Golda Meir

Golda Meir (hebr. גולדה מאיר‎, tikroji pavardė – Golda Mabovitch, JAV – Golda Meyerson, 1898 m. gegužės 3 d. Kijeve – 1978 m. gruodžio 8 d. Jeruzalėje) – Izraelio diplomatė, valstybės veikėja; 4-toji Izraelio ministrė pirmininkė nuo 1969 m. kovo 17 d. iki 1974 m. balandžio 11 d.

Biografija

Gimė Moišos Icchoko ir Bliumos Mabovič šeimoje. 1906 m. šeima emigravo į JAV, apsigyveno Milvokyje, Viskonsino valstijoje. Baigė pedagoginį koledžą, dirbo mokytoja. 1915 m. įstojo į „Poalei Cion“ (kairiųjų sionistų) organizaciją. 1921 m. kartu su vyru Morisu Mejersonu emigravo į Palestiną (tuomet – Osmanų imperijos dalis). 1921–1924 m. dirbo Merchavijos kibuce. Nuo 1924 m. gyveno Tel Avive, dirbo profsąjungose ir valstybės tarnyboje, iki išrinkimo į Knesetą 1949 m. 1948 m. pabaigoje buvo paskirta pirmąja Izraelio ambasadore TSRS.

Politinė veikėja

• 1949–1956 m. – darbo ministrė;
• 1956–1966 m. – užsienio reikalų ministrė;
• 1969 m. kovo 19 d. po Levio Eškolio mirties tapo Izraelio ministre pirmininke. Jos valdymo laikotarpiu stiprėjo nesantaika valdančioje koalicijoje. 1972 m. Miuncheno olimpiadoje palestiniečių teroristams sušaudžius Izraelio sportininkų rinktinę, įsakė MOSSAD surasti ir sunaikinti visus, susijusius su pasikėsinimu.

1973 m. spalio 6 d. prasidėjusio Teismo dienos karo rezultatai sukėlė politinę krizę; 1974 m. balandžio 11 d. Golda Meir vyriausybė atsistatydino. Kitą vyriausybę suformavo Ichakas Rabinas.