Džeraldas Fordas

Džeraldas Fordas (angl. Gerald Ford; pilnas vardas angl. Gerald Rudolph Ford, 1913 m. liepos 14 d. Omahoje, Nebraska – 2006 m. gruodžio 26 d. Rancho Mirage, Kalifornija) – 38-asis JAV prezidentas (1974–1977 m.) ir 40-asis JAV viceprezidentas (1973–1974 m.). Jis buvo vienintelis asmuo JAV istorijoje tapęs viceprezidentu, o vėliau ir prezidentu, kuris nebuvo Rinkikų kolegijos išrinktas į šias pareigas. Respublikonų partijos narys.

Biografija

Būsimasis prezidentas gimė 1913 m. liepos 14 d. Leslie ir Dorothy Kingų šeimoje didžiausiame Nebraskos valstijos Omahos mieste. Vaikystėje jis buvo žinomas kaip Leslie Lynch King jaunesnysis. Tačiau praėjus vos 16 dienų po sūnaus gimimo, motina išsiskyrė su L. L. Kingo tėvu ir persikėlė gyventi į Grand Rapidso miestą Mičigane. 1913 m. gruodį L. L. Kingo tėvai išsiskyrė oficialiai. 1916 m. motina ištekėjo už paveikslais prekiavusio Geraldo Rudolpho Fordo, kuris įsivaikino berniuką ir davė jam savo vardą bei pavardę. Antroje santuokoje motina susilaukė dar trijų sūnų. Jaunystėje G. Fordas aktyviai dalyvavo skautų organizacijos veikloje. G. Fordas buvo vidurinės mokyklos amerikietiškojo futbolo komandos žvaigždė, o vėliau gavęs futbolininko stipendiją studijavo Mičigano universitete. Jis atsisakė kontraktų žaisti Nacionalinėje futbolo lygoje, kad galėtų studijuoti teisę Jeilio teisės mokykloje, kurią 1941 m. sėkmingai baigė.

Po Japonijos atakos prieš Perl Harborą, prisijungė prie JAV karinių jūrų pajėgų. Vykstant Antrajam pasauliniam karui, nuo 1942 m. balandžio G. Fordas tarnavo instruktoriumi Anapolio ir Šiaurės Karolinos Chapel Hill instruktorių mokyklose. Nuo 1943 m. birželio iki 1944 m. tarnavo lengvajame lėktuvnešyje USS Monterey (CVL-26), vėliau – laivyno rezervo mokymų karininku. Po karo tarnybos ėmė dirbti Grand Rapidso advokatų kontoroje.

1948 m. G. Fordas pirmą kartą buvo išrinktas į Atstovų Rūmus. Tais pačiais metais jis vedė Elizabeth Bloomer. Jie susilaukė trijų sūnų ir dukters.

Kongrese G. Fordas stengėsi laikytis nuosaikios pozicijos vidaus politikos klausimais ir būti internacionalistu užsienio politikos srityje. Jis paprastai balsuodavo prieš vidaus programų finansavimą, bet pritardavo karinių išlaidų didinimui ir programoms, kurios buvo skirtos padėti Amerikos sąjungininkėms.

1963 m. jis buvo išrinktas Atstovų Rūmų mažumos lyderiu ir dirbo Warreno komisijoje, tyrusioje prezidento Džono Kenedžio nužudymą. Ši komisija nustatė, kad Lee Harvey Oswald veikė vienas. Dėl šios komisijos išvados tebediskutuojama iki šiol.

G. Fordas pelnė gerbiamo ir darbštaus įstatymų leidėjo reputaciją, tačiau dėl savo nerangumo ir sintaksės klaidų, jis ne kartą buvo tapęs kandžių pašaipų taikiniu. Daug metų G. Fordas negalėjo pamiršti prezidento Lindono Džonsono pastabos, kad jis „per ilgai žaidė futbolą neužsidėjęs šalmo“.

1973 m. spalio 10 d. iš pareigų dėl kaltinimų korupcija atsistatydino JAV viceprezidentas Spiro Agnew. Tuometinis JAV prezidentas Ričardas Niksonas, kreipėsi į Kongresą dėl naujo viceprezidento kandidatūros. Spalio 12 d. Atstovų Rūmai vienbalsiai pasiūlė G. Fordo kandidatūrą. 1973 m. lapkričio 27 d. Jungtinių Valstijų Senatas absoliučia balsų dauguma (už 92, prieš 3) kandidatūrai pritarė, o gruodžio 6 d. taip pat didele balsų dauguma pritarė ir Atstovų Rūmai.

Dar 1972 m. birželio 17 d. JAV vykstant eilinei prezidento rinkimų kampanijai į Demokratų partijos kandidato rinkimuose George McGovern štabo būstinę įsibrovė ir buvo sulaikyti 5 asmenys, kurie fotografavo demokratų partijos dokumnetus bei bandė paslėpti pasiklausymo įrangą. Incidento, vėliau pavadinto Votergeito skandalu, tyrimas truko daugiau nei dvejus metus. Per tą laiką JAV prezidentu buvo perrinktas Ričardas Niksonas, iš kurio buvo reikalaujama perduoti tyrimui jo pokalbių su padėjėjais, įrašus. R. Niksonui atsisakius tai padaryti, Atstovų Rūmai 1974 m. vasario 6 d. nusprendė jo atžvilgiu pradėti apkaltos procedūrą. 1974 m. rugpjūčio 5 d. išviešinus kitų kasečių su R. Niksono pokalbių įrašais turinį, tapo aišku, kad apkaltą palaikys ir Repsublikonų partijos nariai. Rugpjūčio 9 d. R. Niksonas atsistatydino, o G. Ford buvo prisaikdintas naujuoju JAV prezidentu. 1974 m. rugsėjo 8 d. G. Fordas suteikė R. Niksonui malonę už visus nusikaltimus, kuriuos jis galėjo padaryti būdamas JAV prezidentu.

G. Fordui einant prezidento pareigas toliau mažėjo konfrontacija tarp JAV ir SSRS. G. Fordas 1975 m. pasirašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos baigiamąjį aktą (dar žinomą kaip Helsinkio susitarimai arba Helsinkio aktai). 1975 m. baigėsi ir Vietnamo karas. Vidaus politikoje G. Fordas susidūrė su didele ūkio krize, išaugusia infliacija ir nuolatiniu valstybės biudžeto deficitu. 1975 m. rugsėjį Kalifornijoje du kartus nesėkmingai buvo bandyta pasikėsinti į G. Fordo gyvybę. 1976 m. JAV prezidento rinkimuose G. Fordas labai maža persvara pralaimėjo Demokratų partijos kandidatui Dž. Karteriui.

Pasitraukęs iš prezidento pareigų G. Fordas didžiąją laiko dalį skaitė paskaitas, dalyvavo visuomeninėje veikloje, dirbo nepriklausomame verslo tyrimų institute American Enterprise Institute for Public Policy Research. G. Fordas tapo ilgiausiai išgyvenusiu Amerikos prezidentu (93 metai ir 121 diena).

Atminimo įamžinimas

G. Fordo vardu JAV buvo pavadinti keli greitkeliai, Grand Rapidso miesto oro uostas, kelios mokyklos, muziejai, naujausias šiuo metu statomas atominis lėktuvnešis Gerald R. Ford