Lengvosios muzikos / Easy Listening žanras
Lengvosios muzikos / Easy Listening žanras
Lengvoji muzika (light music) kaip sąvoka gyvuoja jau nuo XVIII–XIX amžių – valsai, salono muzika, operetės ir pan.
Šiuolaikinė easy listening / mood music / pop arba estradinė muzika kaip atskiras komercinis žanras susiformavo po Antrojo pasaulinio karo.
Pirmuoju tikru „mood music“ albumu dažnai laikomas Paulo Westono Music for Dreaming, išleistas 1945 m. gegužę – specialiai sukurtas, kad klausytojui sukeltų ramią nuotaiką. Tai buvo keturių 78 aps./min. plokštelių rinkinys (Capitol BD 9) ir laikomas vienu pirmųjų tikrų mood music / easy listening albumų.
1950–1960 metais žanras suklestėjo su Mantovani, Percy Faithu, Bertu Kaempfertu, Ray Conniffu ir kitais.
Amerikietiškas radijo formatas „Beautiful music / Easy listening“ tapo labai populiarus 1960–1970 metais.
Svarbiausi ir žinomiausi pasaulio orkestrai
(išdėstyti istorine tvarka pagal įkūrimą arba didžiausio populiarumo pradžią):
Glenn Miller Orchestra
Įkurtas 1938 m. Aukso amžius: 1939–1942. (Pats Miller dingo 1944 m., bet orkestras jo vardu gyvuoja iki šiol.)
Mantovani and His Orchestra
Aktyvus jau nuo 1930-ųjų, bet tikroji tarptautinė šlovė ir „cascading strings“ stilius atėjo 1950-aisiais.
Percy Faith and His Orchestra
Populiarus nuo 1940-ųjų pabaigos / 1950-ųjų (ypač 1950–1960 m.).
Ray Conniff Orchestra & Singers
Pradėjo 1950-ųjų antroje pusėje; aukso amžius 1960–1970 m.
Bert Kaempfert Orchestra
Didelis populiarumas prasidėjo nuo „Wonderland by Night“ (1960). Daugiausia 1960-ieji.
James Last Orchestra
„Happy Sound“ stilius ir milžiniška sėkmė – nuo 1960-ųjų vidurio iki 1980-ųjų.
Paul Mauriat Orchestra
Pagrindinė šlovė 1960-ųjų antroje pusėje ir 1970-aisiais („Love is Blue“ ir kt.).
André Rieu & Johann Strauss Orchestra
Orkestras įkurtas 1987 m. Tarptautinė šlovė ir masinis populiarumas – nuo 1990-ųjų pabaigos iki šių dienų.
Trumpa chronologinė apžvalga
(estradiniai / popmuzikos bigbendai ir easy listening orkestrai)
XVIII–XIX amžiai
Formuojasi lengvosios muzikos tradicija: valsai, salono muzika, operetės, Strausso šeimos kūriniai. Didžiojoje Britanijoje ir Europoje populiarėja kurortų ir teatrų orkestrai.
1930–1940 metai
Svvingo ir „sweet“ bigbendų pakilimas.
Glenn Miller Orchestra (1938–1942) tampa vienu sėkmingiausių – hitai Moonlight Serenade, In the Mood, Chattanooga Choo Choo. Miller dingsta 1944 m., bet orkestras jo vardu tęsia veiklą.
1945 m. gegužė
Paulas Westonas išleidžia albumą Music for Dreaming (Capitol), laikomą pirmuoju tikru mood music / easy listening albumu – muzika, sukurta nuotaikai kurti, o ne šokiams.
1950-ieji
Žanras įsitvirtina.
Mantovani išplėtoja „cascading strings“ stilių ir tampa tarptautine žvaigžde.
Percy Faithas pasiekia milžinišką sėkmę (Theme from A Summer Place ir kt.).
1960-ieji – easy listening aukso amžius
Bertas Kaempfertas – Wonderland by Night (1960) užima 1 vietą JAV.
Ray Conniffas sujungia orkestrą su choru.
Jamesas Lastas pradeda „Happy Sound“ ir Non-Stop Dancing seriją (nuo 1965).
Paulas Mauriat – Love is Blue (1968).
Žanras dominuoja radijo formatuose „Beautiful music“ ir „Easy listening“.
1970–1980 metai
Populiarumas palaipsniui mažėja veikiant rokui ir diskotekai, tačiau Jamesas Lastas ir kiti orkestrai vis dar parduoda milijonus plokštelių, ypač Europoje.
1987 – dabartis
André Rieu įkuria Johann Strauss Orchestra. Nuo 1990-ųjų pabaigos jis tampa vienu sėkmingiausių šiuolaikinių lengvosios ir estradinės muzikos orkestrų pasaulyje, jungiančiu valsus, popą ir klasiką.
