lt

Piotras Jaroševičius

Pridėti į asmens nuotrauką!
Gimęs:
08.10.1909
Mires:
01.09.1992
Be žodžių:
Piotr Jaroszewicz, Piotr Jaroszewicz, Пётр Ярошевич
Kategorijas:
, Aukų nusikalstamumo, Bendras, Komunistas, Ministras pirmininkas, Politikas, Valstybės ir komunistų partijos lyderis
Pilietybė:
 lenkas
Kapinės:
Warszawa, Powązki Military Cemetery

Piotras Jaroševičius (lenk. Piotr Jaroszewicz, 1909 m. spalio 8 d. Nesvyžiuje – 1992 m. rugsėjo 1 d. Varšuvoje – Lenkijos valstybės veikėjas, buvęs LLR Ministrų tarybos pirmininkas (1970–1980 m.). Divizijos generolas (1950 m.). Nužudytas kartu su žmona.

1929 m. baigė mokytojų seminariją, dirbo mokytoju, mokyklos direktoriumi. Okupavus Lenkiją, 1939 m. persikėlė į TSRS teritoriją, pradėjo dirbti Pinsko mokyklos direktroiumi, tačiau netrukus su šeima ištremtas į Archangelsko sritį.

1943 m. įstojo į TSRS gilumoje formuotą generolo Z.Berlingo vadovaujamą lenkų armiją. 1944 m. įstojo į Lenkijos darbininkų partiją. Karą baigė būdamas 1-osios lenkų armijos vado pavaduotoju politiniam darbui. 1945–1950 m. buvo Lenkijos kariuomenės Vyriausiosios politinės valdybos viršininkas, Gynybos ministro pavaduotojas.

1950‒1952 m. buvo Valstybinės ekonominio planavimo komisijos pirmininko pavaduotojas, 1952‒1970 m. – LLR Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas, 1954‒1956 m. tuo pat metu ir Kalnakasybos ministras. Kurį laiką buvo LLR atstovu Ekonominio tarpusavio bendradarbiavimo taryboje.

Nuo 1970 m. gruodžio mėn. iki 1980 m. vasario mėn. – LLR Ministrų tarybos pirmininkas.

Kartu su E.Gereku vykdė skolinimusi paremtą ekonominę politiką, kuri laikinai pakėlė lenkų pragyvenimo lygį, tačiau netrukus sukėlė ekonominę krizę ir neramumus šalyje 1976 ir 1980 m.

Nuo pat Lenkijos jungtinės darbininkų partijos įsteigimo 1948 m. buvo partijos CK narys, nuo 1964 m. – kandidatas į CK Politinio biuro narius, 1970–1980 m. – Politinio biuro narys. 1947–1981 m. buvo Seimo deputatas.

1981 m. generolui V.Jaruzelskiui Lenkijoje įvedus karinę padėtį apkaltintas ekonominėmis klaidomis, pašalintas iš LJDP ir kurį laiką buvo internuotas.

Vėliau politinėje veikloje nebedalyvavo. 1992 m. rugsėjo 1 d. nužudytas kartu su antraja žmona savo namuose Varšuvos priemiestyje. Nusikaltimas iki šiol neišaiškintas.

 

Šaltiniai: wikipedia.org

Nėra vietos

    loading...

        Santykių vardasSantykių tipasGimęsMiresAprašymas
        1Władysław KruczekWładysław KruczekBendradarbis27.04.191005.11.2003
        2Kazimierz KąkolKazimierz KąkolDarbuotojas22.11.192016.01.2016
        3
        Adam KowalikDarbuotojas15.12.193317.12.2016
        4Aleksander KopećAleksander KopećDarbuotojas12.10.193228.11.2015
        5
        Jan KamińskiDarbuotojas01.01.192203.01.2016
        6Zdzisław DrozdZdzisław DrozdDarbuotojas27.03.192511.04.1994
        7Jerzy OlszewskiJerzy OlszewskiDarbuotojas24.03.192122.05.1981
        8Alojzy KarkoszkaAlojzy KarkoszkaDarbuotojas, Grupės15.06.192920.08.2001
        9Florian SiwickiFlorian SiwickiPartijos nariai10.01.192511.03.2013
        10Eligiusz LasotaEligiusz LasotaPartijos nariai15.04.192919.09.2001
        11Stanisław DygatStanisław DygatPartijos nariai05.12.191429.01.1978
        12Alfred FiderkiewiczAlfred FiderkiewiczPartijos nariai02.08.188608.06.1972
        13Henrikas JablonskisHenrikas JablonskisPartijos nariai27.12.190927.01.2003
        14Zbignevas MesnerisZbignevas MesnerisPartijos nariai13.03.192910.01.2014
        15Michał Rola-ŻymierskiMichał Rola-ŻymierskiPartijos nariai04.09.189015.10.1989
        16Tadeusz LewandowskiTadeusz LewandowskiPartijos nariai16.04.193430.12.1996
        17
        Jan BijakPartijos nariai05.07.192905.01.2014
        18Edvardas GerekasEdvardas GerekasPartijos nariai06.01.191329.07.2001
        19
        Walenty TitkowPartijos nariai02.11.191729.12.2013
        20Ryszard KapuścińskiRyszard KapuścińskiPartijos nariai04.03.193223.01.2007
        21Vladislavas GomulkaVladislavas GomulkaPartijos nariai06.02.190501.09.1982

        10.02.1976 | Sejm przyjął, przy jednym głosie wstrzymującym się Stanisława Stommy, poprawki do konstytucji PRL. Wprowadzono zapis o przewodniej roli w państwie PZPR i jego sojuszu z ZSRR

        Pridėti atminties

        25.06.1976 | Dzień po uchwaleniu przez Sejm podwyżek cen, m.in. mięsa o 69% i cukru o 100%, w Radomiu, Ursusie i Płocku rozpoczęły się strajki robotnicze. Strajki na mniejszą skalę miały miejsce w Łodzi, Starachowicach, Grudziądzu i Nowym Targu

        25 czerwca treść przemówienia Piotra Jaroszewicza pojawia się w prasie. Strajkuje 97 zakładów, m.in. w Radomiu, Ursusie i Płocku. Rząd PRL ukrył przed opinią publiczną fakt wybuchu zamieszek, nazywając je „drobnymi, chuligańskimi wybrykami”. Mimo to, szybko wycofał się z zapowiadanych podwyżek, w lęku przed rozszerzeniem się protestów na cały kraj i zaproponował rozpoczęcie „szerokich konsultacji społecznych na temat podwyżek cen i trudnościach w zaopatrzeniu”. Równolegle przeprowadzono szybką, brutalną pacyfikację strajków, nadal utrzymując że były to tylko chuligańskie wybryki. W Radomiu okradziono i zdemolowano ponad 100 sklepów. W Ursusie rozkręcono szyny na międzynarodowej linii kolejowej. Oddziały Milicji były celowo nie wyposażone w broń palną. Edward Gierek wydał zalecenia traktujące użycie milicji przeciwko robotnikom jako ostateczność. Tak też się stało, zwlekano z użyciem ZOMO do chwili, aż podpalono KW i grabież sklepów stała się faktem.

        Pridėti atminties

        Žymos