Tadeušas Mazoveckis
- Gimęs:
- 18.04.1927
- Mires:
- 28.10.2013
- Laidojimo data:
- 03.11.2013
- Be žodžių:
- Tadeusz Mazowiecki
- Kategorijas:
- , Aristokratas, Ministras pirmininkas, Parlamento narys, Politikas, Teisininkas
- Pilietybė:
- lenkas
- Kapinės:
- Laski - Cmentarz leśny (zakładowy)
Tadeušas Mazoveckis (lenk. Tadeusz Mazowiecki, g. 1927 m. balandžio 18 d. Plocke) – lenkų politikas, vienas „Solidarumo“ judėjimo lyderių, buvęs Lenkijos Ministras pirmininkas (1989–1991 m.)
Biografija
Baigė Varšuvos universiteto Teisės fakultetą. 1950 m. pradėjo dirbti katalikiškoje spaudoje.
Nuo 1954 m. užsiėmė politine veikla, 1961–1972 m. buvo LLR Seimo narys nuo opozicinės katalikiškos organizacijos ZNAK (1968 m. neramumų metu ši organizacija vadovavo studentų demonstracijoms). 1958 įkūrė Katalikiškos inteligentijos klubo mėnraštį Wiez ir jį iki 1981 m. redagavo.
1980 m. tapo „Solidarumo“ profsąjungos patarėju, jos ekspertinės komisijos pirmininku, 1981 m. paskirtas savaitraščio „Tygodnik Solidarnosc“ vyriausiuoju redaktoriumi. Lenkijoje įvedus karinę padėtį, 1981–1982 m. gruodžio mėnesiais buvo internuotas.
Vėliau buvo „Solidarumo“ profsąjungos pirmininko L.Valensos patarėju. Nuo 1988 m. vadovavo profsąjungų pliuralizmo komitetui. Prasidėjus „Apvalaus stalo deryboms“ tarp komunistinės Lenkijos valdžios ir opozicijos, buvo darbo grupių koordinatorius.
1989 m. birželio mėn. vėl išrinktas Seimo nariu ir antikomunistinės opozicijos paskelbtas kandidatu į šalies Ministrus pirmininkus.
Lenkijos Ministras pirmininkas
Generolui Č.Kiščiakui nepavykus suformuoti vyriausybės, LLR Prezidentas Voicechas Jaruzelskis 1989 m. rugpjūčio 19 d. paskyrė T.Mazoveckį LLR Ministrų tarybos pirmininku ir pavedė jam suformuoti vyriausybę. Rugpjūčio 24 d. Seimas jo kandidatūrai pritarė.
Pirmojoje nekomunistinėje pokario Lenkijos vyriausybėje 11 ministrų buvo nuo „Solidarumo“, 4 – nuo LJDP, 4 – nuo Jungtinės valstiečių partijos, 3 – nuo Demokratų partijos ir vienas ministras nuo Smulkiųjų valstiečių sąjungos. Vidaus reikalų ministru liko Česlavas Kiščiakas, Nacionalinės gynybos ministru – Florianas Sivickis. Užsienio reikalų ministro pareigas užėmė „Solidarumo“ atstovas Kšištofas Skubiševskis, Darbo ir socialinės apsaugos ministru – Jacekas Kuronis. Vicepremjeru ir Finansų ministru paskirtas Lešekas Balcerovičius. Savo pirmojoje kalboje Seime T.Mazoveckis pasakė, kad ilgalaikiu strateginiu vyriausybės uždaviniu bus „grįžimas į rinkos ekonomiką, valstybės vaidmens ūkio valdyme pakeitimas bei komunistinės sistemos demontažas“. Šalyje pradėti svarbūs pertvarkymai: likviduoti savanoriškos milicijos būriai, kariuomenėje panaikinti politiniai organai. 1989 m. gruodžio 30 d. pakeista Konstitucija, šaliai gražintas senasis pavadinimas – Lenkijos Respublika.
Ekonominė reforma gavo „Šoko terapijos“ pavadinimą. Rengiant reformą konsultavo JAV ir Tarptautinis valiutos fondas. Jos metu radikaliai sumažinta infliacija, pradėras balansuoti biudžetas, visose ekonomikos sferoje pradėti taikyti rinkos mechanizmai.
T.Mazoveckis iškėlė savo kandidatūrą 1990 m. lakpričio 22 d. vykusiuose pirmuose visuotiniuose Lenkijos Prezidento rinkimuose, tačiau užėmė trečiąją vietą, surinkęs 18,8 % balsų.
1991 m. sausio 4 d. T.Mazoveckio vyriausybė atsistatydino.
1991–2001 m. tris kadencijas buvo Lenkijos Seimo nariu. 1992–1995 m. T.Mazoveckis buvo JT žmogaus teisių komisijos specialiuoju atstovu buvusioje Jugoslavijoje.
Šaltiniai: wikipedia.org, news.lv
Nėra vietos
Santykių vardas | Santykių tipas | Aprašymas | ||
---|---|---|---|---|
1 | Johannes Paul II | Draugas | ||
2 | Zbigniew Romaszewski | Bendradarbis | ||
3 | Jacek Kuroń | Bendradarbis | ||
4 | Michailas Gorbačiovas | susipažinęs | ||
5 | Jacques Chirac | susipažinęs | ||
6 | Stefan Kisielewski | susipažinęs | ||
7 | Kšištofas Skubiševskis | Darbuotojas | ||
8 | Bronislavas Geremekas | Grupės | ||
9 | Česlavas Kiščiakas | pirmtakas |
24.10.1980 | Independent Self-governing Labour Union - Solidarnošc
27.01.1989 | Odbyło się rządowo-opozycyjne spotkanie w Magdalence
Rozmowy w Magdalence – spotkania władz państwowych PRL z przedstawicielami NSZZ Solidarność, odbywające się od 16 września 1988 roku w ośrodku konferencyjnym MSW Magdalence pod Warszawą. Początkowo odbywały się w Warszawie w willi przy ulicy Zawrat.