Algirdas Brazauskas

 

Algirdas Mykolas Brazauskas (1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje – 2010 m. birželio 26 d. Vilniuje) – pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, LKP CK pirmasis sekretorius.

Pradėjęs karjerą kaip jaunas specialistas A. Brazauskas sparčiai lipo komunistų partijos hierarchijoje ir 1988-aisiais, būdamas 56-erių, tapo aukščiausiu sovietų valdžios okupuotoje Lietuvoje vykdytoju – LKP CK I sekretorimi. Šį postą jis užėmė iki nepriklausomybės paskelbimo 1990-ųjų kovo 11 d.

Vėliau jis vadovavo nepriklausomai Lietuvai kaip prezidentas (šias pareigas laikinai ėjo 1992–1993, išrinktas kadencijai 1993–1998), vėliau vadovavo šalies vykdomajai valdžiai kaip ministras pirmininkas (2001–2006).

Nepaisant jo komunistinės praeities, A. Brazauskas nepriklausomybės metais nuolat buvo vienas populiariausių politikų. Jo šalininkai akcentavo, kad valdant A. Brazauskui šalies ūkis bei politinė padėtis buvo stabilios.

Savo politinę karjerą A. Brazauskas susiejo su Lietuvos komunistų partija, bei jos įpėdine Lietuvos demokratine darbo partija, vėliau − Lietuvos socialdemokratų partija. Nors ir pasitraukė iš partijos vadovybės organų, tačiau savo įtaką išlaikė.

Iš aktyvios politikos A. Brazauskas buvo pasitraukęs 1998–2001 metais, joje taip pat nebedalyvavo nuo 2007-ųjų.

Po sunkios kovos su limfos vėžiu mirė 2010 m. birželio 26 d.  Liepos 1 dieną valstybinių laidotuvių metu palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. 2011 m. birželio 26 d. iškilmingai atidengtas paminklinis biustas.

 

Biografija

A. Brazauskas savo giminės pėdsakus atseka XVIII a. Mikailiškių kaime (dab. Radviliškio raj.).

Tėvas Kazimieras Brazauskas (1906–1997), mama Sofija Perezilevičiūtė-Brazauskienė (1904–1979)

 

 

Išsilavinimas

1951 m. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1956 m. baigė institutą ir įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. Vėliau tapo ekonomikos mokslų daktaru (1974 m.), Vilniaus Gedimino technikos, Kijevo (Ukrainos),Minsko humanitarinio, Kauno Technologijos universitetų Garbės daktaru.

 

 

Karjera Sovietų Sąjungos laikais

1958–1962 m. dalyvavo Kauno hidroelektrinės statybai.

1965 m. buvo paskirtas Statybinių medžiagų pramonės ministru. 1967 m. pradėjo dirbti Valstybės planavimo komiteto pirmininko pavaduotoju. 1977 m. tapo LKP CK sekretoriumi. 9-ame dešimtmetyje buvo Lietuvos komunistų partijos CK sekretorius pramonės klausimais ir atsakingas už energetikos klausimus.

1988 m. spalio 21 d. buvo išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimas „Sąjūdis“. Jam vadovaujant, 1989 m.Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos.

 

 

Veikla nepriklausomoje Lietuvoje

1990 m. gruodžio mėnesį įvykusiame Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) steigiamajame suvažiavime buvo išrinktas jos pirmininku ir tapo didžiausios Lietuvos politinės partijos vadovu.

1992 m. spalio mėnesį LDDP laimėjus rinkimus į Seimą, buvo išrinktas Seimo pirmininku. Įsigaliojus naujai Konstitucijai jis kaip Seimo pirmininkas lapkričio 25 d. ėmė laikinai eiti prezidentopareigas.

1993 m. vasario 14 d. laimėjo prezidento rinkimus 5 metų kadencijai, už jį balsavo 60 % rinkėjų. Kaip reikalauja Konstitucija, tapęs prezidentu nutraukė savo narystę LDDP. 1993 m. vasario 25 d. įvyko prezidento inauguracija.

1998 m. vasario 26 d. dieną kadenciją baigusį A. Brazauską pakeitė Prezidento rinkimus laimėjęs Valdas Adamkus. Rinkimuose nedalyvavo, tai aiškino būtinybe Lietuvai atsinaujinti, bei siūlė rinkėjams balsuoti už Artūrą Paulauską.

2001 metais grįžo į politiką. Sausio mėnesį jis išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku. Liepos 3 dieną Seimas, kuriame susibūrė nauja socialdemokratų dominuojama koalicija, jį patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovu.

Postą politikas išlaikė ir po 2004 m. parlamento rinkimų, kai į koaliciją atėjo Darbo partija. Jis pasitraukė 2006 m. birželio 1 d. po to, kai vyriausybę bei ją rėmusią koaliciją netikėtai paliko Darbo partijos ministrai, taip ją sužlugdydami.

2007 metais A. Brazauskas socdemų partijos suvažiavime atsisakė kelti savo kandidatūrą kitai pirmininko kadencijai. Suvažiavimas išrinko jo pasiūlytą kandidatą, tuometinį premjerąGediminą Kirkilą.

Inicijavo bei globojo Valdovų rūmų projektą.

 

 

Asmeninis gyvenimas

Gimė tarnautojų šeimoje. A. Brazauskas su žmona gydytoja Julija Brazauskiene (1933–2011) išaugino dvi dukras dvynes (g. 1959 m.): Audronę Usonienę, gydytoją, ir Laimą Mertinienę, menotyrininkę. Su J. Brazauskiene išsiskyrė, 2002 m. vedė Kristiną Butrimienę. Brolis Gerardas Brazauskas (g. 1935 m.) Švedijos koncerno Euroc AB (statybinės medžiagos) atstovybės Lietuvoje vadovas. Tėvai lig pat mirties gyveno Kaišiadoryse (J. Biliūno g. 26). Abu palaidoti Kaišiadorių kapinėse. Jose palaidota ir A. Brazausko sesuo Regina Jurkonienė (1924–1995).

 

 

Kontraversijos

• Konservatorių partija buvo apskundusi A. Brazauską Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl įtarimų, kad „Lukoil Baltija“ vadovas Ivanas Paleičikas, kartu su A. Brazausko šeima buvęs „Draugystės“ viešbučio bendrasavininkiu, neteisėtai suteikė naudos premjerui.

Komisijos prašyta išnagrinėti keturis klausimus: ar partnerystė su I. Paleičiku bei su juo susijusiomis įmonėmis buvo K. Brazauskienei naudinga plėtojant „Draugystės“ verslą, ar I. Paleičikas bei su juo susijusios bendrovės prisidėjo gaunant paskolas viešbučio rekonstrukcijoms bei plėtrai, ar šių paskolų ar jų dalies nėra grąžinę šie subjektai, taip pat ar I. Paleičikas ar su juo susijusios bendrovės padėjo K. Brazauskienei ar jos buvusiems šeimos nariams įsigyti „Draugystės“ akcijas. 

Komisija įtarimų nepatvirtino pareiškusi, jog visi I. Paleičiko ryšiai ryšiai buvę su A. Brazausko žmona, o ne su pačiu premjeru. 

• Buvęs ūkio ministras Julius Veselka viešai liudijo, kad būdamas prezidentu A. Brazauskas panaudojo savo įtaką, kad „Draugystės“ viešbutį valstybė parduotų tuometinei jo meilužei bei būsimai žmonai Kristinai Butrimienei. A. Brazauskas sakė nieko tokio neatsimenantis.[6].

• Seimo laikinoji tyrimo komisija nustatė, kad A. Brazausko vyriausybė, 2003 m. gruodžio 24 d. leidusi parduoti „Alitą“ verslininkų konsorciumui (nutartį pasirašė A. Brazauskas ir ūkio ministras Petras Čėsna), padarė valstybei 34,4 mln. litų žalos. Tarp kaltųjų dėl šios žalos komisija įrašė Vyriausybę. Nurodoma, kad Seimo Antikorupcijos komisija buvo iš anksto įspėjusi A. Brazauską, kad verslininkų konsorciumo laimėjimas konkurse yra neteisėtas.

• 2004-aisiais rudenį TV3 laidoje „Nesutinku!“ parodyta, kad Rubicon group juodojoje buhalterijoje yra minima, kad žmogui, įvardintam kaip „AMB“, buvo išmokėtos sumos pinigų. Be to, laidoje paskelbti įmonės vadovų pokalbiai, kuriuose jie aptarinėja „AMB“ perduodamus pinigus. Kaip sakė laidoje dalyvavęs parlamentaras Algimantas Salamakinas, nesusijęs su laidos rengėjais, AMB – tai plačiai žinoma Algirdo Mykolo Brazausko pravardė, jo inicialai. Teikiant juodąją buhalteriją Seimui nagrinėti, šios eilutės buvo kupiūruotos. A. M. Brazauskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl šmeižto. Laidos įrašas nebuvo pakartotas numatytu laiku, o jos vedėjos pažadas kitose laidose tęsti šią temą – neįgyvendintas.

 

Pomėgiai

Jaunystėje A. Brazauskas sportavo (stūmė rutulį), vėliau buriavo, buvo Lietuvos buriuotojų sąjungos garbės narys. Aistringas medžiotojas, turėjo didžiulę medžioklinių peilių kolekciją. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos garbės pirmininkas.

1957 m. ir 1958 m. žvaigždės klasės Lietuvos buriavimo čempionas.