Lenkijos Nepriklausomybės diena

Lenkijos Nepriklausomybės diena (lenkų kalba: Narodowe Święto Niepodległości) švenčiama lapkričio 11 d. Tai valstybinė šventė ir nedarbo diena, skirta Lenkijos nepriklausomybės atkūrimui 1918 m. po 123 metų padalijimų.

Istorinė informacija

Lenkija dingo iš Europos žemėlapio dėl trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų (1772, 1793 ir 1795 m.) tarp Rusijos imperijos, Prūsijos ir Austrijos. Pirmojo pasaulinio karo metu padalijusios imperijos susilpnėjo ir žlugo. Valstybingumo atkūrimo procesas vyko palaipsniui:

• 1918 m. spalio 7 d. Regentų taryba paskelbė nepriklausomybę.
• Lapkričio 7 d. Liubline buvo suformuota Laikinoji liaudies vyriausybė, kuriai vadovavo Ignacas Dašinskis.
• Lapkričio 10 d. į Varšuvą atvyko Juzefas Pilsudskis, paleistas iš vokiečių kalėjimo Magdeburge.
• 1918 m. lapkričio 11 d. Regentų taryba perdavė Pilsudskiui karinę valdžią ir vadovavimą Lenkijos kariuomenei. Tą pačią dieną buvo pasirašytos Kompjeno paliaubos, kurios užbaigė Pirmąjį pasaulinį karą.
• Lapkričio 14 d. Regentų taryba perdavė jam visą civilinę valdžią ir po to išsiskirstė.

Lapkričio 11 d. data tapo simboline būtent todėl, kad sutapo su karinės valdžios perdavimu Pilsudskiui ir karo pabaiga.

Pagrindiniai asmenys („Nepriklausomybės tėvai“ / Ojcowie Niepodległości)

Dažniausiai minimi šeši veikėjai, atstovavę skirtingoms politinėms srovėms, bet susivieniję dėl valstybės atkūrimo:

• Juzefas Pilsudskis – centrinė figūra. Karinis lyderis, Lenkų legionų vadas, pogrindinės Lenkijos karinės organizacijos organizatorius. 1918 m. lapkričio 11 d. jis perėmė karinę valdžią, tapo valstybės vadovu (Naczelnik Państwa) ir atliko pagrindinį vaidmenį kare su bolševikais (1919–1921).
• Romanas Dmovskis – nacionaldemokratų (Narodowa Demokracja) lyderis, diplomatas. Atstovavo Lenkijai Paryžiaus taikos konferencijoje ir orientavosi į bendradarbiavimą su Antante.
• Ignacas Janas Paderevskis – pasaulinio garso pianistas ir politikas. Vykdė diplomatinį darbą JAV, prisidėjo prie Lenkijos nepriklausomybės klausimo įtraukimo į Vudro Vilsono „14 punktų“, vėliau tapo ministru pirmininku.
• Ignacas Dašinskis – socialistas, Laikinosios vyriausybės Liubline vadovas.
• Vincentas Vitosas – valstiečių judėjimo lyderis (Lenkijos liaudies partija).
• Voicechas Korfantis – Silezijos veikėjas, atlikęs svarbų vaidmenį kovoje dėl Aukštutinės Silezijos prijungimo prie Lenkijos.

Pilsudskis išlieka labiausiai atpažįstamu šios dienos simboliu.

Nuo kada švenčiama?

• Jau 1919–1920 m. vyko karinės iškilmės (ypač nuo 1920 m.).
• 1926 m. Pilsudskis kaip ministras pirmininkas nustatė lapkričio 11 d. kaip laisvą dieną valstybės tarnautojams.
• Oficialiai šventė buvo įsteigta 1937 m. balandžio 23 d. įstatymu. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ji oficialiai buvo švenčiama tik du kartus (1937 ir 1938 m.).
• Po karo komunistinės valdžios šventę panaikino (1945 m. liepos 22 d. įstatymas) ir pakeitė „Nacionaline Lenkijos atgimimo diena“ liepos 22 d. (PKWN Manifesto 1944 m. garbei).
• Šventė buvo atkurta Seimo 1989 m. vasario 15 d. įstatymu ir nuo tada vėl yra valstybinė šventė.

Šiandien lapkričio 11 d. Lenkijoje švenčiama paradomis, vainikų padėjimu, eitynėmis, koncertais ir kitais renginiais visoje šalyje.