geburt:
23.09.1887
Tot:
29.01.1975
Mädchenname:
Ģederts Eliass
Zusätzliche namen:
Straume,
Kategorien:
Anarchist, Künstler, Maler, Professor, Pädagoge, Revolutionär, Terroristen, Träger des Drei-Sterne-Ordens, Verbrecher
Nationalitäten:
 lette
Friedhof:
Platones pagasts, Strupdeguņu kapsēta

Gedertas Eliasas (latv. Ģederts Eliass, 1887 m. rugsėjo 23 d. Zileniai, Platuonės valsčius, Mintaujos apskritis – 1975 m. sausio 29 d.Ryga) – latvių tapytojas. Latvijos dailės klasikas, profesorius, jaunųjų dailininkų ugdytojas, meno istorijos tyrinėtojas.

 

Biografija

1896–1897 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje, 1898–1904 m. Mintaujos realinėje mokykloje, kur pradėjo domėtis menu. Nuo 1902 m. piešimo mokėsi pas dailininką Janį Valterį, nuo 1904 m. dailininko Vilhelmo Purvinio studijoje Rygoje. 1905-1907 m. revoliucijos dalyvis.1906 m. vengdamas arešto išvyko į užsienį, gyveno prisidengęs Ludvigo Teodoro Lilau vardu. Danijoje ir Olandijoje susipažino su tų šalių meniniu gyvenimu, dailininkų darbais. 1908 m. įstojo į Briuselio karališkąją menų akademiją, kurioje studijavo tapybą ir skulptūrą. 1913 m. baigęs Karališkąją akademiją, dar metus praleido Prancūzijoje ir Italijoje, 1913 m. mokėsi privačiai Juliano akademijoje Paryžiuje pas Žaną-Polį Lorencą. Grįžęs į Latviją, 1914-1915 m. gyveno ir kūrė gimtąjame sodžiuje Zileniuose. Priartėjus Pirmojo pasaulinio karo frontui1916 m. išvyko į Rusiją, Maskvoje studijavo rusų realistinę tapybą. 1918 m. G. Eliasas grįžo į Rygą, 1919-1920 m. Latvijos kariuomenėssavanoris.

1925–1942 m. ir 1944–1953 m. dėstė Latvijos dailės akademijoje; nuo 1938 m. profesorius, 1944-1953 m. Tapybos fakulteto dekanas.1928 m. vedė Hedvigą Velert. 1933 m. vedė Haliną Kairiūkštytę (1896–1984 m.). Abu nemokėdami vienas kito kalbos, namuose kalbėjoprancūzų kalba. 1940 m. išsiskyrė, 1943 m. jo žmona tapo Marta Kalniņa.

G. Eliasas išugdė pokario Latvijos dailininkų kartą. 1953 m. išėjęs į pensiją, jis nenustojo kurti, dalyvavo parodose. Vis dėlto į Latvijos dailės istoriją kaip nepralenktas kompozicijos, peizažo ir figūrinių kompozicijų meistras, žymus portretistas įėjęs G. Eliasas paskutiniuosius 20 savo gyvenimo metų jautėsi vienišas. Anapilin ir svetur buvo iškeliavę daugelis jam artimų žmonių. Paties G. Eliaso gyvenimo gija nutrūko 1975 metų sausio 29 d., palaidotas Platuonės kapinėse. Menui buvo atiduota viskas – talentas, laikas, meilė, o sulaukta pripažinimo. Nepaisant to, jo vardo niekada nėra lydėjusi triukšminga šlovė.

 

Kūryba

Nuo 1919 m. G. Eliasas dalyvavo parodose. 1920 m. įsijungė į Rygos dailininkų ekspresionistų grupės, jungusios talentingiausius Latvijos tapytojus ir skulptorius, veiklą. 1920 m. grupės surengtoje pirmoje parodoje eksponavo 67 darbus. Šiuose darbuose labai aiškus modernistinių srovių pėdsakas. Nuo to laiko G. Eliasas aktyviai kūrė, dalyvavo parodose Latvijoje ir užsienyje, daug keliavo po Vakarų Europą. Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje jo sukurti darbai – peizažai, figūrinės kompozicijos – tapo latvių dailės klasika. Šiuos darbus įkvėpė jau ne kelionės po užsienio šalis, o Latvijos gamta, žmonės. G. Eliasas tapo tikru kompozicijos meistru, dalyvavo parodose Latvijoje, užsienyje – Osle, Kopenhagoje, Londone, Paryžiuje.[1]

Nutapė buitinių („Derliaus nuėmimas“ 1938 m., „Ankstyvas rytas“ 1945 m.), teminių („1905 metai“ 1958 m.) kompozicijų, portretų („Dvigubas portretas“ 1952 m., motinos, 1953 m.), aktų, natiurmortų. Patyrė XX a. pradžioje modernizmo srovių įtaką, vėlesnėje kūryboje rėmėsi realizmo, toninės tapybos principais.[2] Žymiausias portretas – „Maja su skėčiu“ (1919 m.).

Šeštajame dešimtmetyje ėmęsis pastelės, jis sukūrė daug įsimintinų šio žanro darbų. Jo darbai turėjo įtakos Latvijos vaizduojamojo meno raidai. Parašė straipsnių apie dailę. 1928-1940m. Latvijos enciklopedijos dailės istorijos skyriaus vadovas. Daug jo darbų saugo Latvijos dailės muziejus, Tukumo muziejus, Stokholmo, Prahos, Helsinkio, Oslo, Malmės muziejai. 1983m. 774 jo tapybos darbai, 258 pastelės, 660 akvarelių, 2422 straipsnių, knygų ir kitų dokumentų perduota Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir dailės muziejui, kuris įsikūręs „Academia Petrina“. 1987 m. rugsėjo 23 d. prie muziejaus atidengtas Gederto Eliaso paminklas (dailininkas Janis Zarinis).

 

Įvertinimas

  • 1936 m. – Trijų žvaigždžių ordinas
  • 1962 m. – Latvijos TSRS nusipelnęs meno veikėjas

 

Bibliografija

  • Prancūzų naujoji tapyba (Franču jaunlaiku glezniecība), su broliu Kristapu Eliasu, 1940 m.
  • Latvijos TSR dailės akademijai 20 metų. 1919–1940 (Latvijas PSR Makslas akademijas 20. gadi. 1919–1940 m., su A. Pupu, 1941 m.

 

Šaltiniai

↑ Virginija Šiukščienė. Paroda „Gederto Eliaso tapyba“. Šiaulių Aušros muziejus ↑ Gedertas Eliasas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 467 psl.

 

Literatūra

  • Art and Architecture. Biographies, Riga, 1995, pp. 146–147
  • A. Osmanis. Gederts Eliass. Riga, 1995
  • Latvian Fine Arts in 1860–1940. Riga, 1986
  • J. Silins. Latvian Art in 1915–1940, I. Stockholm, 1988
  • Unerwartete Begegnung: lettische Avantgarde: 1910–1935. Köln, 1990.

 

Nuorodos

  • Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir dailės muziejus
  • Gederts Eliass. Virtual Art Gallery
  • Gederts Eliass. Galerija

***

Ursache: wikipedia.org, news.lv, jzb.lv

Keine Orte

    loading...

        NameBeziehungGeburtTotBeschreibung
        1Jānis EliassJānis EliassVater00.00.185102.11.1937
        2Karlīne EliassKarlīne EliassMutter00.00.186600.00.1956
        3Juris EliassJuris EliassBrüder15.09.189111.12.1974
        4Kristaps EliassKristaps EliassBrüder30.03.188604.01.1963
        5Anna Maija CielēnaAnna Maija CielēnaSchwester06.03.188909.12.1988
        6
        Marta EliaseEhefrau11.09.191114.11.1958
        7
        Kristaps EliassOnkel00.00.185600.00.1913
        8
        Dorotija KužpietsTante00.00.185800.00.1951
        9
        Lizete RūmanisTante00.00.185400.00.1943
        10Klāra Anna Luīze  KalniņaKlāra Anna Luīze KalniņaTante25.02.187421.11.1964
        11Izabella Mitānija CielēnaIzabella Mitānija CielēnaNichte00.00.192710.02.2023
        12Maija EliaseMaija EliaseNichte, Schüler10.05.192404.09.1991
        13Elza EliassElza EliassSchwägerin00.00.189800.00.1992
        14Fēlikss CielēnsFēlikss CielēnsSchwager07.02.188810.07.1964
        15Ģederts EliassĢederts EliassGroßvater00.00.181200.00.1870
        16
        Lavīze EliassGroßmutter00.00.183200.00.1901
        17Bruno KalniņšBruno KalniņšCousin07.05.189926.03.1990
        18
        Anna HamstereFreund03.03.190011.09.1924
        19Ksenija SkulmeKsenija SkulmeFreund14.09.189325.02.1967
        20Kurts FridrihsonsKurts FridrihsonsBekanntschaft07.09.191131.01.1991
        21Vilhelms PurvītisVilhelms PurvītisLehrer03.03.187214.01.1945
        22Felicita Anna Renāte PauļukaFelicita Anna Renāte PauļukaSchüler08.05.192508.12.2014
        23Kārlis EglītisKārlis EglītisSchüler28.09.190627.02.1950
        24Veronika JanelsiņaVeronika JanelsiņaSchüler20.05.191029.05.2001
        25Valentīna DaukšeValentīna DaukšeSchüler00.00.190515.05.1984
        26Mērija BernereMērija BernereSchüler22.03.190802.09.1984
        27Peter the PainterPeter the PainterGleichgesinnte19.07.1883
        28Otto SkulmeOtto SkulmeGleichgesinnte08.08.188922.03.1967

        13.01.1905 | 1905. gads 13. janvāra demonstrācija

        Nemieri jeb 1905. gada revolūcija Latvijā 1905. gadā sākās ar 13. janvāra (piekārtots pie datuma, ignorējot stilu, 26.1.1905 pēc jaunā) manifestāciju Rīgā, kuru, kā reakciju uz demonstrantu apšaušanu Sanktpēterburgā 9. janvārī, organizēja LSDP.

        Hinzufügen Speicher

        26.02.1906 | Latviešu anarhisti. Uzbrukums Krievijas Valsts bankai Helsinkos

        Hinzufügen Speicher

        03.01.1911 | Belagerung der Sidney Street

        Hinzufügen Speicher

        Schlagwörter