Voicechas Jaruzelskis
Voicechas Jaruzelskis
- Gimęs:
- 06.07.1923
- Mires:
- 25.05.2014
- Be žodžių:
- Wojciech Jaruzelski, Vojcehs Jaruzeļskis, Wojciech Jaruzelski, Wojciech Witold Jaruzelski, Во́йцех Ярузе́льский, Войцех Ярузельський
- Kategorijas:
- , Antrojo pasaulinio karo dalyvis, Bendras, Dvarininkas, Karys, Komunistas, Ministras, Ministras pirmininkas, Politikas, Prezidentas, Sovietinio režimo represijų auka (genocido)
- Pilietybė:
- lenkas
- Kapinės:
- Warszawa, Powązki Military Cemetery
Voicechas Jaruzelskis (lenk. Wojciech Witold Jaruzelski, g. 1923 m. liepos 6 d. Kuruve, Liublino vaivadija) – Lenkijos karinis ir valstybės veikėjas, armijos generolas (1973 m.), buvęs LLR gynybos ministras (1969–1983 m.), (ministras pirmininkas (1981–1985 m.), Lenkijos jungtinės darbininkų partijos (LJDP) pirmasis sekretorius (1981–1989 m.), LLR Valstybės tarybos pirmininkas (1985–1989 m.), paskutinis komunistinės LLR prezidentas (1989 m.) ir pirmasis Lenkijos Respublikos prezidentas (1989–1990 m.).
Biografija
Prasidėjus Antrajam pasauliniui karui su šeima pasitraukė į Lietuvą ir įsikūrė pas pažįstamus Bartninkų valsčiuje, Vinkšnupių dvare. Okupavus Lietuvą, 1941 m. birželio 14 d. visa šeima iš Vilkaviškio buvo deportuota į Sibirą, Altajaus kraštą.
1943 m. įstojo į TSRS gilumoje suformuotą generolo Z.Berlingo armiją. 1-osios lenkų armijos sudėtyje dalyvavo užimant Varšuvą, vėliau - mūšiuose su Armija Krajova.
Po karo baigė Aukštąją pėstininkų mokyklą ir Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo akademiją. Karjeros laiptais sparčiai pradėjo kilti po to, kai 1956 m. atgal į TSRS buvo atšauktas maršalas Konstantinas Rokosovskis, iki tol buvęs LLR gynybos ministru. Tarnybos metu V.Jaruzelskis užėmė aukščiausias pareigas Lenkijos kariuomenėje – 1960–1965 m. buvo Vyriausiosios politinės valdybos viršininkas, Generalinio štabo viršininkas (1965–1968 m.), Nacionalinės gynybos ministro pavaduotojas (1962–1968 m.) , ministras (1968–1983 m.). 1968 m. dalyvavo įvedant Varšuvos sutarties kariuomenę ir malšinant Prahos pavasarį.
Nuo 1981 m. – LLR ministras pirmininkas, LJDP I-asis sekretorius, LLR Valstybės tarybos pirmininkas. 1981 m. gruodžio 13 d. įvedė Lenkijoje karinę padėtį. Jos metu virš 10 000 „Solidarumo“ aktyvistų buvo areštuota (tarp jų ir Lechas Valensa).
Buvo vienas „apvalaus stalo“ derybų su opozicija iniciatorių. Po šių derybų politinė sistema Lenkijoje pradėjo sparčiai keistis – legalizuotas „Solidarumas“, įkurtas dviejų rūmų parlamentas (Seimas ir Senatas), įsteigtas vykdomosios valdžios vadovo – prezidento – postas. V.Jaruzelskis 1989 išrinktas šalies prezidentu, juo buvo iki 1990 m.
Postkomunistinėje Lenkijoje nekart bandyta patraukti V.Jaruzelskį atsakomybėn už veiksmus, būnant šalies vadovu.
Papildoma informacija
- Išleido dvi knygas „Karinė padėtis. Kodėl?“ ir „Protingai išsiskirti“.
- Lenkijos savaitraščio „Polytika“ apklausoje išrinktas į dešimtuką „Šimtas XX-ojo amžiaus lenkų“ (pirmasis sąraše – Jonas Paulius II.
Šaltiniai: wikipedia.org, news.lv
Nėra vietos
| Santykių vardas | Santykių tipas | Aprašymas | ||
|---|---|---|---|---|
| 1 |  | Barbara Jaruzelska | Žmona | |
| 2 |  | Tadeusz Gajcy | Mokyklos draugas | |
| 3 |  | Stanisław Kociołek | Bendradarbis | |
| 4 |  | Jegor Ligatschow | Bendradarbis | |
| 5 |  | Elena Ceaușescu | susipažinęs | |
| 6 |  | Nicolae Ceaușescu | susipažinęs, Grupės | |
| 7 |  | Jesiras Arafatas | susipažinęs | |
| 8 |  | Anna German | susipažinęs | |
| 9 |  | Robert Maxwell | susipažinęs | |
| 10 |  | Džordžas Bušas | susipažinęs | |
| 11 |  | Валентина Парсаданова | susipažinęs | |
| 12 |  | Margot Honecker | susipažinęs | |
| 13 |  | József Antall Jr. | susipažinęs | |
| 14 |  | Helmut Schmidt | susipažinęs | |
| 15 |  | Michailas Gorbačiovas | susipažinęs | |
| 16 |  | Princas Filipas, Edinburgo hercogas | susipažinęs | |
| 17 |  | Jacques Chirac | susipažinęs | |
| 18 |  | Gustavas Husakas | susipažinęs | |
| 19 | Adam Kowalik | Darbuotojas | ||
| 20 |  | Michał Janiszewski | Darbuotojas | |
| 21 |  | Władysław Jabłoński | Darbuotojas | |
| 22 |  | Česlavas Kiščiakas | Darbuotojas | |
| 23 | Marcin Nurowski | Darbuotojas | ||
| 24 |  | Josipas Broz-Titas | Grupės | |
| 25 |  | Janošas Kadaras | Grupės | |
| 26 |  | Банзай | Grupės | |
| 27 |  | Jurijus Andropovas | Grupės | |
| 28 |  | Konstantinas Černenka | Grupės | |
| 29 |  | Erich Honecker | Grupės | |
| 30 |  | Leonid Brezhnev | Grupės | |
| 31 |  | Vladislavas Gomulka | Grupės |
10.02.1940 | Deportation of Poles from Soviet occupied Polish territories
On 10th February 1940 the machinery of terror and national genocide started in territories of Poland, occupied by Soviet Union
29.06.1940 | USSR began the third wave of deportations from Polish eastern borderlands occupied by the Soviets on Sept. 17, 1939
28.04.1947 | Operation Vistula. 141,000 Ukrainians deported
01.11.1955 | Beginning of Vietnam War
16.07.1968 | Varšavas Pakta valstis izsaka ultimātu Čehoslovākijai
20.08.1968 | The Prague Spring. Warsaw Pact countries invades Czechoslovakia
The Prague Spring (Czech: Pražské jaro, Slovak: Pražská jar) was a period of political liberalization in Czechoslovakia during the era of its domination by the Soviet Union after World War II. It began on 5 January 1968, when reformist Alexander Dubček was elected First Secretary of the Communist Party of Czechoslovakia (KSČ), and continued until 21 August when the Soviet Union and other members of the Warsaw Pact invaded the country to halt the reforms.
11.12.1970 | Aufstand vom Dezember 1970 in Polen
Der Aufstand vom Dezember 1970 in Polen war ein Arbeiteraufstand vom 14. bis 22. Dezember 1970 in der Volksrepublik Polen; es kam zu Streiks, Massenkundgebungen, Demonstrationen in Gdingen, Danzig und Stettin. Ausgelöst wurden die Unruhen durch plötzliche drastische Preiserhöhungen für Lebensmittel und Gegenstände des täglichen Bedarfs.
14.12.1970 | Grudzień 1970: robotnicy Stoczni Gdańskiej odmówili podjęcia pracy i wielotysięczny tłum przed południem udał się pod siedzibę Komitetu Wojewódzkiego PZPR w Gdańsku
Grudzień 1970, wydarzenia grudniowe, rewolta grudniowa, wypadki grudniowe, masakra na Wybrzeżu – protesty robotników w Polsce w dniach 14-22 grudnia 1970 roku (demonstracje, protesty, strajki, wiece, zamieszki) głównie w Gdyni, Gdańsku, Szczecinie i Elblągu, stłumione przez milicję i wojsko.
31.05.1972 | Ričards Niksons apmeklē Poliju. Viņš bija 1. ASV prezidents, kurš apmeklēja Poliju
19.03.1981 | Bydgoszcz events
Bydgoszcz events (Polish: wypadki bydgoskie) refers to a turning point in the early history of the Solidarity movement. Following the registration of Solidarity by the authorities of Poland in 1980, the farmers were also pushing for creation of a separate trade union, independent from the official system of power. The NSZZ RI Solidarność (Independent Self-Governing Trade Union of Individual Farmers Solidarity, also called Rural Solidarity) was created, but not legalized by the authorities. Because of that on March 16, 1981 in Bydgoszcz a strike was proclaimed.
12.12.1981 | Rada Państwa podjęła uchwałę o wprowadzeniu stanu wojennego
Stan wojenny w Polsce 1981–1983 – stan nadzwyczajny wprowadzony 13 grudnia 1981 roku na terenie całej Polskiej Rzeczypospolitej Ludowej, niezgodnie z Konstytucją PRL. Został zawieszony 31 grudnia 1982 roku, a zniesiono go 22 lipca 1983 roku. W trakcie jego trwania z rąk milicji oraz SB zginęło kilkadziesiąt osób.
13.12.1981 | Vojcehs Jaruzeļskis Polijā pasludina karastāvokli
Kara stāvoklis Polijā (Stan wojenny w Polsce 1981-1983) ilga no 1981. gada 13. decembra līdz 1983. gada 22. jūlijam
13.12.1981 | Karinė padėtis Lenkijoje 1981–1983 m.
Karinė padėtis Lenkijoje – karinės diktatūros laikotarpis Lenkijoje, trukęs nuo 1981 m. gruodžio 13 d. iki 1983 m. liepos 22 d. Diktatūra tapo kietosios linijos generolo W. Jaruzelskio atsaku įvedant Karo padėtį ir susidorojant su XX a. aštuntojo ir devintojo dešimtmečio pradžioje Lenkijos Liaudies Respublikos opoziciniu profsąjungų judėjimu Solidarność ir jo rėmėjais. Prieš pat įvedant karinę padėtį, gruodžio 12 d. nutarimą dėl jos įvedimo patvirtino Lenkijos parlamentas. Nutarimu pavesta Karinei liaudies saugojimo tarybai (virškonstitucinei tuometinei valdžiai, faktiškai vadovaujančiam organui) palaikyti karinę padėtį šalyje. Karinė padėtis buvo įvesta po 16 mėnesių trukusio streiko, privedusio prie „Solidarumo“ susikūrimo ir polinio atlydžio Lenkijoje. Lenkijos parlamentas paskelbė paliaubas tik 1982 m. gruodžio 19 d., o galutinai karinė padėtis nutraukta 1983 m. liepos 20 d. Lenkijos parlamento tos pat dienos sprendimu.
04.06.1989 | Polish legislative election 1989
The Polish legislative election of 1989 was the tenth election to the Sejm, the parliament of the Polish People's Republic, and the first election to the recreated Senate of Poland. The first round took place on 4 June, right after the 1989 June 4th Beijing Tiananmen Square massacre in China, with a second round on 18 June. It was the closest thing to a free election in the country since 1928, and the first since the Communist Polish United Workers Party abandoned its monopoly of power in April.
