Česlavas Kiščiakas
Česlavas Kiščiakas
- Gimęs:
- 19.10.1925
- Mires:
- 05.11.2015
- Laidojimo data:
- 07.11.2015
- Be žodžių:
- Czesław Kiszczak
- Kategorijas:
- , Bendras, Komunistas, Ministras, Ministras pirmininkas, Valstybės ir komunistų partijos lyderis
- Pilietybė:
- lenkas
- Kapinės:
- Warsaw, Wola Orthodox Cemetery
Česlavas Kiščiakas (lenk. Czesław Kiszczak, g. 1925 m. spalio 19 d. Ročanuose; 2015.11.05) – lenkų politikas, generolas, 1989 m. rugpjūčio mėn. paskirtas LLR Ministru pirmininku, tačiau nesugebėjęs suformuoti vyriausybės.
Hitlerinės okupacijos metais dalyvavo pasipriešinimo judėjime. Po karo tarnavo karinėje kontržvalgyboje, 1957 m. baigė Lenkijos Generalinio štabo akademiją. Nuo 1972 m. buvo Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininko pavaduotojas – karinės žvalgybos viršininkas. 1979 m. paskirtas LLR Nacionalinės gynybos ministerijos vidaus karinės tarnybos vadovu, jam suteiktas divizijos generolo karinis laipsnis.
1981 m. liepos mėn. Č.Kiščiakas išrinktas LJDP CK nariu, tapo Vidaus reikalų ministru bei prie LLR Ministrų tarybos sukurto viešosios tvarkos ir drausmės bei įstatymų vykdymo priežiūros komiteto pirmininku.
Lenkijoje įvedus karinę padėtį, tapo vienu svarbiausiu karinio režimo vadovų, nuo 1981 m. gruodžio 13 d. iki pat karinės padėties panaikinimo buvo „Nacionalinio gelbėjimo karinio komiteto“ nariu. 1982 m. išrinktas kandidatu į LJDP CK Politinio biuro narius, 1986 m. liepos mėn. – Politinio biuro nariu. Nuo 1985 m. buvo Seimo nariu.
Karinės padėties metu vadovavęs Vidaus reikalų ministerijai ir organizavęs represijas prieš opoziciją, 1986 m. rugsėjo 17 d. generolas Č.Kiščiakas paskelbė apie visų politinių kalinių paleidimą į laisvą (išlaisvinti 225 asmenys). Tai buvo pirmas žingsnis į dialogą tarp komunistinės valdžios ir Solidarumo vadovaujamos opozicijos. 1988 m. rugpjūčio 31 d. Varšuvoje Č.Kiščiakas susitiko su L.Valensa, vėliau organizavo Apskritojo stalo derybas su opozicija.
1989 m. rugpjūčio 2 d. LLR Prezidento V.Jaruzelskio teikimu Seimas paskyrė Č.Kiščiaką šalies Ministru pirmininku. Pradėjus formuoti vyriausybę L.Valensa paskelbė, kad jis pats pretenduoja tapti Ministru pirmininku, о ilgametės LJDP marionetinės „koalicinės partnerės“ Jungtinė valstiečių partija bei Demokratų partija perėjo į opozicijos pusę. Šiomis sąlygomis Č.Kiščiakui nepavyko suformuoti vyriausybės ir jis 1989 m. rugpjūčio 17 d. atsistatydino. Pirmosios pokario Lenkijos nekomunistinės Vyriausybės vadovu tapo Tadeušas Mazoveckis, o Č.Kiščiakas joje liko Vidaus reikalų ministru ir buvo juo iki 1990 m. liepos 7 d.[1]
Vėliau Č.Kiščiakas politinėje veikloje nebedalyvavo. 2009 m. rugsėjo mėn. jis nuteistas dvejiems metams kalėjimo už religinę diskriminaciją, nes 1985 m. būdamas VRM vadovu atleido milicininką iš darbo už dalyvavimą religinėse apeigose.
2012 m. sausio mėn. kartu su V.Jaruzelskiu, F.Sivickiu ir T.Tučpaskiu nuteistas už karinės padėties įvedimą Lenkijoje 1981 m. gruodžio mėn.
Šaltiniai: wikipedia.org
Nėra vietos
| Santykių vardas | Santykių tipas | Aprašymas | ||
|---|---|---|---|---|
| 1 |  | Voicechas Jaruzelskis | Darbdavys | |
| 2 |  | Mečislavas Rakovskis | pirmtakas | |
| 3 |  | Tadeušas Mazoveckis | įpėdinis |
11.12.1981 | W odpowiedzi na wprowadzenie stanu wojennego NSZZ "Solidarność" rozpoczął strajki. Wojsko otoczyło Stocznię Gdańską
12.12.1981 | Rada Państwa podjęła uchwałę o wprowadzeniu stanu wojennego
Stan wojenny w Polsce 1981–1983 – stan nadzwyczajny wprowadzony 13 grudnia 1981 roku na terenie całej Polskiej Rzeczypospolitej Ludowej, niezgodnie z Konstytucją PRL. Został zawieszony 31 grudnia 1982 roku, a zniesiono go 22 lipca 1983 roku. W trakcie jego trwania z rąk milicji oraz SB zginęło kilkadziesiąt osób.
13.12.1981 | Karinė padėtis Lenkijoje 1981–1983 m.
Karinė padėtis Lenkijoje – karinės diktatūros laikotarpis Lenkijoje, trukęs nuo 1981 m. gruodžio 13 d. iki 1983 m. liepos 22 d. Diktatūra tapo kietosios linijos generolo W. Jaruzelskio atsaku įvedant Karo padėtį ir susidorojant su XX a. aštuntojo ir devintojo dešimtmečio pradžioje Lenkijos Liaudies Respublikos opoziciniu profsąjungų judėjimu Solidarność ir jo rėmėjais. Prieš pat įvedant karinę padėtį, gruodžio 12 d. nutarimą dėl jos įvedimo patvirtino Lenkijos parlamentas. Nutarimu pavesta Karinei liaudies saugojimo tarybai (virškonstitucinei tuometinei valdžiai, faktiškai vadovaujančiam organui) palaikyti karinę padėtį šalyje. Karinė padėtis buvo įvesta po 16 mėnesių trukusio streiko, privedusio prie „Solidarumo“ susikūrimo ir polinio atlydžio Lenkijoje. Lenkijos parlamentas paskelbė paliaubas tik 1982 m. gruodžio 19 d., o galutinai karinė padėtis nutraukta 1983 m. liepos 20 d. Lenkijos parlamento tos pat dienos sprendimu.