Valteris Ulbrichtas
Valteris Ulbrichtas
- Gimęs:
- 30.06.1893
- Mires:
- 01.08.1973
- Be žodžių:
- Walter Ulbricht
- Kategorijas:
- Komunistas, Politikas, Valstybės ir komunistų partijos lyderis
- Pilietybė:
- vokietijos
- Kapinės:
- Nurodykite kapines
Valteris Ulbrichtas (vok. Walter Ulbricht, g. 1893 m. birželio 30 d. Leipcige – 1973 m. rugpjūčio 1 d. Berlyne) – buvęs Vokietijos Demokratinės Respublikos vadovas, Vokietijos Vieningosios socialistų partijos pirmasis sekretorius. „Berlyno sienos“ statybos iniciatorius.
Komunistiniame judėjime dalyvavo nuo 1908. 1923 m. išrinktas į Vokietijos Komunistų partijos Centro komitetą, nuo 1935 m. – VKP CK Politinio biuro narys. 1926‒1928 m. buvo Saksonijos landtago narys, 1928‒1933 m. – Vokietijos Reichstago deputatas nuo VKP.
A.Hitleriui atėjus į valdžią emigravo. 1938‒1943 m. buvo VKP atstovas Kominterne. Antrojo pasaulinio karo metais dirbo propagandinį darbą Raudonosios armijos frontuose ir tarp vokiečių karo belaisvių.
Po karo grįžo į tėvynę. 1946‒1949 m. buvo Vokietijos Vieningosios socialistų partijos pirmininko pavaduotojas, 1950–1971 – šios partijos vadovas.
Įkūrus VDR, 1949‒1955 m. buvo Ministro pirmininko pavaduotojas, 1955‒1960 m. – pirmasis pavaduotojas. 1960‒1971 m. buvo VDR Valstybės tarybos ir Nacionalinės gynybos tarybos pirmininkas.
Veiklos vertinimas
V. Ulbrichtas laikėsi stalinistinių šalies valdymo pozicijų. 1952 m. liepos mėn. paskelbė „tolygaus socializmo kūrimo" kursą ir pradėjo pagal tarybinį pavyzdį pertvarkyti VDR ūkį – uždrausta privati prekyba, smulkūs ūkiai, nacionalizuojamos gamyklos ir vystoma sunkioji pramonė. Dėl šių veiksmų pradėjo trūkti maisto ir plataus vartojimo prekių ir prasidėjo vadinamoji „1953 m. Berlyno krizė„.
Jo iniciatyva 1961 m. rugpjūčio 13 d. buvo pastatyta „Berlyno siena“. Likus tik dviem mėnesiams iki šio įvykio V. Ulbrichtas neigė, jog ruošiamasi ją statyti.
Šaltiniai: wikipedia.org
Nėra vietos
| Santykių vardas | Santykių tipas | Aprašymas | ||
|---|---|---|---|---|
| 1 |  | Lotte Ulbricht | Žmona | |
| 2 | Beate Ulbricht | Podukra | ||
| 3 |  | Wilhelm Pieck | Bendradarbis, pirmtakas | |
| 4 |  | Michailas Gorbačiovas | susipažinęs | |
| 5 |  | Inge Keller | susipažinęs | |
| 6 |  | Otto Wille Kuusinen | susipažinęs | |
| 7 |  | Margot Honecker | susipažinęs | |
| 8 |  | Nikita Khrushchev | Grupės | |
| 9 |  | Leonid Brezhnev | Grupės | |
| 10 |  | Adolf Hitler | Priešininkas | |
| 11 |  | Erich Honecker | įpėdinis |
17.06.1953 | Uprising in East Germany, 1953
09.06.1959 | Rīgā ierodas PSKP CK 1. sekretārs. Latvijā tiek uzsākta pastiprināta rusifikācijas programma
13.08.1961 | Berliner Mauer
Die Berliner Mauer war während der Teilung Deutschlands ein hermetisch abriegelndes Grenzbefestigungssystem der Deutschen Demokratischen Republik (DDR), das mehr als 28 Jahre, vom 13. August 1961 bis zum 9. November 1989, bestand. Es trennte nicht nur die Verbindungen im Gebiet Groß-Berlins zwischen dem Ostteil („Hauptstadt der DDR“) und dem Westteil der Stadt, sondern umschloss völlig alle drei Sektoren des Westteils und unterbrach damit auch seine Verbindungen zum Berliner Umland, das im DDR-Bezirk Potsdam lag. Von der Berliner Mauer ist die ehemalige innerdeutsche Grenze zwischen West- (alte BRD) und Ost-Deutschland (DDR) zu unterscheiden. Die Berliner Mauer als letzte Aktion der Teilung der durch die Nachkriegsordnung der Alliierten entstandenen Viersektorenstadt Berlin war Bestandteil und zugleich markantes Symbol des Konflikts im Kalten Krieg zwischen den von den Vereinigten Staaten dominierten Westmächten und dem sogenannten Ostblock unter Führung der Sowjetunion. Durch einen Beschluss der politischen Führung der Sowjetunion Anfang August 1961 und mit einer wenige Tage später ergehenden Weisung der DDR-Regierung errichtet, ergänzte die Berliner Mauer die 1378 Kilometer lange innerdeutsche Grenze zwischen der DDR und der Bundesrepublik Deutschland, die bereits mehr als neun Jahre vorher „befestigt“ worden war, um den Flüchtlingsstrom zu stoppen. Für die DDR-Grenzsoldaten galt seit 1960 in Fällen des „ungesetzlichen Grenzübertritts“ der Schießbefehl, der erst 1982 formell in ein Gesetz gefasst wurde. Bei den Versuchen, die 167,8 Kilometer langen und schwer bewachten Grenzanlagen in Richtung West-Berlin zu überwinden, wurden nach derzeitigem Forschungsstand (2009) zwischen 136 und 245 Menschen getötet. Die genaue Zahl der Todesopfer an der Berliner Mauer ist nicht bekannt. Die Berliner Mauer wurde am Abend des 9. November 1989 im Zuge der politischen Wende geöffnet. Diese wurde unter dem wachsenden Druck der mehr Freiheit fordernden DDR-Bevölkerung vollzogen. Der Mauerfall ebnete den Weg, der innerhalb eines Jahres zum Zusammenbruch der SED-Diktatur, zur Auflösung der DDR und gleichzeitig zur staatlichen Einheit Deutschlands führte.