Francas Valteris Štalekeris

Francas Valteris Štalekeris (vok. Franz Walter Stahlecker; 1900 m. spalio 10 d., Šternenfelse, Vokietijoje – 1942 m. kovo 23 d., Krasnogvardeiske, Rusijoje) – SS karininkas (brigadefiureris), A operatyvinės grupės vadas, vienas iš Holokausto vykdytojų.

Turinys

Ankstyvoji karjera

Įsigijo administracinio juristo išsilavinimą. 1919–1920 m. Štalekeris buvo priešžydiškos organizacijos Deutschvölkischer Schutz und Trutzbund ir ultranacionalistinės teroristinės organizacijos Organisation Consul narys. 1932 m. įstojo į Nacių partiją. 1934 m. buvo paskirtas Viurtembergo žemės gestapo vadovu, o netrukus buvo paskirtas į pagrindinį Sicherheitsdienst(SD) štabą. 1938 m., po anšliuso, Štalekeris tapo Dunojaus rajono (Viena) SD viršininku. Vėliau gavo SS štandartenfiurerio laipsnį.

Vėliau dirbo Bohemijos ir Moravijos protektorate, o 1940 m. – Norvegijoje, kur tarnaudamas gavo SS oberfiurerio laipsnį. Užsienio reikalų ministerijoje dirbo patarėju nuo 1940 m. lapkričio mėn. 14 d. iki 1941 m. birželio 18 d. Nors jis nebuvo Rytų klausimų žinovas, jis vadovavo „Ypatingam biurui Indijos klausimais“. 1941 m. vasario mėn. 6 d. jam buvo suteiktas SS brigadefiureriolaipsnis. 1941 m. kovo mėn. vadovavo žvalgybinei veiklai Belgrade.

Veikla Pabaltijyje

Franz Walter Stahlecker, kaip ir dauguma kitų aukštų RSHA pareigūnų, nesutiko savanoriškai vykti į Rytų fronto užnugarį ir vadovauti operatyvinei grupei.

1941 m. gegužės – birželio mėn. Pretzch miestelyje dalyvavo operatyvinių grupių apmokyme. 1941 m. birželio mėn. jis gavo SS brigadefiurerio ir policijos generolo majoro laipsnį ir buvo paskirtas vadovauti Einsatzgruppe A, kuriai buvo pavesta išžudyti žydus, čigonus, komunistus ir kitus „nepageidaujamus“. Birželio 23 d. jisai atvyko į Tilžės gestapo būstą ir liepė jo vadovui Hans-Joachim Bohme 25–kilometrų pasienio ruože „neįprastai pasielgti“ su visais žydais, įskaitant moteris ir vaikus, taip pat su įtariamais lietuviais komunistais. Jam tvirtino, kad taip nurodė fiureris. Iš viso, iki 1941 m. liepos 18 d., 3302 žmonės buvo sušaudyti, beveik visi žydai. Štalekeris vėliau kelis kartus priminė Bohme būtinai kartu sušaudyti moteris ir vaikus kada jisai šito vengė. Štalekeris taip pat nurodė A operatyvinės grupės III skyriaus vadui Karl Tschierschky, kad žudytini visi žydai, jų tarpe moterys ir vaikai. Birželio 25 d. jo vadovaujama vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinė grupė A su priešakiniais vermachto daliniais pasiekė Kauną ir įkūrė čia savo štabą.

1941 m. liepos 5 d. savo atąskaitoje pranešė Reinhardui Heydrichui, jog iš vietinių gyventojų suburti pagalbinės policijos junginiai ir taip pat du padaliniai ypatingoms užduotims. Tai buvoTautinio darbo apsaugos bataliono dvi kuopos, kurioms vadovavo voldemarininkai ir kurios vykdė liepos 4 d. ir 6 d. žudynes VII Kauno forte.

Veikė Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir taip pat Rusijoje iki Leningrado. 

1941 m. žiemą jis pranešė Berlynui, jog Einsatzgruppe A buvo išžudžiusi apie 249 420 žydų. Savo dviejose atąskaitose savo veikla grindė „esminiu nurodymu“ ko išsamiau pašalinti žydus. 1941 m. spalio 15 d. atąskaita turėjo slaptumo žymę (Geheime Reichssache), tačiau buvo išplatinta 40 kopijų. D operatyvinės grupės vadovas O.Ohlendorfas suabejojo pateiktais skaičiais, manydamas, kad jie smarkiai padidinti, siekiant įsiteikti SS reichsfuehrer Heinrichui Himleriui.

Kartu su jam pavaldžiu Sonderkommando 1a vadovu Martinu Sandbergeriu didžiavosi, kad Estija buvo pirmasis nacių okupuotas kraštas, kuriame nebebuvo žydų.

Valteris Štalekeris žuvo kovoje su sovietų partizanais netoli Krasnogvardeisko.

Nuorodos

• Einsatzgruppen A: Mass Murder in Lithuania
• Stahlecker, Franz Walter
• Andrej Angrick, Peter Klein. The „Final Solution“ in Riga: Exploitation and Annihilation, 1941–1944.