Ken Hensley

Ken Hensley (pilnas vardas ir pavardė: angl. Kenneth William David Hensley, 1945 m. rugpjūčio 24 d. Plumstede, pietryčių Londone, Jungtinėje Karalystėje – 2020 m. lapkričio 4 d.) – klavišininkas (daugiausia grojęs Hammondo vargonais), gitaristas, vokalistas, dainų autorius ir garso įrašų prodiuseris, geriausiai žinomas kaip Uriah Heep narys praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.

Jis sukūrė daugelį to laikotarpio Uriah Heep dainų arba buvo jų bendraautoris. Iš šių dainų garsiausios „Look at Yourself“, „Lady in Black“ (jis sudainavo ir šių abiejų dainų pagrindines vokalo partijas), „Easy Livin'“, „Stealin'“ ir „Free Me“.

Biografija

Ken Hensley gimė Londone, iš kurio kartu su tėvais, trimis broliais ir seserimi 1955 m. persikėlė į Stevenage. Jis pradėjo mokytis groti gitara 12 metų iš Berto Weedono pradžiamokslio. Pirmą kartą viešai koncertavo The Mentmore Pen Factory, Stevenage 1960 m. rugsėjo mėn. Po to grojo grupėse The Blue Notes, Ken And The Cousins ir Kit And The Saracens (1962 m.). 1963 m. ši grupė transformavosi į The Jimmy Brown Sound, kuri netgi įrašė keletą dainų (jų įrašai neišliko). Nedaug trūko, kad tuo laiku būtų įvykęs ir pirmasis Hensley pasirodymas „profesionaliojoje“ scenoje, nes jo grupė ruošėsi pritarti Ben E. Kingui jo vizito Jungtinėje Karalystėje metu, tačiau šis pasirodymas neįvyko.

1965 m. Hensley nustojo domėtis soul stiliaus muzika ir kartu su jaunu gitaristu Mick Taylor, kuris vėliau išgarsėjo dirbdamas su The Rolling Stones, sukūrė grupę The Gods. Kenas sukūrė didžiąją dalį grupės kompozicijų, dainavo ir grojo Hammondo vargonais (todėl, kad grupėje grojo talentingas gitaristas Mick Taylor). Tuo metu jis dar nežinojo, kad labiausiai išgarsės būtent kaip vargonininkas. The Gods nariais įvairiu laiku buvo vokalistas ir gitaristas bei bosininkas Greg Lake (vėliau King Crimson ir Emerson, Lake & Palmer narys), bosininkas Paul Newton (jis vėliau buvo ir pirmasis Uriah Heep bosininkas), būgnininkas Lee Kerslake (vėliau taip pat grojęs Uriah Heep), bosininkas John Glascock (vėliau Jethro Tull narys) ir gitaristas Joe Konas. 1968 m. grupė pasirašė sutartį su Columbia Records ir įrašė 2 albumus ir keletą singlų. Po to Newton paliko grupę ir perėjo į Spice.

Galiausiai grupė iširo, tačiau Cliff Bennett iš Rebel Rouser nusprendė groti progresyvesnę muziką ir pakvietė The Gods vaikinus prisijungti. Taip grupės Toe Fat pavadinimu jie išleido 2 albumus (Kenas dalyvavo tik įrašant pirmąjį iš jų). Tuo pat metu Kenas taip pat dalyvavo įrašant abejotinos vertės Head Machine (tai veikiau buvo ne grupė, o projektas) albumą „Orgasm“. Tada jis vėl, kaip karjeros pradžioje, daugiausia grojo gitara.

1969 m. pabaigoje Paul Newton pakvietė Hensley kartu groti grupėje Spice, kadangi tuo metu jie ieškojo klavišininko, norėdami pakeisti grupės skambesį į progresyvesnį ir ne tokį artimą bliuzui. 1970 m. sausio mėn. grupės pavadinimas iš Spice buvo pakeistas į Uriah Heep. Grupės sudėtyje tuo metu taip pat buvo gitaristas Mick Box ir vokalistas David Byron. Darbas Uriah Heep sudarė galimybes Ken Hensley išplėtoti ir parodyti pasauliui savo dainų ir jų tekstų rašymo bei grojimo klavišiniais instrumentais ir gitara gebėjimus. Grupė susilaukė didžiulio pasisekimo ir tapo viena iš legendinių Jungtinės Karalystės roko grupių. Klasikinės Uriah Heep sudėties, kurią sudarė Hensley, Byron, Box, Kerslake ir bosininkas Gary Thain kūrybinė energija ir Gerry Bron iš Bronze Records vadyba buvo svarbiausi veiksniai, nulėmę neįtikėtinus grupės gebėjimus kurti puikią muziką. Per tą laiką, kai Hensley buvo Uriah Heep nariu (1970–1980 m.), grupė įrašė 13 studijinių albumų ir vieną iš garsiausių visų laikų koncertinių albumų „Uriah Heep Live - January 1973“, taip pat daug rinkinių ir singlų. Tuo pat metu Ken Hensley įrašė ir 2 pirmuosius savo solinius albumus: „Proud Words On A Dusty Shelf“ (1973 m.) ir „Eager To Please“ (1975 m.). Iš grupės pasitraukus Thain (mirė 1975 m.) ir Byron, į Uriah Heep šeimą įsiliejo kiti puikūs muzikantai: John Wetton (Family, King Crimson, Roxy Music, vėliau UK ir Asia), Trevor Bolder (iš Spiders From Mars, vėliau Wishbone Ash) ir John Lawton (Lucifer's Friend). Tačiau kūrybinė energija jau nebebuvo tokia pati kaip anksčiau…

Hensley pasitraukė iš grupės 1980 m., būdamas nepatenkintas tuo metu grupės pasirinktu muzikiniu stiliumi. Pradžioje pabandęs suburti naują grupę Jungtinėje Karalystėje, vėliau jis išvyko į JAV ir surengė keletą pasirodymų Šiaurės Amerikoje kartu su tiems pasirodymams suburtu Ken Hensley Band.

1982 m. Hensley prisijungė prie Floridos sunkiojo roko grupės Blackfoot. Su šia grupe jis įrašė 2 albumus, kurie susilaukė tam tikro pasisekimo, tačiau iš jos pasitraukė sužinojęs apie Byrono mirtį 1985 m. Per tą laiką jis taip pat išleido savo trečiąjį solinį albumą „Free Spirit“ (1980 m.).

Nuo tada Hensley praktiškai pasitraukė iš aktyvios muzikinės veiklos, gyveno Sent Luise (JAV), tik retkarčiais sudalyvaudamas muzikiniuose projektuose su grupėmis W.A.S.P., Cinderella ir kai kuriuose kituose. Blackie Lawless iš W.A.S.P. tiksliai apibūdino Hensley vietą roko istorijoje:

„Mano supratimu, Ken Hensley sukūrė taisykles kaip klavišiniais groti sunkųjį metalą.“

Tačiau, daugelio nuostabai, po gana ilgo tylos laikotarpio situacija pradėjo keistis praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje. 1994 m. buvo išleistas iki tol negirdėtų įrašų rinkinys „From Time To Time“, į kurį buvo įtraukta keletas dainų, Keno įrašytų tarp 1971 ir 1982 m., taip pat keletas labai gerų ankstyvųjų Uriah Heep klasikinių dainų versijų, kurias Kenas sugrojo kartu savo to laiko „kambariokais“ – gitaristu Paul Kossoff ir būgnininku Simon Kirke (abu iš grupės Free). Kiti muzikantai, dalyvavę įrašant šias dainas, buvo bosininkas Boz Burrell (King Crimson ir Bad Company), gitaristas Mick Ralphs (Bad Company), būgnininkai Ian Paice (Deep Purple ir Whitesnake) bei Kenny Jones (The Who).

1999 m. Hensley be savo darbo su „St. Louis Music“ pradėjo vis aktyviau dalyvauti muzikinėje veikloje. Kartu su savo grupe Visible Faith jis įrašė albumą „A Glimpse Of Glory“. Tai buvo gana eklektiškas baladžių ir sunkiojo roko kompozicijų rinkinys, kurį Keno gerbėjai, pasiilgę jo naujų kūrinių, priėmė labai entuziastingai.

Per ketvirtąjį kasmetinį Uriah Heep suvažiavimą, vykusį Londone 2000 m. gegužės mėn., buvo susitarta surengti vienintelį grupės, kuri sąlyginai pavadinta „Hensley-Lawton Band“, koncertą. Pirmą kartą praėjus 21 metams nuo pasitraukimo iš Uriah Heep prie Keno prisijungė buvęs grupės vokalistas John Lawton. Kartu su jais koncertavo Paul Newton (pirmasis Uriah Heep bosininkas) ir 2 Johno grupės nariai – solo gitara grojęs Reuben Kane ir būgnininkas Justin Shefford. Susižavėjusiai publikai jie sugrojo eilę senųjų klasikinių Uriah Heep kompozicijų bei kelias dainas iš Keno solinių albumų. Koncertas buvo įrašytas į kompaktinį diską, po to buvo surengtas koncertinis turas Europoje, kurio kulminacija buvo koncertas Hamburge (Vokietijoje) su simfoniniu orkestru. Jo metu sugrota nauja klasikinės Uriah Heep kompozicijos „Salisbury“ interpretacija.

Tai tikrai dar nebuvo istorijos pabaiga, nes Hensley gana aktyviai tęsė savo solinę karjerą. Po 21 metų pertraukos jis išleido solinį albumą „Running Blind“, o po to surengė pasaulinį koncertinį turą su savo grupe, pavadinta „Free Spirit“. Joje grojo keli garsūs muzikantai: Dave Kilminster (gitara), Andy Pyle (bosinė gitara) ir Pete Riley (būgnai). Kilminster ir Riley vėliau taip pat grojo grupėje Keith Emerson Band (Kilminster šiuo metu priklauso Roger Waters grupei). Ken Hensley pastaruoju metu taip pat kasmet surengė pasirodymus nedidelėse arenose Skandinavijoje, pavyzdžiui, „The Summer Party“ Fredrikstade (Norvegija), kur jis jau šešerius metus koncertavo kiekvieną rugpjūtį.

Persikėlęs į Ispaniją, Hensley toliau aktyviai dirbo ir išleido albumus „The Last Dance“ (naujos dainos), „The Wizard's Diary“ (Uriah Heep klasikinės kompozicijos, iš naujo įrašytos 2004 m.) bei „Cold Autumn Sunday“ (Keno solinės dainos, iš naujo įrašytos 2005 m.).

2006 m. pabaigoje buvo įrašyta, o 2007 m. gegužės mėn. išleista roko opera „Blood On The Highway“, kurią atliekant dalyvavo keletas specialiai pakviestų svečių. Jos turinys – roko žvaigždės iškilimo, nuopuolio ir atgimimo istorija. Pagrindines vokalines partijas operoje atliko pats Kenas, taip pat Glenn Hughes (ex-Deep Purple, Trapeze, Black Sabbath), Jorn Lande (ex-The Snakes, Masterplan), John Lawton (ex-Lucifer's Friend, Uriah Heep) ir Eve Gallagher.

2008 m. rugsėjo mėn. vykusiame renginyje „Heepvention 2008“ Ken Hensley vėl pasirodė scenoje kartu su buvusiomis Uriah Heep garsenybėmis – John Lawton, Lee Kerslake ir Paul Newton bei su buvusiu Focus gitaristu Jan Dumee. Per šį renginį buvo surengti du pasirodymai: pirmąją dieną – akustinis („gyvo garso“) koncertas, o antrąją dieną – pilnos sudėties roko grupės koncertas. Jų metu buvo atlikti per du dešimtmečius sukurti Uriah Heep muzikos „standartai“.

Nė nemanydamas sustoti, Kenas toliau kūrė ir įrašinėjo novatoriškus naujus albumus, pradėjęs nuo kerinčio dainų rinkinio, pavadinto „Love & Other Mysteries“, kurį jis įrašė savo namuose Ispanijoje, po kurio 2011 m. sekė albumas „Faster“ - jo pirmasis studijinis naujų dainų albumas, įrašytas gyvai su jam pritariančia grupe Live Fire.

Koncertiniai turai sekė vienas kitą, jų metu Kenas surengė solo koncertus Japonijoje, Rusijoje ir kitose šalyse, taip pat kartu su Live Fire pasirodė Skandinavijoje ir visoje Europoje, tačiau netrūko ir įkvėpimo naujoms dainoms kurti. 2013 m. balandžio mėn. Cherry Red Records išleido CD su vieno iš jo solo koncertų įrašu, o tų pačių metų birželio mėn. išleistas koncertinis CD, įrašytas kartu su Live Fire 2012 m. rugsėjo-spalio koncertinio turo metu. Planuota, kad užbaigiant trijų albumų, išleistų per vienerius metus, ciklą rugsėjo mėn. Cherry Red Records dar išleis albumą „Trouble“ su dešimčia naujų dainų, įrašytų kartu su pakitusios sudėties Live Fire.

Pastaruosius kelerius metus Hensley kartu su žmona gyveno Agosto kaime netoli Alikantės, Ispanijoje.

Grupės ir darbo pobūdis

• The Gods (1965–1968 m.) – pagrindinis vokalas ir klavišiniai, kartais gitara
• Toe Fat (1968 m.) – klavišiniai, pritariantysis vokalas, kartais gitara
• Head Machine (1968 m.) – pagrindinis vokalas, klavišiniai, gitaros

(tai buvo vieno albumo projektas, kurio iniciatoriumi buvo prodiuseris, panoręs išleisti savo dainas)

• Weed (1971 m.) – pagrindinis vokalas, klavišiniai, gitaros

(manoma, kad kiti įrašant albumą groję muzikantai buvo iš vokiečių grupės Virus. Tai buvo vienkartinis projektas šalia darbo Uriah Heep)

• Uriah Heep (1969–1980 m.) – klavišiniai, pritariantysis ir kartais pagrindinis vokalas, akustinė ir slide gitara, pagrindinis dainų autorius
• Shotgun (1980 m.) – pagrindinis vokalas, klavišiniai, gitaros
• Ken Hensley Band (1981 m.) – pagrindinis vokalas, klavišiniai, gitaros
• Blackfoot (1982–1985 m.) – klavišiniai, vokalas, slide gitara
• W.A.S.P. (svečias įrašant 1989 m. albumą) – klavišiniai, prodiuseris
• Bruce Cameron (svečias įrašant albumą) – klavišiniai
• Hensley-Lawton Band (2000–2001 m.) – klavišiniai, gitara, pagrindinis ir pritariantysis vokalas
• Ken Hensley’s Free Spirit (2002 m.) – klavišiniai, gitaros, pagrindinis ir pritariantysis vokalas
• Ayreon (2004 m.) – Hammondo vargonų solo dainoje Day Sixteen: Loser iš albumo The Human Equation
• Ken Hensley & the Viking All-Stars Band (2005 m.) – klavišiniai, gitaros ir pagrindinis vokalas
• Ken Hensley & Live Fire (2006–2007 m.) – klavišiniai, gitaros ir pagrindinis vokalas
• Therion (2007 m.) – Hammondo vargonų solo dainoje „Trul“ iš albumo Gothic Kabbalah
• Toni Rowland (2008 m.) – prodiusavo albumą „Unfolding“ ir grojo jį įrašant
• B.T.R. (2008 m.) – bulgarų sunkiojo roko grupė, grojusi su Ken Hensley ir John Lawton koncerte, kuris vyko Vasaros teatro scenoje Burgase 2008 m. liepos 3 d.

Knygos

• Uriah Heep – 10 Jahre Rockmusik (Markus Ott & Ken Hensley, 1980 m.)
• When Too Many Dreams Come True – The Ken Hensley Story (2006 m.)

Diskografija

Soliniai albumai

• Proud Words On A Dusty Shelf (1973 m.)
• Eager To Please (1975 m.)
• Free Spirit (1980 m.)
• The Best Of Ken Hensley (1990 m.)
• From Time To Time (1994 m.)
• A Glimpse Of Glory (1999 m.)
• Ken Hensley Anthology (2000 m.)
• Running Blind (2002 m.)
• The Last Dance (2003 m.)
• The Wizard's Diary (CD/DVD) (2004 m.)
• Cold Autumn Sunday (2005 m.)
• Elements - Anthology 1968 to 2005 (2006 m.)
• Inside The Mystery (2006 m.)
• Blood On The Highway (2007 m.)
• Live Fire (DVD) (2007 m.)
• Blood On The Highway - Release Concert (DVD, 2008 m.)
• Love & Other Mysteries (2012 m.)
• Live Tales (2013 m.)

Su Uriah Heep

• Very 'Eavy... Very 'Umble (1970 m.)
• Salisbury (1970 m.)
• Look at Yourself (1971 m.)
• Demons & Wizards (1972 m.)
• The Magician’s Birthday (1972 m.)
• Uriah Heep Live (1973 m.)
• Sweet Freedom (1973 m.)
• Wonderworld (1974 m.)
• Return To Fantasy (1975 m.)
• The Best Of Uriah Heep (1975 m.)
• High And Mighty (1976 m.)
• Firefly (1977 m.)
• Innocent Victim (1977 m.)
• Fallen Angel (1978 m.)
• Conquest (1980 m.)
• Live At Shepperton '74 (1986 m.)
• Live In Europe 1979 (1986 m.)
• Still 'Eavy Still Proud (1990 m.)
• Rarities From The Bronze Age (1991 m.)
• The Lansdowne Tapes (1994 m.)
• A Time Of Revelation (1996 m.)
• Live In San Diego 1974 (1997 m.)
• Chapter & Verse – The Uriah Heep Story (2005 m.)

Su The Gods

• Genesis (1968 m.)
• To Samuel a Son (1970 m.)
• The Gods Featuring Ken Hensley (1976 m.)

Su Head Machine

• Orgasm (1970 m.)

Su Toe Fat

• Toe Fat (1970 m.)

Su Weed

• Weed…! (1971 m.)

Su Blackfoot

• Siogo (1983 m.)
• Vertical Smiles (1984 m.)
• KBFH presents Blackfoot Live 1983 (1998 m.)

Su The Hensley-Lawton Band

• The Return (2001 m.)
• Salisbury Live (2001 m.)

Su John Wetton

• More Than Conquerors (2002 m.)
• One Way Or Another (2002 m.)

Su Live Fire

• Faster (2011 m.)
• Live Fire LIVE (2013 m.)