Feliksas Bernatovičius

Feliksas Aleksandras Geištautas Bernatovičius (lenk. Feliks Aleksander Geysztowt Bernatowicz, pseudonimas Bern; 1786 m. gegužės 18 d. Kaune, Abiejų Tautų Respublikoje - 1836 m. rugsėjo 7 d. Lomžoje, Rusijos imperijoje) – romantizmo laikų rašytojas, prozininkas, dramaturgas. Kūryboje ryškūs sentimentalizmo ir preromantizmo bruožai. Vaikaitis - Lenkijos karininkas Aleksandras Bernatovičius.

Gimė 1786 m. gegužės 18 d. Kaune Trakų vaivadijos rotmistro Jokūbo Bernatovičiaus ir Viktorijos Baranovičiūtės šeimoje. Vaikystę praleido Apušote, mokėsi Vilniuje. Baigęs mokslus daug keliavo, buvo Vienoje, Miunchene, Drezdene. Dirbo Čartoriskio bibliotekininku ir sekretoriumi.

1826 m. Varšuvoje lenkų kalba buvo išleistas 4 tomų istorinis rašytojo romanas Pajauta, Lizdeikos duktė, arba Lietuviai XIV amžiuje ("Pojata, córka Lezdejki, czyli Litwini w XIV wieku"). 1886 m. jis buvo išverstas į lietuvių kalbą. Atskiri leidimai lietuvių kalba pasirodė 1898, 1911, 1922 metais. Prieš jį rašydamas, Kaune gimęs autorius buvo atvažiavęs į Kernavę, žymėjosi vaizdus, žmonių teiravosi praeities atsiminimų. Romanas susilaukė didžiulio pasisekimo. Buvo išverstas į anglų ir prancūzų kalbas.

Parašė epistolinį sentimentalų romaną Neprotingos santuokos ("Nierozsądne śluby") (1820 m.), istorinį romantinį romaną Nalenčas ("Nałęcz") (1828 m.), apysakų rinkinį Pasakojimai apie liaudies padavimus ir papročius / Powieści z podań ludu i obyczajów krajowych (1834 m.).

1831 m. atvyko į Varšuvą, 1832 m. pradėjo dirbti redaktoriumi. Senatvėje išprotėjo ir mirė 1836 m. rugsėjo 7 d. Lomžoje. Palaidotas Lomžos katedros kapinėse.