Portugalijos parlamentas patvirtino įstatymo projektą, draudžiantį dėvėti drabužius, dengiančius veidą „dėl lyties ar religinių priežasčių“ daugelyje viešų vietų

2025 m. spalio 17 d. Portugalijos parlamentas (Respublikos Asamblėja) patvirtino įstatymo projektą, draudžiantį dėvėti drabužius, dengiančius veidą „dėl lyties ar religinių priežasčių“ daugelyje viešų vietų. Tai ypač taikoma niqabams (pilnai veidą dengiančioms islamo šydams su akims skirtu plyšiu) ir burkoms (drabužiams, visiškai dengiantiems kūną). Iniciatyvą pasiūlė kraštutinės dešinės partija Chega, kuri išpopuliarėjo per pastaruosius rinkimus, ir ją palaikė kelios centristinės bei dešiniosios partijos (PSD, IL, CDS-PP). Prieš balsavo kairiosios jėgos (PS, Livre, PCP, BE), o kai kurie susilaikė (JPP, PAN).

Įstatymo statusas

Įstatymo projektas dar neįsigaliojo: jis bus svarstomas parlamentinėje konstitucinių reikalų, teisių ir laisvių komisijoje. Vėliau jį pasirašys arba vetuos prezidentas Marcelas Rebelu de Souza. Prezidentas gali vetuoti arba perduoti Konstituciniam Teismui patikrinti atitiktį konstitucijai.

Jei bus pasirašytas, Portugalija prisijungs prie ES šalių, turinčių panašių draudimų: Prancūzija (nuo 2011 m.), Belgija (2010 m.), Austrija (2017 m.), Nyderlandai ir kitos.

Draudimo detalės

Kur draudžiama: Viešosiose vietose, įskaitant gatves, viešųjų paslaugų vietas (mokyklas, ligonines, transportą) ir bet kokias institucijas, prieinamas piliečiams.

Išimtys: Leidžiama lėktuvuose, diplomatinėse ir konsulinėse patalpose, maldos vietose (mečetėse, bažnyčiose). Taip pat leidžiama dėl medicininių priežasčių (kaukės), profesinių (statybininkai, menininkai), meninių ar oro sąlygų (šalikai nuo šalčio).

Baudos:

• Už nešiojimą: 200–4000 eurų (priklausomai nuo ketinimų).

• Priverstinis nešiojimas: iki 3 metų kalėjimo (pagal Portugalijos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį).
  Portugalijoje musulmonai sudaro apie 0,4% gyventojų (pagal 2021 m. surašymą), ir labai nedaug moterų nešioja visiškai dengiantį veidą. Problema daugiausia aktuali imigrantams iš buvusių kolonijų, Artimųjų Rytų ir Magribo regiono.

Pusių argumentai

Palaikytojai (dešinieji): Nurodo saugumą (identifikacijos sunkumus), lyčių lygybę (niqabas simbolizuoja moterų priespaudą) ir socialinę integraciją. Jie mini Prancūzijos, Belgijos ir Danijos pavyzdžius, kur draudimai esą sumažino rizikas. Chega pabrėžia, kad sekuliari valstybė neturėtų finansuoti religinių išraiškų viešosiose vietose iš biudžeto (mokesčių mokėtojų pinigų).

Priešininkai (kairieji, žmogaus teisių gynėjai): Laiko tai musulmonių diskriminacija, religijos ir išraiškos laisvės pažeidimu. Amnesty International ir JT (2018 m. sprendimas dėl Prancūzijos) vadina tokius draudimus moterų teisių suvaržymu. Kritikai mato jame islamofobijos augimą ir kraštutinės dešinės įtaką.

Tarptautinės žiniasklaidos priemonės (The Guardian, Reuters, Al Jazeera) tai apibūdina kaip žingsnį „europėjimui“, bet su atsargumu dėl mažumų teisių. Rusakalbiai šaltiniai (NEWS.ru, Vedomosti, Europos tiesa) pabrėžia paraleles su Italija ir Šveicarija (kur burkos draudimas įsigaliojo 2025 m.).

X (Twitter) diskusijos yra polarizuotos: dešinieji vartotojai (pvz., @TTreasaigh, @PeterPaulGuy) tai sveikina kaip „pervežto priespaudos“ pergalę ir ragina kitas šalis (Didžiąją Britaniją, Airiją) sekti. Kairieji ir musulmonų aktyvistai (@manick62) kalba apie referendumą ir žmogaus teisių rizikas. Įrašai apie „pergalę moterims“ sulaukia tūkstančių peržiūrų, bet kritika sutelkta į islamofobiją.

Tai šviežia tema (mažiau nei savaitė), todėl situacija gali pasikeisti po prezidento sprendimo.

Prancūzija tai padarė dar 2011 m. balandžio 11 d.

Reakcija ir pasekmės Prancūzijoje

Palaikymas: Įstatymą palaikė dauguma prancūzų (apie 80% pagal 2010 m. apklausas). Dešiniosios ir centristinės partijos (UMP, dabar Les Républicains) aktyviai jį skatino. Prezidentas Nicolas Sarkozy nikabą pavadino „nepageidaujamu“ Prancūzijoje.

Kritika:

Musulmonų organizacijos ir kairieji žmogaus teisių gynėjai (Amnesty International, Human Rights Watch, Soroso tinklo NVO) pavadino jį diskriminaciniu, pažeidžiančiu religijos ir išraiškos laisvę.

2018 m. JT Žmogaus teisių komitetas pareiškė, kad draudimas pažeidžia žmogaus teises, ribodamas moterų pasirinkimo laisvę.

Kai kurios feministės kritikavo įstatymą, teigdamos, kad jis atima iš moterų teisę rinktis drabužius.

Teisminiai ginčai: 2014 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) byloje S.A.S. prieš Prancūziją pripažino draudimą teisėtu, remdamasis „bendro gyvenimo“ principu kaip pagrįstu tikslu. Tačiau sprendimas sukėlė kairiųjų ir globalistų pasipiktinimą.

Pagal Vidaus reikalų ministerijos duomenis, 2011–2020 m. skirta daugiau nei 4000 baudų. Įstatymas suintensyvino diskusijas apie islamofobiją ir musulmonų integraciją. Kai kurios moterys nustojo nešioti niqabą, kitos apribojo išėjimus iš namų.

Dabartinė situacija (2025 m. spalis)

Draudimas išlieka galioti, jį kontroliuoja policija. Diskusijos tęsiasi, ypač dėl dešiniųjų judėjimų augimo Europoje.

X (Twitter) vartotojai tai aptaria kontekste naujų apribojimų kitose šalyse (pvz., Portugalijoje). Įrašai svyruoja nuo palaikymo („Prancūzija parodė sekuliarizmo gynimo pavyzdį“) iki kaltinimų islamofobija („Įstatymas engia musulmones“).

Prancūzija ir toliau yra pavyzdys kitoms ES šalims, įvedančioms panašias priemones (Belgija, Austrija, Danija, Nyderlandai).

Keletas statistikos apie niqabų draudimus

Diskusijų apie niqabų ir burkų draudimus Portugalijoje ir Prancūzijoje kontekste pateikiami pagrindiniai statistiniai duomenys. Remiuosi oficialiomis apytikslėmis vertėmis ir ataskaitomis (įskaitant duomenis iki 2025 m.).

Demografija: Problemos mastas

Prancūzija:

• Musulmonai: ~5–6 mln. (8–10% gyventojų, ~67 mln.).

• Moterys, nešiojančios niqabą/burką: ~2000 (Vidaus reikalų ministerijos apskaičiavimai, 2011–2020), tai yra ~0,04% musulmonių.
  Portugalija:

• Musulmonai: ~65 000 (0,4–0,6% gyventojų, ~10,3 mln.).

• Moterys, nešiojančios niqabą/burką: „Labai retai“ (pagal Lisabonos Centrinės mečetės imamo teiginį, 2025). Tikėtina, dešimtys ar vienetai — nėra oficialių apskaičiavimų, bet <0,1% musulmonių.
  Egzekucija: Portugalijoje kol kas 0 (įstatymas svarstomas prezidento), todėl dar neįsigaliojo. Tikėtinas poveikis minimalus dėl mažo atvejų skaičiaus — musulmonų bendruomenės lyderiai tai vadina „simboliniu“ žingsniu.
  Pagaliau Portugalija pasekė Prancūzijos pavyzdžiu.
  Baudos: 200–4000 € (priklausomai nuo ketinimų).
  Priverstinis nešiojimas: iki 3 metų kalėjimo.
  Daugelis moterų (pagal Open Society Foundations apklausas, 2011) iš pradžių apribojo išėjimus iš namų, kad išvengtų baudų. Kitos — vyrų ar šeimos narių spaudimu. Nėra duomenų apie reikšmingą nešiojančiųjų skaičiaus sumažėjimą po draudimo — praktika išlieka marginali. Deja, valdžios institucijos seniai neteko mechanizmo radikaliai pakeisti situaciją.
  Paradoksalu, kad viena iš radikalių kairiųjų judėjimų — LGBTQ+ — yra vieni garsiausių priešininkų islamizacijos ribojimui Vakarų šalyse, nors musulmonams atėjus į valdžią jie būtų tarp pirmųjų persekiojamųjų pagal šariato įstatymus.