lt

Juzefas Cirankevičius

Pridėti į asmens nuotrauką!
Gimęs:
23.04.1911
Mires:
20.01.1989
Be žodžių:
Józef Cyrankiewicz, Юзеф Циранкевич
Kategorijas:
, Antrojo pasaulinio karo dalyvis, Ministras pirmininkas, Nacių aukų, Valstybės ir komunistų partijos lyderis
Pilietybė:
 lenkas
Kapinės:
Warszawa, Powązki Military Cemetery

Juzefas Cirankevičius (lenk. Józef Cyrankiewicz, 1911 m. balandžio 23 d. Tarnuve – 1989 m. sausio 20 d. Varšuvoje) – Lenkijos politinis ir valstybės veikėjas, dukart buvęs LLR ministru pirmininku.

Baigęs Jogailos universitetą dirbo žurnalistu. 1935–1939 m. vadovavo Lenkijos socialistų partijos (LSP) Krokuvos apskrities komitetui. Karo metais veikė antinaciniame pogrindyje. 1941 m. areštuotas, kalėjo Osvencimo ir Mauthauzeno koncentracijos stovyklose.

1945 m. išlaisvintas, 1946–1948 m. buvo LSP Generaliniu sekretoriumi. Susikūrus Lenkijos jungtinei darbininkų partijai 1948–1972 m. buvo jos Politinio biuro narys, laikytas antru pagal įtaką žmogumi šalyje, ypač konservatyviu stalinistu.

1947–1952 m. bei 1954–1970 m. vadovavo Lenkijos vyriausybei (1952 m. priėmus naują šalies Konstituciją, Ministro pirmininko pareigos laikytos svarbiausiomis, juo tapo buvęs prezidentas Boleslavas Bierutas, o J.Cirankevičius iki 1954 m. dirbo vicepremjeru).

1968 m. krizės metu aktyviai palaikė V.Gomulkos organizuotą antisemitinę kampaniją bei Lenkijos kariuomenės dalyvavimą Prahos pavasario nuslopinime.

1970–1972 m. buvo LLR Valstybės tarybos pirmininkas (nominalus šalies vadovas, Valstybės taryba atliko kolektyvinio prezidento funkcijas). Po V.Gomulkos žlugimo buvo priverstas palikti šias pareigas ir paskirtas vadovavauti Lenkijos taikos šalininkų komitetui.

 

Šaltiniai: wikipedia.org

Nėra vietos

    loading...

        Santykių vardasSantykių tipasGimęsMiresAprašymas
        1Nina AndryczNina AndryczŽmona11.11.191231.01.2014
        2Krystyna Tempska-CyrankiewiczKrystyna Tempska-CyrankiewiczCivilinė žmona17.03.191929.11.2008
        3Władysław KruczekWładysław Kruczeksusipažinęs, Partijos nariai27.04.191005.11.2003
        4Adam ŻebrowskiAdam ŻebrowskiDarbuotojas09.11.191304.09.1981
        5Zofia WasilkowskaZofia WasilkowskaDarbuotojas09.12.191001.12.1996
        6Czesław RydalskiCzesław RydalskiDarbuotojas12.07.190310.07.1968
        7Jan RabanowskiJan RabanowskiDarbuotojas10.06.190721.03.1958
        8Tadeusz KunickiTadeusz KunickiDarbuotojas01.06.192701.08.1977
        9Antoni RadlińskiAntoni RadlińskiDarbuotojas07.07.191031.05.1992
        10Zdzisław DrozdZdzisław DrozdDarbuotojas27.03.192511.04.1994
        11
        Czesław WiśniewskiDarbuotojas, Partijos nariai17.11.193218.10.2014
        12Mieczysław MoczarMieczysław MoczarPartijos nariai25.12.191301.11.1986
        13Marian SpychalskiMarian SpychalskiPartijos nariai06.12.190607.06.1980
        14Vladislavas GomulkaVladislavas GomulkaPartijos nariai06.02.190501.09.1982

        01.09.1939 | Invasion of Poland

        The Invasion of Poland, also known as the September Campaign or 1939 Defensive War (Polish: Kampania wrześniowa or Wojna obronna 1939 roku) in Poland and the Poland Campaign (German: Polenfeldzug) or Fall Weiß (Case White) in Germany, was an invasion of Poland by Germany, the Soviet Union, and a small Slovak contingent that marked the beginning of World War II in Europe. The German invasion began on 1 September 1939, one week after the signing of the Molotov–Ribbentrop Pact, while the Soviet invasion commenced on 17 September following the Molotov-Tōgō agreement which terminated the Russian and Japanese hostilities (Nomonhan incident) in the east on 16 September. The campaign ended on 6 October with Germany and the Soviet Union dividing and annexing the whole of Poland.

        Pridėti atminties

        15.02.1951 | Polska zawarła z ZSRR umowę o zmianie granic

        Pridėti atminties

        03.08.1954 | Milicja przeprowadziła Akcję „X-2”, w wyniku której do obozów pracy wysiedlono ponad 1500 zakonnic oraz skonfiskowano 323 obiekty zakonne

        Akcja „X-2” – operacja wysiedlenia zakonnic i likwidacji domów zakonnych, dokonana w 1954 przez władze PRL.

        Pridėti atminties

        28.06.1956 | Poznań 1956 protests

        The Poznań 1956 protests, also known as the Poznań 1956 uprising or Poznań June (Polish: Poznański Czerwiec), were the first of several massive protests against the government of the People's Republic of Poland. Demonstrations by workers demanding better conditions began on June 28, 1956 at Poznań's Cegielski Factories and were met with violent repression. A crowd of approximately 100,000 gathered in the city center near the local Ministry of Public Security building. About 400 tanks and 10,000 soldiers of the People's Army of Poland and the Internal Security Corps under Polish-Soviet general Stanislav Poplavsky were ordered to suppress the demonstration and during the pacification fired at the protesting civilians.

        Pridėti atminties

        29.06.1956 | Po krwawym stłumieniu przez wojsko protestu poznańskich robotników, premier Józef Cyrankiewicz w wieczornym przemówieniu radiowym powiedział m.in.: Każdy prowokator czy szaleniec, który odważy się podnieść rękę przeciw władzy ludowej, niech będzie pewny, że mu tę rękę władza ludowa odrąbie!

        Pridėti atminties

        11.12.1970 | Aufstand vom Dezember 1970 in Polen

        Der Aufstand vom Dezember 1970 in Polen war ein Arbeiteraufstand vom 14. bis 22. Dezember 1970 in der Volksrepublik Polen; es kam zu Streiks, Massenkundgebungen, Demonstrationen in Gdingen, Danzig und Stettin. Ausgelöst wurden die Unruhen durch plötzliche drastische Preiserhöhungen für Lebensmittel und Gegenstände des täglichen Bedarfs.

        Pridėti atminties

        14.12.1970 | Grudzień 1970: robotnicy Stoczni Gdańskiej odmówili podjęcia pracy i wielotysięczny tłum przed południem udał się pod siedzibę Komitetu Wojewódzkiego PZPR w Gdańsku

        Grudzień 1970, wydarzenia grudniowe, rewolta grudniowa, wypadki grudniowe, masakra na Wybrzeżu – protesty robotników w Polsce w dniach 14-22 grudnia 1970 roku (demonstracje, protesty, strajki, wiece, zamieszki) głównie w Gdyni, Gdańsku, Szczecinie i Elblągu, stłumione przez milicję i wojsko.

        Pridėti atminties

        Žymos