lt

Viačeslavas Molotovas

Pridėti į asmens nuotrauką!
Gimęs:
09.03.1890
Mires:
08.11.1986
Mergelė (kitas) šeimos:
Viačeslavas Michailovičius Molotovas
Be žodžių:
Wjatscheslaw Molotow, Vjačeslavs Molotovs, Вячеслав Михайлович Скря́бин, Вячеслав Михайлович Молотов, Вячеслав Молотов, Вячеслав Михайлович Молотов; Скрябин
Kategorijas:
, Dvarininkas, Komunistas, Ministras, Politikas, Visuomenės veikėjas, Vyriausybės narys
Pilietybė:
 rusijos
Kapinės:
Novodevičės kapinės

Viačeslavas Michailovičius Molotovas (rus. Вячеслав Михайлович Молотов; tikroji pavardė Skriabinas, rus. Скрябин; 1890 m. kovo 9 d. Kukarkoje, Viatkos gubernijoje (dabartinis Sovetskas Kirovo srityje – 1986 m. lapkričio 8 d. Maskvoje) – tarybinis politinis veikėjas, Socialistinio darbo didvyris (1943 m.), Tarybų Sąjungos vyriausybės vadovas (1930–1941 m.) ir užsienio reikalų ministras (1939–1949, 1953–1956 m.). XX a. 6-me dešimtmetyje iš vadovaujančios politinės veiklos jį išstūmė N. Chruščiovas.

Vaikystė ir jaunystė

V. Skriabinas kilęs iš nuskurdusios rusų kilmingųjų šeimos, motina Ana Jakovlevna Nebogatnikova (Анна Яковлевна Небогатикова) kilusi iš labai turtingos pirklių šeimos. Šeimoje gimė 10 vaikų, iš jų trys mirė ankstyvoje vaikystėje. Mokykloje grojo smuiku, rašė eiles. 1902 m. kartu su vyresniais broliais įstojo ir iki 1908 m. mokėsi Kazanės Pirmojoje realinėje mokykloje.

Nuo 1906 m. vasaros priklausė bolševikų partijai. Dalyvavo nelegalioje revoliucinėje moksleivių organizacijoje. 1909 m. už revoliucinę veiklą buvo suimtas ir ištremtas į Vologdą. 1911 m. paleistas, eksternu išlaikęs egzaminus įstojo į Petrogrado Politechnikos instituto ekonomikos fakultetą, mokėsi du kursus. Tuo metu Skriabinas dirbo bolševikų partijoje Peterburge ir Maskvoje. 1912–1913 m. buvo „Pravdos“ laikraščio sekretorius, dalyvavo jos leidime. 1915 m. ištremtas į Irkutsko guberniją, bet 1916 m. iš tremties pabėgo. Tuo metu kaip ir daugelis komunistų turėjo slapyvardį Molotov.

Prasidėjus 1917 m. Vasario revoliucijai, jis buvo vienas iš nedaugelio bolševikų sostinėje. 1917 m. kovo 4 d. tapo „Pravdos“ redakcinės kolegijos nariu. Jo vadovaujamas laikraštis buvo „kairėje“ opozicijoje Rusijos Laikinajai vyriausybei, suformuotai po Vasario revoliucijos. 1917 m. spalį tapo Petrogrado karinio – revoliucinio komiteto, planavusio Spalio revoliuciją, nariu.

Nuo revoliucionieriaus iki vyriausybės vadovo

1918 m. paskirtas Šiaurės srities Liaudies ūkio tarybos pirmininku (buvo vienas iš artimiausių Grigorijaus Zinovjevo bendradarbių). Nuo 1919 m. RKP(b) CK įgaliotinis Pavolgyje, Nižnij Novgorodo gubernijos vykdomojo komiteto pirmininkas. Nuo 1920 m. rugsėjo Donecko gubernijos RKP(b) komiteto sekretorius. Nuo 1920 m. Centro Komiteto kandidatas, o nuo 1921 m. – Centro Komiteto narys. 1920 m. lapkričio – 1921 m. kovo mėn. Ukrainos komunistų partijos Centrinio komiteto sekretorius. 1922 m., kai Stalinas tapo bolševikų partijos generaliniu sekretoriumi, jis susigrąžino Molotovą į Petrogradą ir paskyrė jį turėjusio didelę įtaką partijos sekretoriato nariu.

Po Lenino mirties 1924 m., vykstant kovai dėl įtakos, Molotovas rėmė Staliną jo kovoje su: Levu Trockiu, vėliau Levu Kamenevu ir Grigorijum Zinovjevu, bei galiausiai su Nikolajumi Bucharinu. Jis, kartu su Klimentu Vorošilovu, Lazariu Kaganovičium, Grigorijum Ordžonikidze ir Sergejumi Kirovu tapo pagrindinėmis vadinamojo „stalinistinio centro“ partijoje figūromis. L. Trockis ir jo šalininkai neįvertino Molotovo. L. Trockis jį buvo pavadinęs „įsikūnijusia vidutinybe“, tačiau po pilkoka išore slėpėsi aštrus protas ir dideli administraciniai gebėjimai. Jis veikė daugiausia užkulisiuose ir palaikė savo bespalvio biurokrato įvaizdį – buvo vienintelis iš bolševikų lyderių nuolat nešiojusių kostiumą ir kaklaraištį.

Remiant Stalinui V. Molotovas 1926 m. tapo TSKP Politinio biuro nariu. Išoriškai korektiškas, V. Molotovas buvo absoliučiai ištikimas Stalinui, pritaręs masinėms egzekucijoms.

Ministras pirmininkas

1930 m., kai Bucharino šalininkas Aleksejus Rykovas buvo pašalintas iš Liaudies komisarų tarybos pirmininko (ministro pirmininko) posto, jo vietą užėmė Molotovas. Šiame poste jis prižiūrėjo didžiausią Stalino režimo vykdytą socialinę revoliuciją – kolektyvizaciją. Molotovas palaikė Stalino nuostatą naudoti maksimalią jėgą, siekiant palaužti valstiečių pasipriešinimą kolektyvizacijai, įskaitant milijonų vadinamųjų „buožių“ deportacijas į darbo stovyklas, kuriose daugelis jų žuvo.

Jis taip pat vadovavo Ypatingajai grūdų tiekimo komisijai Ukrainoje, kuri rekvizavo 4,2 mln. tonų grūdų iš valstiečių. Dėl rekvizicijų labai daug Ukrainos valstiečių mirė badu. Šiuolaikinių istorikų skaičiavimu nuo 4 iki 6 mln. rusų ir ukrainiečių žuvo lageriuose ir nuo bado, vykdant Stalino kolektyvizaciją. Molotovas taip pat kontroliavo pirmojo penkmečio planų, kuriais siekta pramoninio persilaužimo, įgyvendinimą. Buvo uolus Didžiojo valymo įgyvendintojas.

Užsienio reikalų ministras

TSRS užsienio reikalų ministro pareigose vadovavo deryboms su Trečiojo Reicho užsienio reikalų ministru J. Ribentropu dėl nepuolimo sutarties tarp TSRS ir Vokietijos, kuri 1939 m. rugpjūčio 23 d. buvo pasirašyta Maskvoje. Remiantis šia sutartimi, TSRS ir Trečiasis Reichas pasidalijo Rytų Europą įtakos sferomis. Antrojo pasaulinio karo metu buvo Valstybinio gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas. Dalyvavo Teherano, Jaltos ir Potsdamo konferencijose. Nuo 1946 m. iki 1957 m. TSRS Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas. Po J. Stalino mirties, nuo 1953 m. iki 1957 m. dar kartą buvo TSRS užsienio reikalų ministras. 1957 m. už bandymą nušalinti N. Chruščiovą, buvo pašalintas iš valstybinės ir politinės valdžios. Nuo 1957 m. iki 1960 m. TSRS ambasadorius Mongolijoje. Nuo 1960 m. iki 1962 m. vadovavo TSRS atstovybei prie TATENA Vienoje. 1962 m. už TSKP Programos kritiką pašalintas iš pareigų ir komunistų partijos. Į partiją sugrąžintas tik 1984 m.

Šaltiniai: wikipedia.org

Nėra vietos

    loading...

        Santykių vardasSantykių tipasGimęsMiresAprašymas
        1Svetlana  MolotovaSvetlana MolotovaDukra00.00.192900.00.1989
        2Николай  НолинскийНиколай НолинскийBrolis06.05.189620.06.1966
        3Polina  SchemtschuschinaPolina SchemtschuschinaŽmona28.02.189701.04.1970
        4Boris ChirkovBoris ChirkovSūnėnas13.08.190128.05.1982
        5Wladimir  IljuschinWladimir IljuschinŽentas31.03.192701.03.2010
        6Alexander ArossewAlexander ArossewDraugas25.05.189010.02.1938
        7Josifas StalinasJosifas StalinasBendradarbis18.12.187805.03.1953
        8Andrejus GromykaAndrejus GromykaBendradarbis18.07.190902.07.1989
        9Mihails SuslovsMihails SuslovsBendradarbis21.11.190225.01.1982
        10Aleksandrs ParvusAleksandrs ParvusBendradarbis, Grupės27.08.186912.12.1924
        11Александр ГоркинАлександр ГоркинBendradarbis24.08.189729.06.1988
        12Valerianas  KuibyševasValerianas KuibyševasBendradarbis06.06.188825.01.1935
        13Дмитрий  ШепиловДмитрий ШепиловBendradarbis, Grupės05.11.190518.08.1995
        14Николай БулганинНиколай БулганинBendradarbis11.06.189524.02.1975
        15Alexander PoskrjobyschewAlexander PoskrjobyschewBendradarbis07.08.189103.01.1965
        16Николай  ВознесенскийНиколай ВознесенскийBendradarbis01.12.190301.10.1950
        17Ilja  CzernyszowIlja CzernyszowBendradarbis02.08.191221.10.1962
        18Avel EnukidzeAvel EnukidzeBendradarbis19.05.187730.10.1937
        19Dawit  KandelakiDawit KandelakiBendradarbis00.00.189529.07.1938
        20Jegor  LigatschowJegor LigatschowBendradarbis29.11.192007.05.2021
        21Karl  SelterKarl Seltersusipažinęs24.06.189831.01.1958
        22Aleksejs  ZamkovsAleksejs Zamkovssusipažinęs09.03.188325.10.1942
        23
        Andor Henckesusipažinęs14.07.189531.01.1984
        24Pjotr  OzupPjotr Ozupsusipažinęs21.07.188323.01.1963
        25Olga ArossewaOlga Arossewasusipažinęs21.02.192513.10.2013
        26Otto Wille KuusinenOtto Wille Kuusinensusipažinęs04.10.188117.05.1964
        27Artūras Nevilis ČemberlenasArtūras Nevilis Čemberlenassusipažinęs18.03.186909.11.1940
        28Fjodor  RaskolnikowFjodor Raskolnikowsusipažinęs, Partijos nariai28.01.189212.09.1939
        29Екатерина ГорбманЕкатерина Горбманsusipažinęs00.00.188700.00.1959
        30Adolf HitlerAdolf Hitlersusipažinęs, Grupės20.04.188930.04.1945
        31Vladimir ZazubrinVladimir Zazubrinsusipažinęs06.07.189528.09.1937
        32Sergejus  IljušinasSergejus Iljušinassusipažinęs30.03.189409.02.1977
        33Arno BrekerArno Brekersusipažinęs19.07.190013.02.1991
        34Hans KrebsHans Krebssusipažinęs04.03.189801.05.1945
        35Jay   LovestoneJay Lovestonesusipažinęs15.12.189707.03.1990
        36Jakow  EtingerJakow Etingersusipažinęs22.12.188702.03.1951
        37
        Hermīne Krūmiņasusipažinęs00.00.1955
        38Лидия  ТимашукЛидия Тимашукsusipažinęs21.11.189806.09.1983
        39Vladimirs VinogradovsVladimirs Vinogradovssusipažinęs24.03.188229.07.1964
        40Valery MezhlaukValery MezhlaukDarbuotojas07.02.189329.07.1938
        41Сергей ЛапинСергей ЛапинDarbuotojas, Grupės15.07.191204.10.1990
        42Kārlis  KarlsonsKārlis KarlsonsDarbuotojas, Priešininkas10.10.188822.04.1938
        43Pyotr FedotovPyotr FedotovDarbuotojas18.12.190129.09.1963
        44Maksimas LitvinovasMaksimas LitvinovasDarbuotojas, Priešininkas17.07.187631.12.1951
        45Nikolai  BurdenkoNikolai BurdenkoPartijos nariai03.06.187611.11.1946
        46Виссарион ЛоминадзеВиссарион ЛоминадзеPartijos nariai06.06.189700.01.1935
        47Andrejs VišinskisAndrejs VišinskisGrupės10.12.188322.11.1954
        48Александр  ЩербаковАлександр ЩербаковGrupės10.10.190110.05.1945
        49Michail Petrowitsch FrinowskiMichail Petrowitsch FrinowskiGrupės26.01.189804.02.1940
        50Nikolajs JežovsNikolajs JežovsGrupės01.05.189504.02.1940
        51Aleksandr ShljapnikovAleksandr ShljapnikovGrupės00.00.188502.09.1937
        52Georgi  DimitrovGeorgi DimitrovGrupės18.06.188202.07.1949
        53Wsewolod MerkulowWsewolod MerkulowGrupės25.10.189523.12.1953
        54Gieorgij MalenkowGieorgij MalenkowGrupės08.01.190214.01.1988
        55Karl  BaumanKarl BaumanGrupės29.08.189214.10.1937
        56Joachim Von RibbentropJoachim Von RibbentropGrupės30.04.189316.10.1946
        57Władysław SikorskiWładysław SikorskiPriešininkas20.05.188104.07.1943
        58Grigorij LeplevskijGrigorij LeplevskijPriešininkas01.05.188929.07.1938
        59Фрол  КозловФрол КозловPriešininkas18.08.190830.01.1965
        60Дмитрий  ПолянскийДмитрий ПолянскийPriešininkas07.11.191708.10.2001
        61Georgi  LangemakGeorgi LangemakAuka20.07.189811.01.1938

        21.01.1924 | Vai Ļeņinam palikt mūžam dzīvam jeb laiks apbedīt?

        Latvijas okupācijas gados 21.janvāris kalendārā bija iezīmēts ar melnu krāsu. Šajā dienā mira cilvēks, ko šodien daudzi dēvē par visu pasaules nelaimju cēloni – tas Vladimirs Uļjanovs (Ļeņins). Viņa mirstīgās atliekas jeb pareizāk būtu teikt, tas, kas vispār no tām palicis pāri, vēl joprojām glabājas Maskavas sirdī – Sarkanā laukuma mauzolejā. Vai nebūtu pienācis laiks tās apbedīt?

        Pridėti atminties

        31.05.1929 | H. Ford signs agreement with Soviet Union for producing cars at GAZ factory

        Pridėti atminties

        31.05.1929 | Kazakh genocide: Soviets made artificial deficit of food. 1,5- 5 million deaths

        Pridėti atminties

        07.04.1930 | W ZSRR wydano zarządzenie o rozszerzeniu systemu obozów GUŁAG

        Pridėti atminties

        11.08.1932 | Письмо Сталина Кагановичу - начало Голодомора в Украине

        Pridėti atminties

        22.11.1932 | Genocides against non-russians: Holodomor, Ukraine

        Pridėti atminties

        12.09.1934 | Baltijos Antantė

        Pridėti atminties

        01.12.1934 | Savstarpējās komunistu cīņās par varu tiek nogalināts Sergejs Kirovs

        Savstarpējās komunistu cīņās par varu tiek nogalināts Sergejs Kirovs. Rezultātā PSRS tiek sāktas plašas represijas

        Pridėti atminties

        07.04.1935 | Стaлин pазрешил рacстреливать дeтей с 12 лeт

        Pridėti atminties

        26.11.1935 | Приняты изменения УК, разрешающие смертную казнь несовершеннолетних

        25.11.1935 в СССР принято Постановление ВЦИК, СНК РСФС изменяющие УК и разрешающие применение всех мер наказания, включая расстрел, к несовершеннолетним, начиная уже с 12 лет.

        Pridėti atminties

        09.07.1937 | №1186/ш отпр. 09.07.1937г. про отстрел 3000 беларусов

        Pridėti atminties

        13.07.1937 | Izdota NKVD slepenā pavēle par nošaujamo kvotām pa PSRS reģioniem

        Pridėti atminties

        25.07.1937 | USSR. Communist genocide actions against non-russians. Germans' operation, in USSR order Nr. 00439. Shot 41 898

        Pridėti atminties

        11.08.1937 | Genocide against non-russians in USSR. Polish Operation of the NKVD (1937–38).Order № 00485

        In the fourteen months after the adoption of Order № 00485, some 143,810 Polish people were taken into custody, of whom 139,885 were sentenced by extrajudicial organs, and 111,091 executed (nearly 80% of all victims)

        Pridėti atminties

        11.08.1937 | Początek eksterminacji Polaków zamieszkujących ZSRR

        Z mocy rozkazu nr 00485 ludowego komisarza spraw wewnętrznych Nikołaja Jeżowa z dnia 11 sierpnia 1937 roku rozpoczęła się eksterminacja Polaków zamieszkujących Związek Sowiecki. Czystka etniczna, o której mało się mówi.

        Pridėti atminties

        17.08.1937 | USSR. Communist genocides against non-russians in USSR. Romanian operation. Executed (shot) 5439 Romanians

        Pridėti atminties

        21.08.1937 | Padomju Savienībā tiek iznīcināti Polijas kompartijas līderi un biedri

        Pridėti atminties

        21.08.1937 | USSR communists genocide actions against non-russians. 1st Korean Operation. Deported more than 170,000

        Pridėti atminties

        30.11.1937 | USSR communists genocide against non-russians. Start of Latvian Operation. Order Nr. 49990. Prosecuted 21,300 Latvians, killed in 1937-38: 16,575

        Pridėti atminties

        11.12.1937 | Genocide against non-russians in USSR. Communist- NKVD Greek operation. Order Nr. 50215

        Pridėti atminties

        14.12.1937 | USSR communists genocide operations against non-russians. Finnish- Estonian Operation. Shot more than 17,000

        Pridėti atminties

        05.01.1938 | Протокол "двойки" Ежов-Вышинский о высылке из СССР граждан других государств

        Pridėti atminties

        29.01.1938 | USSR communist genocide actions against non-russians. Iranian Operation. Repressed 13,297

        Pridėti atminties

        01.02.1938 | USSR communists genocide actions against non-russians. Bolgar and Makedonian operations. More than 14,000 deported

        Pridėti atminties

        03.02.1938 | Communist genocides. All actors, editors of Latvian theatre in Moscow "Skatuve" shot this day

        Communist genocides. All the actors, editors (& even door guard for the good measure) of Latvian theatre "Skatuve" ("Stage") in Moscow were executed (shot) in one day.

        Pridėti atminties

        16.02.1938 | USSR communists genocide actions against non-russians. Afgans Operation

        Pridėti atminties

        23.08.1939 | Tiek parakstīts Eiropas "kreiso"- nacionālsociālistu un komunistu pakts ar tā slepenajiem pielikumiem par Eiropas pārdali

        Tiek parakstīts Nacistu—Komunistu pakts

        Pridėti atminties

        01.09.1939 | Invasion of Poland

        The Invasion of Poland, also known as the September Campaign or 1939 Defensive War (Polish: Kampania wrześniowa or Wojna obronna 1939 roku) in Poland and the Poland Campaign (German: Polenfeldzug) or Fall Weiß (Case White) in Germany, was an invasion of Poland by Germany, the Soviet Union, and a small Slovak contingent that marked the beginning of World War II in Europe. The German invasion began on 1 September 1939, one week after the signing of the Molotov–Ribbentrop Pact, while the Soviet invasion commenced on 17 September following the Molotov-Tōgō agreement which terminated the Russian and Japanese hostilities (Nomonhan incident) in the east on 16 September. The campaign ended on 6 October with Germany and the Soviet Union dividing and annexing the whole of Poland.

        Pridėti atminties

        17.09.1939 | Otrais Pasaules karš. Nepilnu mēnesi pēc nacionālsociālistu-komunistu līguma noslēgšanas Vācijas sabiedrotais- PSRS - iebrūk Polijā

        Otrais pasaules karš bija lielākais bruņotais konflikts cilvēces vēsturē, un tajā iesaistījās lielākā daļa pasaules valstu visos kontinentos. Karu uzsāka divu sabiedroto- Vācijas un PSRS saskaņots uzbrukums Polijai. Karš notika no 1939. gada 1. septembra līdz 1945. gada 14. septembrim un prasīja 70 miljonus civiliedzīvotāju un militārpersonu dzīvību. Kara rezultātā tika mainītas pasaules valstu robežas un okupētas daudzas teritorijas līdz pat 1991. gadam. Daļa no teritorijām, kā Prūsija, Piedņestra, Abhāzija, Tiva, Kuriļu salas, Karēlija ir Krievijas okupētas joprojām.

        Pridėti atminties

        19.09.1939 | Ostaškovas koncentrācijas nometne poļu karagūstekņiem

        Ostaškovas nometne – koncentrācijas nometne, kur bija ieslodzīti poļu karagūstekņi. Atradās Nilo- Stolobenskas tuksneša teritorijā netālu no Ostaškovas pilsētas Krievijas federācijā. Nometnē tika turēti 4 700 poļu žandarmi, policisti un citu amatu pārstāvji. Viņi visi tika nošauti 1940. gada aprīlī – maijā.

        Pridėti atminties

        22.09.1939 | Soviet - Nazi German Military Parade At Brest-Litovsk

        Pridėti atminties

        28.09.1939 | German–Soviet Treaty of Friendship, Cooperation and Demarcation

        The German–Soviet Treaty of Friendship, Cooperation and Demarcation (also known as the German–Soviet Boundary and Friendship Treaty) was a treaty signed by Nazi Germany and the Soviet Union on September 28, 1939 after their joint invasion and occupation of Poland. It was signed by Joachim von Ribbentrop and Vyacheslav Molotov, the foreign ministers of Germany and the Soviet Union respectively. The treaty was a follow up to the Molotov–Ribbentrop Pact, which the two countries had signed on August 23, prior to their invasion of Poland and the start of World War II in Europe. Only a small portion of the treaty was publicly announced.

        Pridėti atminties

        01.10.1939 | 1.10.1939 sabiedrotie- Vācija un PSRS notur kopīgas militārās parādes iekarotās Polijas pilsētās Ļvovā, Grodņā, Pinskā

        Viena no pirmajām militārajām parādēm tika noturēta 1939.g. 22. septembrī abiem iekarotājiem satiekoties Brestā. Vēlāk, pēc Polijas pilnīgas iekarošanas abi sabiedrotie- PSRS un Vācija šo draudzību apliecinošo tradīciju praktizēja plašāk.

        Pridėti atminties

        05.10.1939 | Latvia and the Soviet Union agreed a "Mutual Assistance Treaty". It amounted to a Soviet military occupation. WW2

        Pridėti atminties

        18.10.1939 | Spotkanie Stalina i Hitlera we Lwowie

        Pridėti atminties

        24.10.1939 | PSRS un Vācija paraksta līgumu par naftas produktu un graudu piegādēm Vācijai

        Pridėti atminties

        15.11.1939 | W Kozielsku utworzono obóz koncentracyjny dla polskich jeńców wojennych

        19 września ludowy komisarz spraw wewnêtrznych Ławrentij Beria wydał rozkaz nr 0308, zgodnie z którym utworzono Zarząd NKWD ZSRR do Spraw Jeńców Wojennych (UPW – Uprawlenije po Diełam Wojennoplennych). Tym samym rozkazem polecono zorganizowanie ośmiu obozów jenieckich – ostaszkowskiego, juchnowskiego, kozielskiego, putywelskiego, kozielszczańskiego, starobielskiego, jużskiego i orańskiego. Tak zwaną obsługę operacyjno-czekistowską jeńców wojennych zajmował się Wydział Specjalny NKWD ZSRR. Do 23 września w Zarządzie ds. Jeńców został opracowany regulamin obozu dla jeńców wojennych. Przejściowo jeńcy byli gromadzeni w obozach rozdzielczych i 138 punktach odbiorczych, skąd następnie przekazywano ich do wyżej wymienionych obozów.

        Pridėti atminties

        26.11.1939 | Shelling of Mainila

        Pridėti atminties

        30.11.1939 | Winter War

        Pridėti atminties

        25.12.1939 | 2. Pasaules kara aizsācēju- Vācijas sociālistu un PSRS komunisti savstarpējie apsveikumi

        Pridėti atminties

        10.02.1940 | Deportation of Poles from Soviet occupied Polish territories

        On 10th February 1940 the machinery of terror and national genocide started in territories of Poland, occupied by Soviet Union

        Pridėti atminties

        03.04.1940 | Start of Katyn massacre

        The Katyn massacre, also known as the Katyn Forest massacre (Polish: zbrodnia katyńska, mord katyński, 'Katyń crime'; Russian: Катынский расстрел Katynskij ra'sstrel 'Katyn shooting'), was a mass execution of Polish nationals carried out by the People's Commissariat for Internal Affairs (NKVD), the Soviet secret police, in April and May 1940. The massacre was prompted by NKVD chief Lavrentiy Beria's proposal to execute all captive members of the Polish Officer Corps, dated 5 March 1940. This official document was approved and signed by the Soviet Politburo, including its leader, Joseph Stalin. The number of victims is estimated at about 22,000, with 21,768 being a lower limit.[1] The victims were murdered in the Katyn Forest in Russia, the Kalinin and Kharkiv prisons and elsewhere. Of the total killed, about 8,000 were officers taken prisoner during the 1939 Soviet invasion of Poland, another 6,000 were police officers, and the rest were arrested Polish intelligentsia the Soviets deemed to be "intelligence agents, gendarmes, landowners, saboteurs, factory owners, lawyers, officials and priests".

        Pridėti atminties

        14.04.1940 | Russians start deportations of 1,7 million Poles from occupied territories by USSR in 1939. 7% from deported were Jews

        Pridėti atminties

        17.06.1940 | Red Army of Soviet Union occupies Latvia, Estonia

        Pridėti atminties

        26.06.1940 | USSR sends an ultimatum to Romania demanding that it cede the lands promised to Stalin under the Nazi-Soviet Pact

        Pridėti atminties

        05.08.1940 | Ar PSRS APP dekrētu tiek izveidota Latvijas PSR - Latvija tika inkorporēta PSRS sastāvā

        Pridėti atminties

        07.09.1940 | Blitz. Krievu komunistu materiāli nodrošināta, Vācijas sociālistu armija sāk Londonas bombardēšanu. Bombardēšana turpinās 57 naktis bez pārtraukuma

        1940. gada 7. septembris Londonā bija silta, saulaina sestdienas pēcpusdiena. LaI gan bija pagājis gandrīz gads, kopš 23.08.1939 Vācija un PSRS bija noslēgušas līgumu par Eiropas pārdali un abas Pasaules karas uzsācējas jau gadu karoja Polijā, Somijā, Anglijā nekas neliecināja par karu. Taču Vācija bija sagatavojusi vienu no lielākajiem gaisa uzbrukumiem "Anglijas sirdij"- Londonai. Bombardēšana 7. septembrī ilga 9 stundas.

        Pridėti atminties

        12.11.1940 | German–Soviet Axis talks

        Pridėti atminties

        13.11.1940 | V. Molotova vizīte Berlīnē pie sabiedrotā Ā. Hitlera

        Vizīte notika 12.-13. novembrī

        Pridėti atminties

        13.04.1941 | Japāna un PSRS paraksta neuzbrukšanas līgumu

        Pridėti atminties

        12.06.1941 | Soviet genocide actions. Moldova June deportations. 29,839 Moldova Romanians deported

        Pridėti atminties

        14.06.1941 | Juuniküüditamine

        Pridėti atminties

        22.06.1941 | Operation Barbarossa

        Pridėti atminties

        26.06.1941 | Soviet planes bomb Kassa, giving Hungary the impetus to declare war the next day

        now Košice, Slovakia

        Pridėti atminties

        27.06.1941 | Ungārija piesaka karu Padomju Savienībai

        Pridėti atminties

        13.07.1941 | WW2: Britain and the Soviet Union signed a mutual aid pact to support each other in WW2

        Pridėti atminties

        28.08.1941 | Genocide actions in USSR against non-russians. Decree of USSR of deportation of 438.700 Volga Germans

        Pridėti atminties

        22.03.1943 | Khatyn massacre

        Pridėti atminties

        26.04.1943 | Stalin breaks off relations with Polish Government in exile after Poles demand answers over Katyn

        Pridėti atminties

        02.11.1943 | Soviet genocide. Karachai deportations en masse. 71,869 Karachais deported

        Pridėti atminties

        28.12.1943 | Genocide actions against non-russians. Operation Ulusy. 91,900 Kalmyks deported

        Pridėti atminties

        23.02.1944 | Genocides against non-russians. Operation Lentil, Chechnya / Ichkeria

        Pridėti atminties

        27.02.1944 | Khaibakh massacre

        Pridėti atminties

        11.05.1944 | The decision of deportation of Crimean Tatars

        The state-organized and forcible deportation of the Crimean Tatars from the Crimean Peninsula by the Soviet Union in 1944 was ordered by Joseph Stalin as a form of collective punishment for alleged collaboration with the Nazi occupation regime in Taurida Subdistrict during 1942-1943. The event is also known as Sürgünlik in Crimean Tatar (meaning "exile")

        Pridėti atminties

        18.05.1944 | Communist acts of genocide: Deportation of Crimean Tatars. 228,543 deported

        According to order Nr. ГОКО-5859 (Постановление Государственного Комитета Обороны СССР № от 11 мая 1944), in the early morning of 18.05.1944 deportation of Crimean Tatar begun. Altogether 228,543 crimeans (including all Crimean tatars) were deported. At that time there were about 20,000 Crimean Tatars serving in Soviet army in WWII. After WWII they were forbidden to return to their homes. Even after Stalin's death, Crimea was kept as a restricted zone for Tatars, and mainly Russians were allowed to live here until 1989 (only on 14.05.1990 when re-emigration Program was established). Crimean Tatars make only 12% from Russian occupied Crimea population today

        Pridėti atminties

        14.11.1944 | USSR communists genocides. 115,000 Meskhetian Turks en masse deported

        Pridėti atminties

        02.08.1945 | The Potsdam Conference ended. It agreed provisional plans to administer post-war Germany and punish Nazi war criminals

        Pridėti atminties

        07.04.1946 | Okupētais Kēningsbergas (Kaļiņingradas) apgabals tiek iekļauts PSRS. Visi iedzīvotāji tiek padzīti

        Pridėti atminties

        12.01.1948 | Убийство Соломона Михоэлса

        Pridėti atminties

        17.05.1948 | The Soviet Union recognised the new state of Israel

        Pridėti atminties

        07.07.1949 | The Soviet deportations from Bessarabia and Northern Bukovina

        Pridėti atminties

        12.08.1952 | Communist crimes. Jewish operation. JAF. Night of the Murdered Poets

        holocaust, antisemitism

        Pridėti atminties

        13.01.1953 | Communist crimes: the "Doctors' plot" affair

        Pridėti atminties

        19.02.1954 | The transfer of Crimea

        Pridėti atminties

        15.05.1955 | Austrija atjaunota kā suverēna, neitrāla valsts

        Pridėti atminties

        14.02.1956 | XX съезд КПСС - осуждение культа личности Сталина

        Pridėti atminties

        09.03.1956 | Asiņainie protesti Tbilisi

        Pridėti atminties

        13.04.1990 | PSRS oficiāli atzīst NKVD vainu Katiņas masu slepkavībā

        Pridėti atminties

        01.02.2011 | Десталинизации россиского общества Караганова

        Pridėti atminties

        Žymos