Liudvikas I

Liudvikas I (1786 m. rugpjūčio 25 d. Štrasburge – 1868 m. vasario 25 d. Nicoje) – Bavarijos karalius.

Biografija

Karaliaus Maksimiliano sūnus.

Valdymas

Į sostą įžengė po savo tėvo mirties 1825 m. Iš pradžių laikėsi konstitucijos, buvo palankus reformoms, taupus. Po 1830 m. liepos revoliucijos, o ypač po Hambacho šventės 1832 m. vis labiau linko prie absoliutizmo. Netrukus Liudviko politika prarado visuomenės simpatijas. Tuometinėms liberalioms nuotaikoms prieštaravusi Liudviko politika bei užsispyrimas baigėsi žlugimu; tai atsitiko po 1848 m. Paryžiaus vasario revoliucijos. Dėl santykių su garsiąja šokėja Lola Montez kilęs skandalas opozicijai davė pretekstą reikalauti, kad karalius atsisakytų sosto savo sūnaus Maksimiliano II Juozapo naudai. Būdamas regentas savo sostinę bei rezidencijos vietą Miuncheną pavertė pietų Vokietijos meno bei kultūros centru: daug statė (L. fon Klencė), be to, iš Landshuto čia perkėlė universitetą.

Šeima

1810 metais jis vedė Terezą Saksonę (vok. Therese Charlotte Luise von Sachsen-Hildburghausen) (1792–1854).

Nuo tos santuokos gimė 9 vaikai:

• Maksimilianas II (1811–1864), Bavarijos karalius
• Matilda Karolina Bavarė (1813–1862), 1833 metais ištekėjo už Liudviko III Heseno
• Otonas I (1815–1867), Graikijos karalius
• Šarlotė (1816–1817)
• Luitpoldas (1821–1912), Bavarijos regentas prie Maksimiliano II sūnų.
• Aldegunda (1823–1914), 1842 metais ištekėjo už Francisko d'Este
• Childegarda Bavarė (1825–1864), 1844 metais ištekėjo už Albrechto, Tešeno hercogo
• ALeksandra Bavarė (1826–1875)
• Adalbertas Bavaras (1828–1875)

***

Liudvikas I (1786 m. rugpjūčio 25 d. Štrasburge – 1868 m. vasario 25 d. Nicoje) – Bavarijos karalius.

Biografija

Karaliaus Maksimiliano sūnus.

Valdymas

Į sostą įžengė po savo tėvo mirties 1825 m. Iš pradžių laikėsi konstitucijos, buvo palankus reformoms, taupus. Po 1830 m. liepos revoliucijos, o ypač po Hambacho šventės 1832 m. vis labiau linko prie absoliutizmo. Netrukus Liudviko politika prarado visuomenės simpatijas. Tuometinėms liberalioms nuotaikoms prieštaravusi Liudviko politika bei užsispyrimas baigėsi žlugimu; tai atsitiko po 1848 m. Paryžiaus vasario revoliucijos. Dėl santykių su garsiąja šokėja Lola Montez kilęs skandalas opozicijai davė pretekstą reikalauti, kad karalius atsisakytų sosto savo sūnaus Maksimiliano II Juozapo naudai. Būdamas regentas savo sostinę bei rezidencijos vietą Miuncheną pavertė pietų Vokietijos meno bei kultūros centru: daug statė (L. fon Klencė), be to, iš Landshuto čia perkėlė universitetą.