Ivanas Černiachovskis
Ivanas Černiachovskis
- Gimęs:
- 29.06.1906
- Mires:
- 18.02.1945
- Mergelė (kitas) šeimos:
- Ivanas Danilovičius Černiachovskis
- Be žodžių:
- Iwan Czerniachowski, Иван Черняховский, Иван Данилович Черняховский, Iwan Daniłowicz Czerniachowski
- Kategorijas:
- Bendras, Hero Sovietų Sąjungos
- Kapinės:
- Novodevičės kapinės
Ivanas Danilovičius Černiachovskis (rus. Иван Данилович Черняховский, 1906 m. birželio 29 d. Oksanino kaime, Umanės rajonas,Ukraina – 1945 m. vasario 18 d. Melzake, dab. Lenkija, Varmijos Mozūrų vaivadija) – jauniausias Tarybinės armijos armijos generolas, 3-ojo Baltarusijos fronto vadas.
Biografija
Prieš pradėdamas tarnauti Raudonojoje armijoje 1924 m. jis dirbo geležinkelyje darbininku. 1928 m. Kijeve baigė artilerijos karininkų mokyklą, o 1936 m. Šarvuočių ir motorizuoto transporto karinės technikos akademiją.
1928–1931 m. artilerijos mokomojo skyriaus, baterijos vadas. 1938–1941 m. vadovavo šarvuočių daliniams, kurie bazavosi Kijevo irBaltarusijos karinėje apygardoje. 1941 m. kovo mėn. vadovavo 28-ąjai šarvuočių divizijai Baltijos karinėje apygardoje. Per mūšius nuo 1942 m. liepos mėn. pasižymėjo ir tapo 18-ojo šarvuočių korpuso vadu, kovojo Voronežo fronte, o greitai tapo 60-osios armijos, kovojusios Kurskevadu. Kaip armijos vadas kovojo Ukrainoje. Už Dniepro forsavimą 1943 m. spalį suteiktas Tarybų Sąjungos didvyrio vardas. Nuo 1944 m. balandžio mėn. vadovavo Vakarų frontui, o nuo balandžio 24 d. 3-ajam Baltarusijos frontui. Jo vadovaujamas frontas pasiekė žymių pasiekimų, pavyzdžiui, 100 tūkst. vokiečių kareivių apsupimas Minsko rytuose. Vadovavo Vilniaus ir Kauno operacijoms, dėl kurių vokiečiai buvo išstumti išLietuvos ir šiaurės vakarų Baltarusijos į kairįjį Nemuno krantą. Po šių operacijų 1944 m. liepos mėn. antrą kartą suteiktas Tarybų Sąjungos didvyrio vardas.
1945 m. sausio mėn. 3-asis Baltarusijos frontas dalyvavo Rytų Prūsijos operacijoje, pralaužė vokiečių gynybą ir šiaurės Prūsijoje kartu su 2-uoju Baltarusijos frontu atkirto pagrindines vokiečių pajėgas Semboje, dab. Kaliningrado sritis ir Aismarių pakrantėse. Mirė nuo sviedinio skeveldros žaizdos, kai tikrino fronto liniją Melzako apylinkėse.
Buvo palaidotas Vilniuje Gedimino gatvės aikštėje prieš LKP CK rūmus, bet Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1993 m. giminių prašymu perlaidotas Maskvos Novodevičės kapinėse, o paminklas pervežtas į Voronežą.
Įvertinimas
- Aukso žvaigždės medalis, du kartus
- Lenino ordinas,
- Raudonosios Žvaigždės ordinas, keturis kartus
- Suvorovo ordinas, du kartus
- I laipsnio Kutuzovo ordinas
- I laipsnio Bogdano Chmelnickio ordinas ir kitais medaliais.
- 1946 m. jo vardu pavadintas Įsrutis, dab. Černiachovskas, Kaliningrado sritis.
Šaltiniai: wikipedia.org
Nėra vietos
| Santykių vardas | Santykių tipas | Aprašymas | ||
|---|---|---|---|---|
| 1 |  | Marija Uļjanova | susipažinęs | |
| 2 |  | Fjodor Tolbuchin | Grupės | |
| 3 |  | Konstantinas Rokosovskis | Vadas |
07.07.1944 | Operation Ostra Brama
Operation Ostra Brama (lit. Operation Gate of Dawn) was an armed conflict during World War II between the Polish Home Army and the Nazi German occupiers of Vilnius (Polish: Wilno). It began on 7 July 1944, as part of a Polish national uprising, Operation Tempest, and lasted until 14 July 1944. Though the Germans were defeated, the following day the Soviet Red Army entered the city and the Soviet NKVD proceeded to intern Polish soldiers and to arrest their officers. Several days later, the remains of the Polish Home Army retreated into the forests, and the Soviets were in control of the city. From the Polish point of view, while the German defeat constitutes a Polish tactical victory, the ensuing destruction of the Polish units by the Soviets resulted in a strategic defeat, especially considering the goals of Operation Tempest. From the Soviet point of view, the operation was a complete success, as both the Germans and the Poles loyal to the London government suffered a defeat.