Kazimieras Jonas Sapiega
Kazimieras Jonas Sapiega
Kazimieras Jonas Sapiega (lenk. Kazimierz Jan Paweł Sapieha; 1637 m. – 1720 m. kovo 13 d. Gardine) – LDK didikas, Sapiegų giminės atstovas, Abiejų Tautų Respublikos karvedys, Lietuvos didysis etmonas.
Vilniaus vaivados ir Lietuvos didžiojo etmono Povilo Jono Sapiegos sūnus. Pranciškaus Stepono, Benedikto Povilo ir Leono Bazilijaus brolis.
Turėjo sūnus Jurgį Stanislovą, Mykolą Pranciškų, Aleksandrą Povilą.
Kai kurių šaltinių teigimu, Stanislovas Augustas Poniatovskio tėvas Stanislavas Poniatovskis, Krokuvos kaštelionas, galėjo būti nesantuokininiu Kazimiero Jono Sapiegos ir žydaitės sūnumi, kurį įsūnijo Pranciškus Poniatovskis.
Valstybės tarnyba
Lietuvos didysis taurininkas nuo 1659 m., Lietuvos didysis pastalininkis nuo 1661 m., o nuo 1663 m. – Lietuvos dvaro paiždininkis.
1665–1670 m. Lietuvos Brastos seniūnas.
Polocko vaivada nuo 1670 m., Žemaitijos seniūnas nuo 1681 m. (?1676), Lietuvos lauko etmonas nuo 1681 m., Vilniaus vaivada 1682–1703 m., Lietuvos didysis etmonas 1683–1703 ir 1705–1708 m.
Ginčas su Vilniaus vyskupu
1694 m. balandžio 18 d. Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis didįjį etmoną ekskomunikavo už kariuomenės laikymą bažnytinėse valdose.
Pilietinis karas (Valkininkų konfederacija)
1700 m. pilietinio karo metu kovojo už Sapiegų giminės pozicijų LDK išsaugojimą prieš Valkininkų konfederaciją. Valkininkų mūšyje lapkričio 18 d. pralaimėjo Mykolo Servacijaus Višnioveckio vadovaujamiems bajorams.
1708 m. atidavė etmono buožę savo sūnėnui Jonui Sapiegai.
Šaltiniai: wikipedia.org
Nėra vietos
| Santykių vardas | Santykių tipas | Aprašymas | ||
|---|---|---|---|---|
| 1 |  | Michał Franciszek Sapieha | Sūnus |
18.11.1700 | Wojna domowa na Litwie: bitwa pod Olkienikami
Bitwa pod Olkienikami − starcie do jakiego doszło 18 listopada 1700 roku, podczas wojny domowej na Litwie, pomiędzy korpusem wojsk komputowych hetmana wielkiego litewskiego, wojewody wileńskiego Kazimierza Jana Sapiehy, a pospolitym ruszeniem skonfederowanej szlachty litewskiej, inflanckiej i żmudzkiej, na czele którego stał Michał Serwacy Wiśniowiecki.