lt

Vilniaus apygardos teismas pripažino Europos Parlamento (EP) narį Petrą Gražulį kaltu dėl nepagarbos LGBT+ bendruomenei ir skyrė jam 10 000 eurų baudą

Pridėti įvykio nuotrauką!
Data:
07.10.2025

Antradienį Vilniaus apygardos teismas pripažino Europos Parlamento (EP) narį Petrą Gražulį kaltu dėl nepagarbos LGBT+ bendruomenei ir skyrė jam 10 000 eurų baudą.

„Teismas nustatė, kad jo vartoti pareiškimai apie mažumas parlamento patalpose buvo nepriimtini ir neleistini, ypač atsižvelgiant į vietą ir būdą, kuriais jie buvo išsakyti“, – sakė teisėjas Audrius Cininas.

Kaltinimai kilo dėl Gražulio 2022 m. Lietuvos Seimo patalpose išsakytų „įžeidžiančių“ pareiškimų, kuriuose jis vartojo niekinančią leksiką seksualinių mažumų atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad tokie pareiškimai yra „nepriimtini ir neleistini“ viešojoje erdvėje, remdamasis Lietuvos baudžiamuoju kodeksu (dėl neapykantos kurstymo ir diskriminacijos) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Diskriminaciniai pareiškimai nebuvo laikomi apsaugotais pagal žodžio laisvę.

Prokuratūros pozicija: Generalinės prokuratūros prokurorė Jurgita Jakučionė reikalavo būtent tokios baudos – 10 000 eurų, pabrėždama, kad Gražulio žodžiai buvo akivaizdžiai įžeidžiantys ir žeminantys.

Teismas taip pat patenkino nukentėjusiųjų reikalavimus dėl moralinės žalos atlyginimo, įpareigodamas Gražulį sumokėti:

  • 2000 eurų Mantui Meškėriui,

  • 3000 eurų Mantui Mackevičiui,

  • 284 eurus Rasmai Račienei.
    Jis taip pat privalo atlyginti nukentėjusiesiems teismo išlaidas.

Gražulis savo kaltės nepripažįsta. Po teismo posėdžio jis pareiškė, kad skųs nuosprendį ir net kreipsis į JAV prezidentą Donaldą Trumpą, laikydamas nuosprendį politiškai motyvuotu.

Gražulis buvo kaltinamas viešu nepagarbos reiškimu asmenų grupei dėl jų seksualinės orientacijos 2022 m. gegužės 26 d. po Seimo posėdžio, kuriame buvo svarstomas vienalyčių porų pripažinimo įstatymo projektas.

Išėjęs iš plenarinių posėdžių salės ir susitikęs su keliais LGBT+ bendruomenės atstovais, Gražulis pavadino juos „išsigimėliais“, platinančiais venerines ligas, ir pareiškė, kad jiems reikėtų gydytis.

Tyrimo metu surinkti įrodymai rodo, kad Gražulis veikė tyčia, žinodamas, kad jo pareiškimai bus įrašyti, transliuojami ir atspindėti žiniasklaidoje.

Teismo procesas buvo sustabdytas 2024 m. liepos mėn., kai Gražulis buvo išrinktas į EP ir gavo imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo.

Po Lietuvos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymo EP šių metų gegužę panaikino jo imunitetą.

Anksčiau buvo pranešta, kad 2023 m. Konstitucinis Teismas nustatė, kad Gražulis pažeidė Konstituciją ir parlamentaro priesaiką, sąmoningai balsuodamas kito Seimo nario vardu, kai šis to nematė. Remiantis šiuo sprendimu, gruodį jo Seimo nario mandatas buvo panaikintas apkaltos procedūra.

Anksčiau teismas pripažino Gražulį kaltu korupcijos byloje dėl veiksmų šaldytų produktų gamintojo „Judex“ interesais.

66 metų Gražulis yra dešiniosios populistinės euroskeptiškos partijos „Tautos ir teisingumo sąjunga“ pirmininkas.

2019 m. Petras Gražulis buvo vienas iš Lietuvos Centrinės rinkimų komisijos užregistruotų politinės kampanijos dalyvių prezidento rinkimuose:

  • dabartinį premjerą Saulių Skvernelį, iškeltą valdančiosios Žaliųjų ir valstiečių sąjungos,

  • Seimo narę Ingridą Šimonytę, opozicinės partijos „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai“ kandidatę,

  • ekonomistą Gitaną Nausėdą,

  • filosofą ir vieną iš Lietuvos tautinio atgimimo judėjimo „Sąjūdis“ įkūrėjų Arvidą Juozaitį,

  • Seimo narius Naglį Puteikį, Mindaugą Puidoką ir Petrą Gražulį,

  • Europos Parlamento narius Petrą Auštrevičių, Valentiną Mazuronį ir Valdemarą Tomaševskį,

  • ES deleguotą sveikatos ir maisto saugos komisarą Vytenį Andriukaitį,

  • buvusį Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentą Vitautą Gudiškį,

  • taip pat tris mažai žinomus kandidatus – Alfonsą Butę ir Kazimirą Juraitį, anksčiau kandidatavusius į Seimą, ir Tomą Šimaitį, kuris iki tol politikoje nedalyvavo.

Gražulis yra konservatyvus politikas, žinomas dėl tradicinių vertybių gynimo ir kritikos LGBT+ teisėms. Jis buvo išrinktas į Europos Parlamentą 2024 m., atstovaudamas „Tautos ir teisingumo sąjungai“.

Įdomu, kad paieška X (buvusiame „Twitter“) šia tema nerodo naujų įrašų, tačiau naujienų portalai (pvz., 15min.lt, Delfi.lt, tv3.lt) plačiai aprašo šį nuosprendį.

Susiję renginiai

PavadinimasDataKalbos
1
Tiesa, kā represīvas varas instruments29.07.2026lv
    Žymos