Varšuva, Povonzkų kapinės

Povonzkų kapinės (lenk. Cmentarz Powązkowski) – seniausios ir svarbiausios Varšuvos kapinės Varšuvos senamiesčio Volios (Wola) rajone, tarp Spokojna, Okopowa, Powązkowska, Smętna, Wawrzyszewska, Ostroroga ir Tatarska gatvių. Užima 43 ha, vienu mažiau, negu Vatikanas.

Įkurtos 1790 m. seniūno Merkelio Korvino Šymanovskio dovanotame 2,6 ha sklype. Pašventintos 1792 m. gegužės 20 d. Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas ir jo brolis Michalas Poniatovskis davė lėšų, kad kapinėse būtų pastatyta bažnyčia. Pagal architekto Dominiko Merlinio projektą ji baigta 1793 m.

Kapinės buvo uždaromos 19 kartų, paskutinį – 1971 m. Antrojo pasaulinio karo metais jos nukentėjo – iki šiol didelė dalis antkapių prie Apkasų (Okopowa) gatvės liko sudaužyti. Karo metais Armija Krajova kapinėse laikė ginklus, amuniciją, per kapines ėjo kelias į Varšuvos getą.

Kapinėse palaidota daugiau kaip 2,5 mln. garsių ir nusipelniusių Lenkijai žmonių, nuo Tado Kosciuškos iki 1944 m. Varšuvos sukilimų dalyvių iki mokslininkų, menininkų, bažnyčios, politikos, valstybės ir visuomenės veikėjų. Mauzoliejuje palaidotos koncentracijos stovyklų aukos. Vienos iš kapinių, kur karstai buvo laidojami katakombose.