lt

Michailas Gorbačiovas

Pridėti į asmens nuotrauką!
Gimęs:
02.03.1931
Mires:
30.08.2022
Laidojimo data:
03.09.2022
Tėvavardis:
Sergejevičius
Mergelė (kitas) šeimos:
Michailas Sergejevičius Gorbačiovas
Be žodžių:
Michail Gorbatschow, Mikhail Gorbachev, Mihails Gorbačovs, Михаил Сергеевич Горбачёв, Михаил Горбачёв, Mikhaïl Gorbatchev, Михаил Сергеевич Горбачев, Michail Sergejewitsch Gorbatschow, Mikhail
Kategorijas:
, Deputatas, Komunistas, Papulkininkis, Parlamento narys, Politikas, Prezidentas, Valstybininkas, Valstybės ir komunistų partijos lyderis
Pilietybė:
 rusijos, ukrainos
Kapinės:
Nurodykite kapines

Michailas Sergejevičius Gorbačiovas (rus. Михаил Сергеевич Горбачёв, g. 1931 m. kovo 2 d. – 2022 m. rugpjūčio 30 d.) – buvęs Tarybų Sąjungos valstybės veikėjas.

Jis buvo devintasis ir paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis, ėjęs TSRS Komunistų partijos generalinio sekretoriaus pareigas nuo 1985 m. iki 1991 m. Iki pat TSRS žlugimo jis ėjo šias valstybės vadovo pareigas – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas (1988–1989 m.), Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas (1989–1990 m.), TSRS prezidentas (1985–1991 m.). M. Gorbačiovas buvo vienintelis generalinis sekretorius, per visą TSRS istoriją gimęs po Spalio revoliucijos.

Gorbačiovas gimė Stavropolio krašte, Privolnojės kaime ukrainiečių ir rusų valstiečių šeimoje. Paauglystėje dirbo kolektyviniame ūkyje. 1955 m. Maskvos valstybiniame universitete baigė teisę. Studijų metais prisijungė ir aktyviai veikė Komunistų partijoje. 1970 m. buvo paskirtas Stavropolio krašto komiteto pirmuoju partijos sekretoriumi, o 1974 m. – Aukščiausiosios Tarybos pirmuoju sekretoriumi. 1979 metais buvo paskirtas Politbiuro nariu. Praėjus trejiems metams nuo Leonido Brežnevo mirties, po trumpo Andropovo ir Černenkos tarpuvaldžio laikotarpio, 1985 metais Politbiuras išrinko Gorbačiovą eiti Generalinio sekretoriaus pareigas. Prieš paskyrimą į pareigas, Vakarų spaudoje Gorbačiovas ne kartą buvo minimas kaip jaunesnės kartos atstovas, potencialus šalies lyderis.

Gorbačiovo vykdyta „atvirumo” („glasnost”) ir „pertvarkos” („perestroika”) politika bei SSRS strateginių tikslų perorientavimas prisidėjo prie Šaltojo karo pabaigos. M. Gorbačiovas iš Komunistų partijos atėmė konstitucines šalies valdymo galias. Jo pradėti pertvarkos procesai galiausiai lėmė SSRS žlugimą. 1989 m. Gorbačiovas buvo apdovanotas Otto Hahn Taikos medaliu, 1990 metais tapo Nobelio taikos premijos laureatu, be to jis buvo įvairių universitetų garbės daktaras.

1990 m. sausio 11–13 d. surengtas M. Gorbačiovo vizitas Lietuvoje.

Iškilimas Komunistų partijoje

Gorbačiovas 1961 m. spalį dalyvavo svarbiame 22-ajame SSRS Komunistų partijos suvažiavime, kuriame Nikita Chruščiovas pareiškė apie planus per 20 metų SSRS bendrasis vidaus produktas (BVP) pasieks ir pralenks JAV bendrąjį vidaus produktą. Gorbačiovas Komunistų partijos hierarchijoje kilo veikdamas teritorinėse partijos dalyse. 1963 m. jis buvo paaukštintas ir paskirtas Stavropolio krašto komiteto Partijos organų skyriaus vadovu.

1970 m. M. Gorbačiovas buvo paskirtas SSRS Komunistų partijos organo – Stavropolio krašto komiteto pirmuoju partijos sekretoriumi, ir tapo jauniausiu iš regioninių partijos vadovų šalyje. Eidamas šias pareigas, jis padėjo reorganizuoti kolektyvinius ūkius, pagerinti darbininkų gyvenimo sąlygas, išplėtė jų asmeninių žemės sklypų plotą ir suteikė jiems daugiau sprendimo teisių planavimuose.

1971 m. Gorbačiovas tapo SSRS Komunistų partijos Centrinio komiteto nariu. 1974 m. buvo paskirtas SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu ir Jaunimo reikalų komisijos pirmininku. 1978 m., po Fiodoro Kulakovo mirties, Gorbačiovas buvo paskirtas TSKP CK sekretoriumi, atsakingu už žemės ūkį. 1979 m. buvo išrinktas kandidatu į Politbiuro, aukščiausio šalies valdymo organo, narius, o 1980 m. tapo visaverčiu jo nariu. Gorbačiovo spartų kilimą partijos hierarchijoje lėmė galingo Komunistų partijos ideologo Michailo Suslovo palaikymas ir globa.

Jurijaus Andropovo valdymo metu (1982–1984 metais) Gorbačiovas tapo vienu iš labiausiai matomų ir aktyviausių Politinio biuro narių. Gorbačiovas, būdamas atsakingas už kadrų politiką, 20 procentų aukščiausios grandies valstybės ministrų ir regioninių gubernatorių pakeitė jaunesniais žmonėmis.

Gorbačiovo pareigos Komunistų partijoje suteikė jam daugiau galimybių išvykti į užsienį. Kelionės padarė didelę įtaką Gorbačiovo politinėms ir socialinėms pažiūroms. 1972 metais jis vadovavo sovietų delegacijai į Belgiją, po trejų metų – delegacijai į Vakarų Vokietiją. 1983 metais jo vadovaujama delegacija Kanadoje susitiko su ministru pirmininku Pierre Trudeau ir Kanados Bendruomenių rūmų ir Senato nariais. 1984 metais Gorbačiovas vyko į Jungtinę Karalystę, kur susitiko su ministre pirmininke Margaret Tečer.

Andropovas mirė 1984 m., prieš mirtį leisdamas suprasti, kad savo įpėdiniu norėtų matyti M. Gorbačiovą. Tačiau valdžią perėmė Konstantinas Černenka, nors šis sirgo nepagydoma liga. Kitais metais mirus Černenkai, partijos hierarchijai tapo aišku, kad reikalingas jaunesnės kartos lyderis. 1985 m. kovo 11 d., praėjus vos trims valandoms po Černenkos mirties, Gorbačiovas buvo išrinktas Generaliniu sekretoriumi.

Vadovavimo TSRS metai.

Michailas Gorbačiovas buvo pirmasis Komunistų partijos lyderis, gimęs po Rusijos revoliucijos. Kaip faktinis SSRS vadovas, norėdamas reformuoti stagnuojančią partiją ir šalies ekonomiką, pradėjo vykdyti atvirumo (glasnost), pertvarkos (perestroika), demokratizacijos (demokratizatsiya) ir ekonominės plėtros pagreitinimo (uskoreniye) politiką, kuri buvo pristatyta 27-ajame Komunistų partijos suvažiavime 1986 m.

Vidaus politikos reformos

Gorbačiovui tapus Generaliniu sekretoriumi, jo pagrindinis tikslas buvo atgaivinti nuo Brežnevo valdymo metų stagnuojančią Tarybų Sąjungos ekonomiką. 1985 m. Gorbačiovas teigė, kad ekonomika sustojo ir kad reikalinga jos reorganizacija. Gorbačiovas pasiūlė „neapibrėžtą reformų programą”, kuriai buvo pritarta balandžio mėnesio Centrinio komiteto plenumo metu. Jis reikalavo greitos technologinės modernizacijos ir padidinto pramoninio ir agrikultūrinio produktyvumo. Gorbačiovas taip pat stengėsi reformuoti sovietinę biurokratiją, kad ji būtų efektyvesnė ir labiau klestinti.

Gorbačiovas gana greitai suprato, kad nepertvarkius visos komunistinės valstybės politinės ir socialinės struktūros, SSRS ekonomikos sutvarkyti būtų beveik neįmanoma. Savo valdymo metu atsirado „valstybinis produkcijos pripažinimas” (gospriyomka), kuris reiškė, kad į SSRS rinką įvedama produktų kokybės kontrolė.

1985 m. kalboje, pasakytoje Leningrade, Gorbačiovas pasisakė už plačią pertvarką. Pertvarka prasidėjo nuo kadrų pokyčių. Ryškiausias pasikeitimas buvo Eduardo Ševardnadzės paskyrimas užsienio reikalų ministru vietoj Andrejaus Gromykos. Gromyka, Vakaruose pagarsėjęs kaip „ponas Nyet” („ponas Ne”), užsienio reikalų ministru dirbo 28 metus ir buvo laikytas senos mąstysenos politiku. Robert D. English pažymi, kad nepaisant Ševardnadzės diplomatinės patirties stokos, jis buvo panašios pasaulėžiūros kaip ir Gorbačiovas, be to jie abu turėjo patirties valdant agrikultūrinį SSRS regioną (Gruzijos SSR), o tai reiškė, kad jie abu nebuvo stipriai susiję su karine pramone.

Politbiuro nariai svarstė daug Gorbačiovo reformistinių idėjų. Viena iš pirmųjų reformų, kurias įgyvendino Gorbačiovas, buvo prieš alkoholį nukreipta kampanija, kuri prasidėjo 1985 m. gegužę. Jos tikslas buvo kovoti su Sovietų Sąjungoje plačiai paplitusiu alkoholizmu. Degtinės, vyno ir alaus kainos buvo pakeltos, o šių gėrimų pardavimas apribotas. Kampanija buvo vykdoma aktyviai, kas lėmė alkoholio produkcijos pardavimo ir valstybės biudžeto įplaukų sumažėjimą. Alkoholio produkcijos pardavimas persikėlė į juodąją rinką, dėl to SSRS prarado maždaug 100 milijardų rublių įplaukų. Tačiau ši programa buvo naudingas pokyčių šalyje simbolis.

Reformų tikslas buvo paremti planinę ekonomiką, o ne pereiti prie rinkos socializmo. 1985 m. vasarą kalbėdamas Rytų Europos komunistinių partijų centrinių komitetų ekonominių reikalų sekretoriams, Gorbačiovas teigė: „Daugelis iš jūsų mūsų problemų sprendimą mato rinkos mechanizmuose, o ne tiesioginiame planavime. Kai kurie iš jūsų rinką laikote jūsų ekonomikų gelbėtoja. Bet, draugai, jums reikia galvoti ne apie gelbėtojus, o apie laivą, o laivas yra socializmas.”

Perestroika

1986 m. Michailas Gorbačiovas inicijavo naują perestroikos (liet. pertvarkos) politiką ir ją lydinčias radikalias reformas. 1986 metų vasarį–kovą vykusiame 17-ajame Komunistų partijos suvažiavime buvo pateiktos šios politikos gairės, tačiau jos dar nebuvo iki galo išgrynintos. „Pertvarkos” tikslas buvo įveikti ekonominę stagnaciją, sukuriant patikimą ir efektyvų ekonomikos ir socialinio progreso skatinimo mechanizmą.

Pats Gorbačiovas perestroiką apibūdino kaip tokių veiksnių – demokratijos raidos, socialistinių valstybių savivaldos, privačių iniciatyvų ir kūrybinių pastangų skatinimo, pagerintos tvarkos ir disciplinos, didesnio atvirumo, kritikos ir savikritikos visose visuomenės srityse, visumą. Pasak jo, perestroika yra susijusi su didžiausia pagarba individui ir dėmesiu asmens orumui.

Pokyčiai šalies viduje tęsėsi. 1987 m. jaunas Armėnijos Hrazdano regioninės Komunistų partijos pirmasis sekretorius Hayk Kotanjian Armėnijos TSR Komunistų partijos Centrinio komiteto plenumo metu rėžė ugningą kalbą, sukritikuodamas nevaldomą korupciją Armėnijos Komunistų partijos aukščiausiuose ešelonuose, sukompromituodamas Armėnijos TSR Komunistų partijos pirmąjį sekretorių Kareną Demirčjaną ir ragindamas jį atsistatydinti. Simboliškai, 1986 m gruodį Gorbačiovas pakvietė intelektualą Andrejų Sacharovą grįžti iš jo šešerius metus trukusios vidinės tremties Gorkyje. Tą patį mėnesį pasirodė pirmieji tautinių sąjūdžių, kurie savo kulminaciją pasiekė paskutiniaisiais SSRS gyvavimo metais, požymiai. Po Gorbačiovo sprendimo pakeisti Dinmuchamedą Kunajevą kaip Kazachstano TSR Komunistų partijos pirmąjį sekretorių, prasidėjo Želtoksano riaušės.

1987 m. sausį SSRS Komunistų partijos Centrinio Komiteto plenumo metu buvo sukonkretintos M. Gorbačiovo politinės reformos. Buvo pritarta pasiūlymams, kad rinkimuose galėtų dalyvauti daugiau kandidatų, ir kad į valdžios postus galėtų būti skiriami nepartiniai asmenys. M. Gorbačiovas buvo pirmasis pasiūlęs kooperatyvų plėtros idėją. 1987 m. birželį buvo priimtas įstatymas, suteikiantis įmonėms daugiau nepriklausomybės. Tais pačiais metais buvo reabilituota daugybė Josifo Stalino oponentų. Tai buvo 1956 metais, po Lenino Testamento paskelbimo, prasidėjusios destalinizacijos proceso dalis.

Glasnost

1988 metais Gorbačiovas pradėjo vykdyti politiką, kurį buvo žinoma pavadinimu glasnost (liet. atvirumas). Šios politikos dėka SSRS piliečiams buvo suteikta daugiau iki tol nebuvusių teisių, įskaitant didesnę žodžio laisvę. Žiniasklaida tapo daug mažiau kontroliuojama, tūkstančiai politinių kalinių ir disidentų buvo paleista į laisvę. Gorbačiovo vykdomos politikos tikslas buvo daryti spaudimą konservatyviajam Komunistų partijos flangui, kuris priešinosi jo ekonomikos pertvarkymo politikai. Be to, jis tikėjosi, kad dėl didesnio atvirumo, dalyvavimo ir daugiau diskusijų SSRS piliečiai palaikys jo reformų iniciatyvas. Tačiau tuo pat metu, jis atvėrė kelią jo paties ir jo reformų viešai kritikai.

Kooperatyvų įstatymas, įsigaliojęs nuo 1988 metų gegužės, buvo radikaliausia Gorbačiovo eros ekonominė reforma. Pirmą kartą po Lenino naujosios ekonominės politikos, įstatymu leista turėti privatų verslą paslaugų, pramonės ir užsienio prekybos sektoriuose. Iš pradžių įstatymas verslo savininkams numatė didelius mokesčius ir įdarbinimo ribojimus, tačiau kai kurios SSRS respublikos į šiuos apribojimus nekreipė dėmesio. Vėliau tie patys apribojimai buvo peržiūrėti, kad būtų paskatintas privataus sektoriaus aktyvumas. Remiantis naujuoju įstatymu, buvo pradėta ir stambiųjų visasąjunginių pramonės organizacijų restruktūrizacija. Aeroflot buvo padalinta, o jos dalys galiausiai tapo nepriklausomomis avialinijų kompanijomis. Šios naujais susikūrusios autonominės verslo organizacijos buvo skatinamos ieškoti užsienio investicijų.

1988 m. birželį SSRS Komunistų partijos suvažiavime Gorbačiovas pristatė naujas radikalias reformas, skirtas sumažinti partijos įtaką valdžios aparatui. Jis pasiūlė, kad šalies vykdomąja valdžią perimtų prezidentas, o įstatymų leidžiamoji valdžia būtų naujo organo – Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo, rankose. Visuotiniai rinkimai į liaudies deputatų suvažiavimą buvo organizuoti 1989 metų kovo-balandžio mėnesiais. Tai buvo pirmieji laisvi rinkimai Sovietų Sąjungoje nuo 1917 metų. 1989 m. gegužės 25 d. Gorbačiovas tapo Aukščiausiosios Tarybos pirmininku (arba valstybės vadovu).

Šaltiniai: wikipedia.org

    loading...

        Santykių vardasSantykių tipasGimęsMiresAprašymas
        1Raisa GorbačiovaRaisa GorbačiovaŽmona05.01.193220.09.1999
        2Максим  ТитаренкоМаксим ТитаренкоTėvas praktika00.00.190700.00.1986
        3Александра  ТитаренкоАлександра ТитаренкоMama praktika00.00.191300.00.1991
        4Yevgeny   TitarenkoYevgeny TitarenkoSvainis05.12.192528.04.2018
        5Margareta TečerMargareta TečerDraugas13.10.192508.04.2013
        6Heidaras AlijevasHeidaras AlijevasBendradarbis10.05.192312.12.2003
        7Jegor  LigatschowJegor LigatschowBendradarbis29.11.192007.05.2021
        8Leonid BrezhnevLeonid BrezhnevBendradarbis19.12.190610.11.1982
        9Дмитрий ЯзовДмитрий ЯзовBendradarbis08.11.192425.02.2020
        10Borisas  PugoBorisas PugoBendradarbis19.02.193722.08.1991
        11Jurijus AndropovasJurijus AndropovasBendradarbis15.06.191409.02.1984
        12Konstantinas ČernenkaKonstantinas ČernenkaBendradarbis24.09.191110.03.1985
        13Boris Nikolajewitsch JelzinBoris Nikolajewitsch JelzinBendradarbis01.02.193123.04.2007
        14Nikolajus RyžkovasNikolajus RyžkovasBendradarbis28.09.192928.02.2024
        15Fiodoras KulakovasFiodoras KulakovasBendradarbis04.02.191817.07.1978
        16Genadijus  BurbulisGenadijus BurbulisBendradarbis04.08.194519.06.2022
        17Вадим  МедведевВадим МедведевBendradarbis29.03.1929
        18Jānis VagrisJānis VagrisBendradarbis17.10.193006.01.2023
        19Михаил  МоисеевМихаил МоисеевBendradarbis22.01.193918.12.2022
        20Виктор ШейнисВиктор ШейнисBendradarbis16.02.193125.06.2023
        21Algirdas BrazauskasAlgirdas Brazauskassusipažinęs22.09.193226.06.2010
        22Valteris UlbrichtasValteris Ulbrichtassusipažinęs30.06.189301.08.1973
        23Tadeušas MazoveckisTadeušas Mazoveckissusipažinęs18.04.192728.10.2013
        24Laris  KingasLaris Kingassusipažinęs19.11.193323.01.2021
        25Борис НоткинБорис Ноткинsusipažinęs13.08.194211.11.2017
        26Zbignevas BžezinskisZbignevas Bžezinskissusipažinęs28.03.192826.05.2017
        27Colin  PowellColin Powellsusipažinęs05.04.193718.10.2021
        28John  McCainJohn McCainsusipažinęs29.08.193625.08.2018
        29Vladimiras  ŠčerbickisVladimiras Ščerbickissusipažinęs17.02.191816.02.1990
        30Aleksandras JakovlevasAleksandras Jakovlevassusipažinęs02.12.192318.10.2005
        31Menachem BeginMenachem Beginsusipažinęs16.08.191309.03.1982
        32Mutter TeresaMutter Teresasusipažinęs26.08.191005.09.1997
        33Nancy  ReaganNancy Reagansusipažinęs06.07.192106.03.2016
        34Игорь СергеевИгорь Сергеевsusipažinęs20.04.193810.11.2006
        35Džeraldas  FordasDžeraldas Fordassusipažinęs14.07.191326.12.2006
        36Džordžas BušasDžordžas Bušassusipažinęs12.06.192430.11.2018
        37Андрей ВоробьевАндрей Воробьевsusipažinęs01.11.192815.06.2020
        38Сергей  КириенкоСергей Кириенкоsusipažinęs26.07.1962
        39Ruslan ChasbulatowRuslan Chasbulatowsusipažinęs22.11.194203.01.2023
        40Nikolai Jefimowitsch KrutschinaNikolai Jefimowitsch Krutschinasusipažinęs14.05.192826.08.1991
        41Николай КондратенкоНиколай Кондратенкоsusipažinęs16.02.194023.11.2013
        42Gleb  PawlowskiGleb Pawlowskisusipažinęs05.03.195126.02.2023
        43Voicechas  JaruzelskisVoicechas Jaruzelskissusipažinęs06.07.192325.05.2014
        44Andrei SacharowAndrei Sacharowsusipažinęs21.05.192114.12.1989
        45Юрий СкоковЮрий Скоковsusipažinęs20.06.193805.02.2013
        46Johannes Paul IIJohannes Paul IIsusipažinęs18.05.192002.04.2005
        47Jevgenijus PrimakovasJevgenijus Primakovassusipažinęs29.10.192926.06.2015
        48Ronaldas ReiganasRonaldas Reiganassusipažinęs06.02.191105.06.2004
        49Dries van AgtDries van Agtsusipažinęs02.02.193105.02.2024
        50József Antall Jr.József Antall Jr.susipažinęs08.04.193212.12.1993
        51Martti AhtisaariMartti Ahtisaarisusipažinęs23.06.193716.10.2023
        52Silvio BerlusconiSilvio Berlusconisusipažinęs26.09.193612.06.2023
        53Rafiks  NišanovsRafiks NišanovsDarbuotojas15.01.192611.01.2023
        54Александр ТизяковАлександр ТизяковPriešininkas10.12.192625.01.2019
        55Sergejus MichalkovasSergejus MichalkovasPriešininkas13.03.191327.08.2009

        17.09.1978 | Četru ģenerālsekretāru tikšanās

        Pridėti atminties

        11.03.1985 | Mikhail Gorbachev was appointed General Secretary of the Soviet Communist Party; leader of the Soviet Union.

        Pridėti atminties

        14.05.1986 | PSRS Kinematogrāfistu V Kongress un Jāņa Streiča runa

        Kāds ļoti spilgts un revolucionārs notikums pirmsatmodas un arī Latvijas kino vēsturē - Jāņa Streiča drosmīgā runa PSRS Kinematogrāfistu savienības kongresā 1986. gadā, kas raksturo izcilo latviešu kinorežisoru kā lielisku oratoru ar prasmi ironizēt un improvizēt, taču vissvarīgāk – tas bija liels un nozīmīgs solis pretī pārmaiņām un mūsu visu brīvībai.

        Pridėti atminties

        27.02.1988 | Sumgaitas armēņu pogroms

        Pridėti atminties

        15.11.1988 | Igaunijas Augstākā Padome paziņo par Igaunijas suverenitāti

        Pridėti atminties

        16.11.1988 | Igaunijas PSR Augstākā Padome pieņēma deklarāciju par Igaunijas suverenitātes atjaunošanu, bet nepasludināja neatkarību no PSRS

        Pridėti atminties

        09.04.1989 | PSRS bruņotie spēki apspiež demonstrāciju Tbilisi

        Pridėti atminties

        23.08.1989 | Baltijos kelias – Baltijas ceļš - Balti kett - Балтийский путь

        Pridėti atminties

        13.01.1990 | Armēņu pogroms Baku 1990

        Nogalināti no 40 līdz 300 cilvēki, emigrējuši >200,000

        Pridėti atminties

        11.03.1990 | Lietuva paskelbė atkurianti visišką valstybės suverenitetą

        1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė atkurianti visišką valstybės suverenitetą.

        Pridėti atminties

        14.05.1990 | PSRS Prezidents Mihails Gorbačovs paraksta dekrētu, ar kuru pasludina par spēkā neesošu Latvijas neatkarības deklarāciju

        Pridėti atminties

        03.10.1990 | German reunification

        Pridėti atminties

        20.12.1990 | PSRS ārlietu ministrs Eduards Ševarnadze brīdina par gaidāmo puču un demisionē

        Pridėti atminties

        13.01.1991 | Sausio įvykiai – 1991

        Pridėti atminties

        14.01.1991 | OMON uzbrukumi Vecmīlgrāvim

        1991.gada 14.janvārī M. Gorbačovs PSRS Augstākās Padomes sēdē atkārto PSRS iekšlietu ministra B. Pugo viedokli, ka armija Viļņā rīkojusies pareizi.

        Pridėti atminties

        11.02.1991 | Iceland - the first country recognised Lithuania's independence

        Pridėti atminties

        31.07.1991 | Medininkų žudynės 1991

        Pridėti atminties

        19.08.1991 | Rugpjūčio pučas

        Pridėti atminties

        20.08.1991 | Estonia declares independence

        Pridėti atminties

        21.08.1991 | Latvija pieņem konstitucionālo likumu Par Latvijas Republikas valstisko statusu

        Augusta pučs (krievu: Августовский путч) bija neveiksmīgs valsts apvērsuma mēģinājums Padomju Savienībā 1991. gada 19.—21. augustā ar mērķi gāzt prezidentu Mihailu Gorbačovu un izbeigt viņa uzsākto valsts demokratizācijas procesu, kā arī nepieļaut Savienības līguma, kas paredzēja reformēt Padomju Savienību, parakstīšanu. LR AP pieņēma Konstitucionālo likumu „Par Latvijas Republikas valstisko statusu”, kurā noteica, ka tālākas sarunas ar PSRS varas un pārvaldes iestādēm par neatkarības atjaunošanu vairs nav iespējamas

        Pridėti atminties

        25.12.1991 | Gorbačovs - PSRS Prezidents paliek bez valsts

        Pridėti atminties

        26.12.1991 | PSRS oficiāli beidz pastāvēt

        Pridėti atminties

        01.02.2011 | Десталинизации россиского общества Караганова

        Pridėti atminties

        10.09.2018 | LR Augstākās Tiesas bijušais priekšsēdētājs dod publisku negatīvu vērtējumu par valsts prezidenta atklātu ievēlēšanu

        Pridėti atminties

        Žymos