Ilzenbergo dvaras

Ilzenbergo dvaras – dvaras, esantis Rokiškio rajone, prie Latvijos sienos, tarp Ilgio ir Apvaliojo ežerų. Nekilnojamo turto vertybė, kompleksinis objektas pavadinimu: „Ilzenbergo dvaro sodyba“. Kodas Kultūros vertybių registre Nr.555.

Istorija

Archeologiniai duomenys rodo, kad vietovėje tarp Apvalaso ir Ilgio ežerų žmonės gyveno nuo seniausių laikų. Neabejotina, kad čia buvo gyvenviečių. Tačiau pats Ilzenbergo dvaras buvo įkurtas žymiai vėliau šalia kaimo, kurį taip pat imta vadinti Ilzenbergu. Labiausiai tikėtina kad pavadinimas Ilzenbergas yra kilęs iš vietovardžio pavadinimo, štai, pavyzdžiui, ežeras dabar vadinamas Ilgio (Latvijoje – Garajo) ežeru, tada vadinosi „Ilsen“.

Kaip rodo XVI a. archyviniai duomenys, Ilzenbergo dvaras buvo įkurtas 38 km į pietvakarius nuo Jekabpilio (Jakobstadt) ir 14 km į rytus nuo Neretos (Nerft) prie Ilgio (Ilsen) ežero, 1515 m. Bajorų fon Kersenbrockų giminės. Pirmasis savininkas – Berndtas Kersenboickas (Berndt Kersenboick). Įrašai rodo, kad tuo metu Ilzenbergo dvarui leno teise priklausė 615 ha savarankiškai apdirbamos žemės ir 2234 ha žemės su valstiečiais.

Valdytojai

1515–1616 m. – Bajorų fon Kersenbrockų giminė.

Pirmasis savininkas – Berndtas Kersenboickas (Berndt Kersenboick). Paskutinė savininkė iš šios giminės – jo žmona Ana Pliater-Zyberg Kersenbrock (Anna Plater-Syberg Kerssenbrock, 1587–1680).

1616–1642 m. – Vilhelmas Heikas (Wilhelm Heyck).

1642–1653 m. – Nikolausas fon Korfas (Nicolaus von Korff, 1585–1659).

1653–1677 m. – Ernstas fon Zakenas (Ernst von Sacken, 1606–1679).

1677–1687 m. – Magnusas Ernstas fon Korfas (Magnus Ernst von Korff, gimimo data nežinoma, mirė 1689 ar 1692 m.).

1687–1863 m. – Bajorų von Orgies-Rutenbergų giminė.

Pirmasis giminės atstovas – Adamas fon Orgies-Rutenbergas (Adam von Orgies gen. Rutenberg, gimimo data nežinoma, mirė 1697 m.). Fridrichas Vilhelmas (Friedrich Wilhelm von Orgies gen. Rutenberg, 1679–1716). Kristofas Georgas (Christoph George von Orgies gen. Rutenberg, 1712–1775). Kristoferis Johanas (Christoffer Johann von Orgies gen. Rutenberg 1745–1808). Kai kuriuose šaltiniuose įvardijamas Johanu Kristoferiu. Georgas Fridrichas (Georg Friedrich von Orgies gen. Rutenberg, 1790–1834). Ernstas Ditrichas Viktoras (Ernst Dietrich Victor von Orgies gen. Rutenberg, 1823–1868).

1863–1896 m. – Geležinkelio inžinierius Pranas Jurgis Fuksas (Franz Georg Fuchs).

1896–1940 m. – Bajorų Dimšų giminė. Eugenijus Dimša (Eugeniusz Dymsza, 1853–1918). Nuo 1918 m. (iš tikro nuo 1920 m.) Livija Dimšienė (Livia Maiorescu) (1863-03-28 – 1946-08-28), Janina Klara Dimšaitė (Plater-Syberg, 1894-11-17 – 1991-10-25), ir Livija Emilija Dimšaitė (1899-03-09 – 1970-02-16).

1940–1941 m. – Sovietų valdžios konfiskuotos ir perimtos į Valstybės žemės fondą.

1941–1944 m. – Vokietijos okupacinės valdžios žinioje.

1944–1948 m. – Sovietų valdžios konfiskuotos ir perimtos į Valstybės žemės fondą.

1948–1958 m. – Kolūkis „Aušra“.

1958–1966 m. – Onuškio tarybinis ūkis (nuo 1991 m. valstybinis ūkis).

1966–1992 m. – Panevėžio gamykla AB Ekranas.

1992–2003 m. – Panevėžio elektros tinklų valstybinė įmonė, iš kurios į privatizavimo fondą perima Panevėžio apskrities administracija.

Nuo 2003 m. – UAB „Ilzenbergo dvaras“.

Vartai ir statiniai

Ties pagrindiniu įvažiavimu 2012 metų rekonstrukcijos metu pastatomi vartai į dvaro teritoriją. Fasadinė visos dvarvietės teritorija aptveriama riedulinių akmenų tvora. Antri vartai statomi ties senuoju įvažiavimo keliu į dvarvietės teritoriją, esančio šalia sodo. Ūkinėje zonoje, ties gyvenamuoju namu, už atstatomos ledainės pastato, vienoje saugioje vizualinėje linijoje, formuojami nesudėtingi ūkiui būtini pastatai iki 80 m² (malkinė, dvi paukštidės, šiltnamių grupė). Pastatai mediniai, stogai – tradiciniai, stogo danga – skarda (pilkos spalvos). Prie ežero atstatomas pastatas, matomai buvęs bravoras, įrengiant pirtį. Ilgio ežere įrengiami lieptai.

Dvaro zonos

Dvaro teritorija skirstoma į šias zonas:

• Reprezentacinė: rūmai, buvęs svirnas su prieigomis, tarp tvenkinių ir sodo nauja natūraliame landšafte suformuota estrada.
• Parko: 10 ha parkas kartu su sodu ir tvenkiniais.
• Gyvenamoji-ūkinė: gyvulininkystė, paukštininkystė, daržininkystė ir amatų zonos suformuotos šalia gyvenamo namo, į rytus nuo dvaro rūmų. Ji tęsiasi ir toliau į rytus dvaro sodybos teritorijos, čia yra vykdoma žemės ūkio veiklos plėtra.
• Daugiafunkcijinė: aktyvaus poilsio ir didelių renginių zona: stovyklavietė, kempingas, sporto aikštynas. Ji yra į vakarus nuo rūmų, už tvenkinių.

Parkas

Mišraus plano Ilzenbergo dvaro parkas toks koks išlikęs iki dabar buvo sukurtas XIX a. antroje pusėje vaizdingoje, raiškaus reljefo vietoje, tarp Ilgio ir Apvalaso ežerų.

Parkas užima 10 ha teritoriją iš dviejų dalių. Pirmoji – tai palyginti taisyklinga stačiakampio formos teritorija šalia rūmų, apribota mažalapių liepų eilėmis ir peizažiškai išsidėsčiusiais vietinių ir introdukuotų medžių rūšių želdiniais. Antroji dalis – natūralaus miško tipo želdiniai.

Poilsio vietos įrengtos daugiausiai lankomose ir estetiškai geriausiai atrodančiose parko vietose, tai yra: reprezentacinė teritorija šalia rūmų, takai, vedantys per šią teritoriją ir šalia jos; takai, vingiuojantys Ilgio ežero pakrante, atvira pavėsinė ant apžvalgos kalvelės.

Parke auga per 23 atvežtinių medžių rūšių. Yra trys didžiuliai ąžuolai. Didžiausias – vad. Ilzenbergo dvaro ąžuolas – paskelbtas valstybės saugomu Gamtos paveldo objektu ir pretenduoja į Gamtos paminklo vardą. Ąžuolas 1,3 m aukštyje yra didesnės kaip 550 cm apimties. Jam dvaro atstatymo proga suteiktas Ilzenbergo ąžuolo vardas.

Rūmai

Statyti XIX a. vid., rekonstruoti 1970–1972 m., dabar rekonstruojami nuo 2012 m. Vėlyvasis klasicizmas. Vertingosios savybės: L formos planas, mansardos, rūsys, kapitalinių sienų tinklas, fasadų angų vietos, fasadų tūrinės detalės, karnizai – saugomi. Langų, sudalinimas, įėjimų durys atkuriamos pagal senas fotografijas. Mansardoje tūriniai stoglangiai keičiami naujais, keli naikinami, nes įrengti tarybiniais metais yra prisišlieję prie pagrindinio frontono ir sukuria terpę rinktis drėgmei, sniegui.

Vidiniame L formos kieme projektuojama didžiulė vidinio kiemo terasa, skirta dideliems pobūviams lauke, iš kurios atsiveria vaizdas į parką, ežerą. Terasos kampe formuojam didelė pavėsinė. Į terasos kiemą du išėjimai iš rūmų.

Iš pastato rūsio, laiptų iš lauko vietoje, yra naujas tunelis. Jis eina po terasa, veda rūsio grindų lygyje tiesiai į parką. Atlikus architektūrinius tyrimus, rasta autentiško mūro vidinėje pastato struktūroje, jis saugomas. Perdangos, stogo konstrukcijos saugomos.

Rūmų pastato funkcija – reprezentacinė, skirta pobūviams su apgyvendinimu. Autentiškos detalės restauruojamos, atkuriamos.

Gyvenamasis namas

Gyvenamasis namas statytas XIX a. II p., rekonstruotas apie 1950–1960 m. Vertingosios savybės: cokolinio aukšto sienų tinklas, kapitalinių sienų tinklas, skliautai – saugomi.

Pirmas namo aukštas skirtas: šeimininkui ir sargui gyventi, ūkio ofisai, ūkio valgyklai, svečiam priimti. Mansarda skirta greitam sezoninių ūkio darbų darbininkų apgyvendinimui. Cokolinis aukštas skirtas: viso komplekso katilinei ir duonos kepyklai.

Ūkinis pastatas

Ūkinis pastatas statytas XIX amžiaus II pusėje.

Vertingosios savybės: stačiakampio formos plano akmens mūro sienos, kapitalinių sienų tinklas, langų angos.

Pastato paskirtis – tradiciniai amatai.

Rūkykla

Rūkykla statyta XIX amžiaus II pusėje.

Vertingosios savybės: kvadratinio plano į viršų siaurėjančios sienos, apvalios angelės, įėjimo smailiaarkė anga – saugomos, atkuriamos apirusios vietos. Stogas – keturšlaitis, stogo danga – skarda. Pastato paskirtis – senovinė rūkykla.

Ledainė

Sienos iš akmens mūro, stogai – tradiciniai, stogo danga – skarda (pilkos spalvos). Ledainės paskirtis – tradicinė, maisto produktų saugojimas.

Svirnas

Svirnas statytas XIX amžiaus II pusėje, tarybiniais metais pakeistas stogas su visomis konstrukcijomis. Vertingosios savybės: I a. stačiakampis planas su akmens mūro vidine siena, langų, durų angos, apdailos elementai, medinės langų staktos. Mansardinės dalies abiejų galų frontonuose – dideli langai patalpų apšvietimui. Stogo danga – skarda (pilkos spalvos, sendinta).

Arklidės

Arklidės statytos XIX amžiaus II pusėje.

Vertingosios savybės: kvadratinis planas, vidinis kiemas, kapitalinių sienų tinklas, langų angos, kampų tinko mentės.

Arklidžių kompleksą sudaro pagrindinis ūkio pastatas, skirtas auginti žirgams, gyvulininkystei, pieno ir sūrio gamybai (sūrinė).