Adolfas Šleževičius
- Gimęs:
- 02.02.1948
- Mires:
- 06.12.2022
- Kategorijas:
- Ministras, Ministras pirmininkas, Politikas, Valstybininkas, Valstybės ir komunistų partijos lyderis
- Pilietybė:
- lietuvių
- Kapinės:
- Nurodykite kapines
Adolfas Šleževičius (1948 m. vasario 2 d. Mirskiškėje, Kurtuvėnų valsčiuje – 2022 m. gruodžio 6 d.) – Lietuvos politikas, ministras pirmininkas 1993–1996 m.
Biografija
1965 m. baigė Šiaulių 9-ąją vidurinę mokyklą. 1965–1967 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakariniame fakultete. 1965–1967 m. Šiaulių televizorių gamyklos radijo aparatūros montuotojas. 1967–1971 m. studijavo KPI Mechanikos fakultete, kur įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. 1971–1972 m. Kauno maisto pramonės technikumo dėstytojas.
1972–1977 m. Kauno pieno kombinato vyresnysis inžinierius konstruktorius, vyriausiasis mechanikas, vyriausias inžinierius. 1977–1981 m. LTSR mėsos ir pieno pramonės ministro pavaduotojas. 1980–1982 m. Sąjunginio neakivaizdinio ekonomikos ir finansų instituto aspirantas. 1982 m. parašė ir apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją, docentas.
1981–1983 m. Liaudies ūkio akademijos prie TSRS Ministrų Tarybos klausytojas (neakivaizdiniu būdu mokėsi Sąjunginiame ekonomikos ir finansų institute). 1983–1989 m. LKP CK agropramoninio komplekso skyriaus vedėjo pavaduotojas. 1989–1990 m. Lietuvos pieno pramonės gamybinio susivienijimo „Pieno centras“ pirmininkas. 1990–1991 m. LR žemės ūkio ministro pirmasis pavaduotojas. 1991–1993 m. Lietuvos-Norvegijos bendros įmonės C.-Olsen-Baltic prezidentas. Po Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo nuo SSKP ir pavadinimo pakeitimo tapo Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) nariu.
Ministras pirmininkas1993 m. kovo 10 d. ministro pirmininko poste pakeitė Bronislovą Lubį. Savo vadovavimo vyriausybei laikotarpiu tęsė po nepriklausomybės paskelbimo pradėtas reformas su didesne orientacija į socialinę sferą; stengėsi palaikyti gerus santykius tiek su Vakarais, tiek su Rusija.
Buvo priverstas atsistatydinti po to, kai 1995 m. gruodžio 19 d. Lietuvos banko valdyba paskelbė apie Lietuvos akcinio inovacinio banko veiklos sustabdymą. Po kelių savaičių paaiškėjo, kad likus dienai iki bankroto A. Šleževičius atsiėmė terminuotą indėlį iš šio banko, t. y. galėjo pasinaudoti tarnybine padėtimi. 1996 m. sausio 4 d. LDDP prezidiumas poelgį įvertino kaip „moralinę ir politinę klaidą“, bet atsistatydinimui nepritarė. Sausio 6 d. dėl premjero elgesio iš vyriausybės pasitraukė Povilas Gylys ir Linas Linkevičius. Prezidentas Algirdas Brazauskas pareikalavo, kad premjeras atsistatydintų, tačiau pastarasis nesutiko. Tuomet valstybės vadovas savo dekretu pasiūlė Seimui atleisti ministrą pirmininką. Seimo dauguma tam pritarė. Vasario 8 d. premjeras atleistas iš pareigų.
1996 m. sausio 24 d. generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba dėl neteisėtai priskaičiuotų, išmokėtų ir gautų padidintų palūkanų pagal A. Šleževičiaus terminuotų indėlių sutartis. Byla užtruko keletą metų.
Pasitraukęs iš politikos užsiėmė verslo konsultavimu, technologijų prekyba, kelerius metus dirbo Rusijoje. Tarptautinių verslo ryšių bendrovės „TVRG“ vadovas. Buvo nepartinis. 2006–2013 m. UAB „Alfabioetanolis“ generalinis direktorius.
Buvo Vilniaus Rotary klubo narys, Kelmės rajono garbės pilietis.
Šaltiniai: wikipedia.org
Nėra vietos
Santykių vardas | Santykių tipas | Aprašymas | ||
---|---|---|---|---|
1 | Algirdas Brazauskas | Bendradarbis, Grupės |
Nėra įvykių nustatyti