Aleksandras Kolderis

Aleksandras Kolderis (angl. Alexander Calder, 1898–1976 m.) – XX a. JAV skulptorius. Kūrė tapybos (ypač guašu), grafikos kūrinius, juvelyriką. Jo skulptūrai būdingas gyvūnų ir cirko artistų vaizdavimas, daugiausiai iš smulkių detalių: vielų, medžiagos atraižų, siūlų, faneros, stiklo, keramikos. A. Kolderis yra sukūręs stambių, monumentalių metalo konstrukcijų skulptūrų viešosioms erdvėms.

Biografija

Aleksandras Kolderis gimė 1898 m. liepos d. Lontone (Lawnton, Pensilvanija, JAV) skulptoriaus Alexander Stirling Calder ir tapytojos Nanette Calder šeimoje. 1919 m. jis įgijo mechanikos inžinieriaus specialybę Stivenso technologijos institute Hobokene (Niu Džersis). Dirbo pagal specialybę. 1922 m. atliko kelionę laivu iš San Francisko į Niujorką per Panamos kanalą. 1923 − 1926 m. A. Kolderis lankė Niujorko Meno studentų lygą, trumpai mokėsi pas Thomas Hart Benton ir John Sloan. 1925 m. iliustravo laikraštį National Police Gazette cirko temos piešiniais. 1925 m. sukūrė pirmąją skulptūrą. Kitais metais pradėjo kurti figūras iš medžio ir vielos. 1926 m. išleido piešimo instrukcijos knygutę „Gyvūnų piešimas“.

Pirmoji A. Kolderio tapybos paroda įvyko 1926 m. Dailininkų galerijoje Niujorke. Vėliau tais metais A. Kolderis išvyko į Paryžių, mokėsi Gran Šomjero akademijoje (Académie de la grande chaumière), jo kūriniai eksponuoti Nepriklausomųjų salone. 1927 m. jis pradėjo rodyti šou su savo miniatiūriniu cirku, kurį sukūrė iš galinčių judėtį cirko artistų ir žvėrių skulptūrėlių. 1928 m. įvyko jo iš vielos sukurtų gyvūnų ir karikatūrinių portretų paroda Weyhe galerijoje Niujorke. Šiais metais A. Kolderis sutiko Choaną Miro, kuris tapo jo ilgamečiu draugu. A. Kolderis gyveno tai Prancūzijoje, tai JAV. 1929 m. Billiet galerijoje įvyko pirmoji jo personalinė paroda Paryžiuje.

Paryžiuje A. Kolderis sutiko Frederick Kiesler, Fernand Léger ir Theo van Doesburg. 1930 m. apsilankė Piet Mondrian studijoje. Maždaug tuo metu skulptorius sutiko James Johnson Sweeney, būsimą Gugenheimo muziejaus direktorių, kuris tapo ilgamečiu draugu ir rėmėju. A. Kolderis pradėjo eksperimentuoti su abstrakčiąja skulptūra ir 1931-32 m. pradėjo į ją įtraukti judančias dalis. Šias konstrukcijas vadino terminu „mobiles“, statines skulptūras − „stabiles“. 1931 m. skulptorius vedė Louisa James ir 1933 m. grįžo į Niujorką, įkūrė savo studiją. Įsigijo sodybą Roksberyje (Konektikutas), kuri buvo pagrindiniais jo namais iki gyvenimo galo. 1933 m. A. Kolderis eksponavo su Paryžiaus menininkų grupe Abstraction-Création. 1943 m. Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje įvyko jo personalinė paroda.

Po 1950 m. A. Kolderis daug keliavo, kūrė skulptūras, skleidžiančias garsą (pavadintas „gongs“) ir sienos pavidalo skulptūras („towers“). 1952 m. jis laimėjo Didįjį prizą už skulptūrą Venecijos bienalėje. 1955 m. eksponavo su kinetinio meno pradininkais Yaacov Agam ir Jean Tinguely Denise René galerijoje Paryžiuje. Vėliau intensyviai dirbo su guašu. 1964-65 m. Gugenheimo muziejuje įvyko jo retrospektyvinė paroda, jis sulaukė daug viešų užsakymų skulptūroms. 1971 m. jis pradėjo kurti naujus judančių skulptūrų, pavadintų „totems“ ir „animobiles“, tipus. Po to sekė paroda Vitnio muziejuje Niujorke (1976). Kūrybinio kelio pabaigoje A. Kolderis buvo kritikuotas, kai dekoravo keleivinį lėktuvą (1973) ir lenktyninį automobilį (1975). Aleksandras Kolderis mirė 1976 m. lapkričio 11 d. Niujorke. Jo skulptūra „Horizontalu“ 2011 m. pastatyta priešais Pompidu centrą Paryžiuje.