Marian Kukiel
- Gimęs:
- 15.05.1885
- Mires:
- 15.08.1973
- Be žodžių:
- Marian Kukiel, Мариан Ку́кель
- Kategorijas:
- Akademikas, Antrojo pasaulinio karo dalyvis, Bendras, Istorikas, Legionerius, Ministras, Pirmoje pasaulinio karo dalyvis, Politikas, Visuomenės veikėjas
- Pilietybė:
- lenkas
- Kapinės:
- London Borough Of Brent, Kensal Green Cemetery
Marianas Kukelis (lenk. Marian Włodzimierz Kukiel, 1885 m. gegužės 15 d. Dąbrowa Tarnowska Mažosios Lenkijos vaivadija – 1973 m. rugpjūčio 15 d. Londonas) – Lenkijos karinis veikėjas, karo istorikas, habilituotas daktaras, generolas leitenantas.
Nuo 1915 m. tarnavo lenkų legionuose, nuo 1919 m. gegužės mėn. Lenkijos Generalinio štabo karo mokyklos komendanto pavaduotojas. 1919-1921 m. per Lenkijos-Sovietų Rusijos karą pėstininkų pulko, brigados vadas. Nuo 1921 m. dirbo Lenkijos karo ministerijoje. 1923-1925 m. divizijos vadas, 1923 m. generolas leitenantas. Su kitais įkūrė Generalinio štabo Istorijos biurą, 1923-1926 m. jo vadovas. Po 1926 m. gegužės perversmo rėmė Lenkijos vyriausybę, iš kariuomenės pasitraukė, dirbo Jogailos universitete. 1927 m. habilituotas istorijos daktaras. 1930-1939 m. Krokuvos Čartoriskių bibliotekos ir muziejaus direktorius. 1937 m. Lenkų mokslų akademijos narys.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui 1939 m. spalio mėn. pasitraukė į Prancūziją. Lenkijos vyriausybės emigracijoje karo ministro pavaduotojas, 1940 m. divizijos generolas. 1942-1949 m. nacionalinės gynybos ministras. 1943 m. balandžio mėn. iš Vokietijos vyriausybės pranešimo sužinojęs apie Katynėje sušaudytus lenkų karininkus, išspausdino apie tai komunikatą ir kreipėsi į Tarptautinį Raudonąjį Kryžių. Su kitais 1945 m. Londone įkūrė generolo Vladislavo Sikorskio istorijos institutą, 1946-1973 m. jo direktorius, 1951-1966 m. valdybos pirmininkas. Su kitais 1946 m. įkūrė Lenkų mokslo draugiją , 1947 m. įsteigė istorijos žurnalą „Teka Historyczny“, 1950 m. įkūrė Lenkų universitetą emigracijoje.
Tyrė XVIII a. – XX a. politikos ir karo istorijos temas.
Šaltiniai: wikipedia.org, mod.uk
Nėra vietos
Santykių vardas | Santykių tipas | Aprašymas | ||
---|---|---|---|---|
1 | Kazimierz Sosnkowski | Bendradarbis | ||
2 | Juozas Pilsudskis | Bendradarbis, Priešininkas | ||
3 | Władysław Sikorski | Bendradarbis, Vadas |
03.05.1952 | Rozpoczęła nadawanie polska sekcja rozgłośni Radia Wolna Europa
Rozgłośnia Polska Radia Wolna Europa – istniejąca od 3 maja 1952 do 30 czerwca 1994 w strukturze Radia Wolna Europa polskojęzyczna sekcja. W okresie PRL była najczęściej słuchanym (i systematycznie zagłuszanym) radiem zagranicznym. Jan Nowak-Jeziorański (1914-2005), pierwszy dyrektor Rozgłośni Polskiej RWE w Monachium. Dyrektorami Rozgłośni Polskiej RWE w Monachium byli: Jan Nowak-Jeziorański (1952-1976), Zygmunt Michałowski (1976-1982), Zdzisław Najder (1982-1987), Marek Łatyński (1987-1989) i Piotr Mroczyk (1989-1994).