Karolis II Rumunas

Karolis II (vok. Karl II von Hohenzollern-Sigmaringen, rumun. Carol al II-lea al României, 1893 m. spalio 15 d. Sinaja, Rumunija – 1953 m. balandžio 4 d. Estorilas, Portugalija) – 1930-1940 m. Rumunijos karalius.

Biografija

Kilęs iš Hohencolernų-Zigmaringenų dinastijos. Tėvas Ferdinandas I, motina Marija iš Saksų-Koburgų ir Gotos.

1918 m. rugpjūčio 31 d. Odesoje vedė Rumunijos generolo dukrą Joaną Mariją Valentiną („Zizi“) Lambrino. Su ja susilaukė sūnaus Mirčios Grigaliaus Karolio Lambrino. Tačiau 1919 m. teismas šią santuoką anuliavo. Antroji žmona (vedė 1921 m. kovo 10 d.) Graikijos ir Danijos princesė Elena. Sūnus Mykolas I, Rumunijos karalius.

Valdymas

1925 m. su meiluže Magda Lopesku išvyko į kelionę po užsienio šalis, kilus skandalui priverstas atsisakyti įpėdinystės teisių išvyko į Paryžių. 1927 m. mirus Ferdinandui I karaliumi tapo jo šešiametis sūnus Mykolas I. 1930 m., pasinaudojęs politiniu nestabilumu ir Mykolo I mažametyste, sugrįžo ir parlamentui pritarus užėmė sostą.

1938 m. įvedė autoritarinę diktatūrą. Buvo panaikinta 1923 m. demokratinė konstitucija, uždrausta politinių partijų veikla ir kt. Rumunijai 1940 m. liepos – rugpjūčio mėn. praradus Transilvaniją, kurią užėmė Vengrija ir Besarabiją bei šiaurės Bukoviną, kurias užėmė TSRS, ministras pirmininkas Jonas Antonesku privertė jį 1940 m. rugsėjo mėn. atsisakyti sosto ir emigruoti.

Gyveno Pietų Amerikoje. 1947 m. Rio de Žaneire vedė Magdą Lupesku. Nuo 1953 m. gyveno Portugalijoje, ten ir mirė. Buvo palaidotas Nacionaliniame panteone Lisabonoje, 2003 m. vasario 14 d. perlaidotas Rumunijoje, Kurtea de Argeš katedroje.