Aleksejus Rykovas

Aleksejus Rykovas (rus. Алексей Ива́нович Ры́ков, 1881 m. vasario 25 d. Saratove – 1938 m. kovo 15 d. Maskvoje) – tarybinis valstybės ir partinis veikėjas, buvęs Rusijos ir TSRS TSRS Liaudies komisarų tarybos pirmininkas, Lenino įpėdinis.

Biografija

Komunistų partijoje veikė nuo 1898 m. 1900 m. baigė Saratovo klasikinę gimnaziją, įstojo į Kazanės universiteto Teisės fakultetą, pašalintas po arešto. Veikė pogrindyje, buvo ištremtas.

1917 m. buvo Maskvos ir Peterburgo Tarybų prezidiumo narys. Pirmojoje tarybinėje vyriausybėje buvo Vidaus reikalų ministras.

1918–1921 m. ir 1923–1924 m. buvo Aukščiausios Liaudies ūkio tarybos pirmininkas. Nuo 1921 iki 1924 m. – RTFSR ir TSRS Liaudies komisarų tarybos pirmininko pavaduotojas. Po Lenino mirties 1924–1930 m. vadovavo Rusijos ir TSRS vyriausybėms, tuo pat metu 1926–1930 m. buvo TSRS Darbo ir gynybos komiteto pirmininkas.

1931–1936 m. buvo TSRS pašto ir telegrafo liaudies komisaras.

1905–1907 m., 1917–1918 m. ir 1920–1934 m. buvo RKP(b) CK narys (1907–1912 ir 1934–1937 m. – kandidatas į CK narius), 1924–1930 m. – VKP(b) CK Politinio biuro narys. 1937 m. vasario mėn. areštuotas, pašalintas iš CK ir iš partijos. Buvo teisiamas TSRS Aukščiausiojo Teismo karinė kolegijos atvirame parodomajame procese. Paskutiniame žodyje pasakė „Noriu, kad tie, kas dar neatskleisti ir nepasidavė, tuoj pat tai padarytų. Jūs turite padėti vyriausybei atskleisti ir likviduoti visų kontrrevoliucinių organizacijų likučius“.

1938 m. kovo 13 d. nuteistas mirties bausme, po dviejų dienų sušaudytas.

Reabilituotas tik 1988 m. Tuo pat metu TSKP CK Partinės kontrolės komitetas A. Rykovą vėl grąžino į TSKP narius.

A.Rykovas buvo ryškus bolševikinio judėjimo veikėjas, nuo jaunų dienų turėjęs savo nuomonę ir jos laikęsis: gimnazijoje puikiai mokėsi, tačiau negavo atestato su pagyrimu, nes demonstratyviai nelankė cerkvės. Pasisakė prieš kursą į socialistinę revoliuciją. Iš pirmosios tarybinės vyriausybės atsistatydino, reikalaudamas, kad ji būtų koalicinė, o ne grynai bolševikinė. Palaikė NEPo įvedimą, prieštaravo prieš ypatingomis priemonėmis diegiamą kolektyvizaciją ir industrializaciją, dėl ko buvo pašalintas iš aukščiausių postų.