Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia

Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia stovi Sudervės kaime, 16 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Klasicistinė rotonda. Pamaldos vyksta lenkų ir lietuvių kalbomis.

Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia yra viena iš kelių bažnyčių Lietuvoje, kuri turi apvalią formą.

Istorija

Sudervė 1594 m. paskirta Vilniaus stačiatikių Švč. Trejybės brolijai, kuri ją 1669 m. pardavė Vilniaus jėzuitų naujokynui. Vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis ir Teodora Sapiegienė 1782 m. pastatė bažnyčią. Jai paskirtas Saugūniškės kaimas ir palivarkas (prie Maišiagalos). 1783 m. įsteigta parapija. Prie bažnyčios veikė prieglauda, 1820 m. sudegė. Nuo 1797 m. iki 1820 m. bažnyčios vargonininku dirbo bajoras Simonas Baginavičius. Jam buvo išnuomotas ir Saugūniškės kaimas.

Sudervės dvaro savininkas (nuo 1774 m. vyskupas) Valentas Volčackis pagal Laurynas Gucevičius projektą 1803–1822 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Statybą prižiūrėjo L. Stuokos-Gucevičiaus mokinys, architektas Laurynas Bortkevičius.[2] Keturias evangelistų skulptūras ir didįjį altorių sukūrė skulptorius Ignotas Gulmanas. Vidų dekoravo dailininkas Napoleonas Ylakavičius. Bažnyčią 1834 m. konsekravo vyskupas Andrius Benediktas Klongevičius. Ji remontuota 1851–1852 m. (architektas Tomas Tišeckis), 1876 m., 1883 m., 1903 m. ir 1927 m.

Nuo 2005 m. įvestos pamaldos ir lietuvių kalba.

Architektūra

Bažnyčia – klasicistinių formų kupolinė rotonda, su giliomis išėmomis ties šoniniais altoriais, 6 dorėninių kolonų portiku. Už kolonų yra nišos, kuriose stovi 6 apaštalų skulptūros (skulptorius Pulmanas). Virš kupolo yra žibintas su kryžiumi. Šventoriuje stovi klasicistinė mūrinė varpinė. Šventoriaus tvora akmenų mūro.