Ilja Rips

Ilja Ripss, arba Elijas Ripss (angliškai: Eliyahu Rips, hebrajiškai: אליהו ריפס, gimęs 1948 m. gruodžio 12 d.) yra Latvijos žydų kilmės Izraelio matematikas, buvęs sovietų disidentas. Žinomas dėl Toros teksto matematinės analizės.
1969 m. balandžio 13 d. jis protestavo prieš Čekoslovakijos okupaciją, bandydamas susideginti prie Laisvės paminklo Rygoje. Gyvenimo kelias
1948 m. gruodžio 12 d. gimė Ilja Ripss. Motina Cila, Rygos žydė, buvo vienintelė iš devynių vaikų, išgyvenusi karą. Tėvas Aronas, Baltarusijos žydas ir matematikas, neteko žmonos, vaikų ir artimųjų per nacių okupaciją.
Mokėsi Rygos 23-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Rygos M. Lomonosovo rusų vidurinė mokykla), dalyvavo tarptautinėje matematikos olimpiadoje. 1964 m. 15-metis Ilja Ripss be stojamųjų egzaminų priimtas į Latvijos valstybinį universitetą. 1966 m. Latvijos matematikos analuose paskelbtas jo straipsnis „Hollo teoremos apibendrinimas specialioms lupų klasėms“, parengtas vadovaujant Emanueliui Grinbergui.
1969 m. sausio 16 d. čekų studentas Janas Palachas Prahos centre susidegino, protestuodamas prieš okupaciją. Įkvėptas šio poelgio, 1969 m. balandžio 13 d. Ilja Ripss susidegino prie Laisvės paminklo, laikydamas plakatą su užrašu: „Protestuoju prieš Čekoslovakijos okupaciją“. KGB darbuotojai išplėšė plakatą ir užgesino liepsnas.
Ilją Ripsą suėmė ir uždarė į Latvijos SSR KGB tardymo kamerą. 1969 m. balandžio 14 d. keli Rygos žydų studentai pasirašė laišką, skirtą pasaulio studentams, palaikydami Ripsą. Informacija apie jo poelgį greitai pasiekė Vakarų žiniasklaidą.
1969 m. birželio 13 d. Latvijos SSR KGB nukreipė Ripsso bylą į teismą, kuris skyrė priverstinį psichiatrinį gydymą. Dvejus metus jis praleido Rygos psichiatrijos ligoninėje, tęsdamas matematikos studijas iš draugų ir tėvų atneštų knygų.
1972 m. Ilja Ripss su tėvais emigravo į Izraelį, kur tapo ortodoksų žydų bendruomenės nariu. 1975 m. jis baigė matematikos studijas Jeruzalės hebrajų universiteto aspirantūroje ir dirbo dėstytoju.
1979 m. Ripss gavo Izraelio matematikos draugijos Erdőso premiją už darbus geometrinėje grupių teorijoje. Jis tapo plačiau žinomas dėl hebrajiško Toros Pradžios knygos teksto tyrimų naudojant kompiuterines programas. 1994 m. kartu su D. Victumu ir J. Rozenbergu žurnale Statistical Science paskelbė straipsnį „Lygiagrečios raidžių sekos Pradžios knygoje“.
Ilja Ripss dirba profesoriumi Holono akademiniame technologijų institute ir Jeruzalės hebrajų universiteto A. Einsteino matematikos institute.
2009 m. balandžio 20 d. Ripss, gavęs Čekijos Totalitarinių režimų tyrimų instituto kvietimą, lankėsi Prahoje ir aplankė Latvijos ambasadą, kur jo garbei buvo surengtas oficialus priėmimas.
2010 m. Rygos kino studija „Film Angels Studio“ sukūrė dokumentinį filmą „Elijahu Rips: susideginimas“. Darbai
И. Рипс. Обобщение теорем Л. А. Калужнина и Ф. Холла на некоторые классы луп. Латв. матем. ежегодник, вып. 2, Рига, Зинатне, 1966, с. 282–293 (rusiškai).
E. Rips. Subgroups of small cancellation groups. Bull. London Math. Soc. 14 (1982), nr. 1, 45—47.
Rips, E.; Sela, Z. Structure and rigidity in hyperbolic groups. I. Geom. Funct. Anal. 4 (1994), nr. 3, 337—371.
Rips, E.; Sela, Z. Canonical representatives and equations in hyperbolic groups. Invent. Math. 120 (1995), nr. 3, 489—512.
Rips, E.; Sela, Z. Cyclic splittings of finitely presented groups and the canonical JSJ decomposition. Ann. of Math. (2) 146 (1997), nr. 1, 53—109.
Sapir, Mark V.; Birget, Jean-Camille; Rips, Eliyahu. Isoperimetric and isodiametric functions of groups. Ann. of Math. (2) 156 (2002), nr. 2, 345—466.
Birget, J.-C.; Ol’shanskii, A. Yu.; Rips, E.; Sapir, M. V. Isoperimetric functions of groups and computational complexity of the word problem. Ann. of Math. (2) 156 (2002), nr. 2, 467—518.
Literatūra
Grūtups, Andris. (2009). Observators. Ryga: Atēna.