Konstantinas Černenka

Konstantinas Ustinovičius Černenka (rus. Константин Устинович Черненко; 1911 m. rugsėjo 24 d. Bolšaja Tese, Sibire – 1985 m. kovo 10 d. Maskvoje) – Tarybų Sąjungos politikas, buvęs TSKP lyderis. K. Černenkos vadovavimo laikotarpis pasižymėjo grįžimu prie brežnevizmo.

Jaunystė

Gimė neturtingoje šeimoje, mažame miestelyje Krasnojarsko srityje. Jo tėvas dirbo vario ir aukso kasyklose, o motina rūpinosi ūkiu. 1926 m. įstojo į komjaunimą. Baigė trimetę kaimo jaunimo mokyklą. Pradinis išsilavinimas ir politiniai įsitikinimai padėjo jam tapti komjaunimo rajono komiteto propagandos ir agitacijos skyriaus vedėju.

1930–1933 m. tarnavo Sovietų Sąjungos krašto apsaugoje Kinijos-SSRS pasienyje, Kazachstane. Čia 1931 m. įstojo į Komunistų Partiją, buvo išrinktas pasienio užkardos partinės organizacijos sekretoriumi.

1943–1945 m. K. Černenka mokėsi Maskvoje, partinių organizatorių kursuose. Į frontą nesiprašė. Per karo metus gavo vienintelį apdovanojimą – medalį „Už puikų darbą“. Vėliau trejus metus dirbo Penzos srities partinio komiteto ideologijos sekretoriumi.

Lūžis Černenkos karjeroje buvo 1948 m. jo paskyrimas Moldavijos Komunistų Partijos CK Propagandos ir agitacijos skyriaus vedėju. Ten jis susitiko su Leonidu Brežnevu, tuomet buvusiu Moldavijos KP CK Pirmuoju sekretoriumi. Darbiniai santykiai peraugo į tvirtą draugystę, kuri truko iki gyvenimo pabaigos. Padedamas L. Brežnevo, K. Černenka padarė unikalią karjerą, nuo žemiausių postų pasiekęs valdžios piramidės viršūnę, nors neturėjo jokių pastebimų lyderio bruožų. Dirbdamas Maskvoje, L. Brežnevas 1956 m. paskyrė K. Černenką TSKP CK Propagandos ir agitacijos skyriaus Masinės agitacijos sektoriaus vedėju. Nuo 1960 m. gegužės mėn. iki 1965 m. liepos K. Černenka dirbo L. Brežnevo, tuo metu TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko, sekretoriato vadovu.

Partinė karjera

L. Brežnevui tapus partijos vadovu, K. Černenka paskirtas TSKP CK Bendrojo skyriaus vedėju (1965 m. liepos mėn.-1982 m. lapkritis). 1966–1971 m. K. Černenka buvo kandidatas į TSKP CK narius. Partijos XXIV suvažiavime 1971 m. jis išrinktas CK nariu. 1976 m. kovo 5 d. išrinktas TSKP CK sekretoriumi, netrukus (1977 m. spalio 3 d.) tapo kandidatu į Politinio biuro narius, o jau 1978 m. lapkričio 27 d. – pilnateisiu Politinio biuro nariu.

Brežnevo valdymo laikais Černenkai dirbant CK Bendrojo skyriaus vedėju, per jo rankas pereidavo didžiulis kiekis dokumentų ir ištisų partijos vadovų dosje. Savo asmeninėmis savybėmis jis buvo linkęs dirbti mažai pastebimą aparatinį darbą, tačiau buvo vienas labiausiai informuotų šalies žmonių.

Konstantinas Černenka buvo aukščiausios klasės „orgdarbuotojas“. Visi regionų vadovai siekė pakliūti į priėmimą būtent pas jį. Todėl, kad žinojo: jei kreipeisi į Černenką, klausimas bus išspręstas, o reikalinga dokumentacija operatyviai bus suderinti visose instancijose. (F. Morgunas).

Turima informacija jis reguliariai dalijose su Brežnevu, todėl turėjo „Brežnevo sekretoriaus“ reputaciją. XX a. 7-to dešimtmečio pabaigoje Černenka pradėtas laikyti galimu Brežnevo įpėdiniu, susijusiu su jo aplinkos konservatyviais sluoksniais. Brežnevui mirus, ir partiniuose vadovaujančiuose sluoksniuose, ir vakarų politologų buvo laikomas kartu su Andropovu, realiausiu pretendentu į Generalinio sekretoriaus postą. K. Černenka buvo laikomas L. Brežnevo statytiniu ir artimu bendražygiu, tačiau po Brežnevo mirties jam nepavyko gauti pakankamos partinių grupuočių paramos, ir nauju Generaliniu sekretoriumi 1982 m. lapkričio 12 d. tapo Jurijus Andropovas. Politinis biuras būtent K. Černenkai pavedė TSKP CK plenumui pasiūlyti Andropovo kandidatūrą į Generalinius sekretorius. Didžioji kalbos plenume dalis buvo paskirta Brežnevo panegirikai, tuo pačiu pabrėžiant kolektyvinio vadovavimo būtinumą.

Andropovo liga ir greita mirtis, bei vidaus politinės kovos sunkumai Černenkai leido praktiškai be konkurencijos tapti nauju partijos ir visos TSRS vadovu.

Generalinis sekretorius

Išrinktas 72 m. amžiaus K. Černenka jau sunkai sirgo ir buvo vertinamas kaip tarpinė figūra. Didžiąją savo valdymo dalį jis praleido ligoninėje, kur kartais netgi vykdavo Politinio biuro posėdžiai. Prieš pat mirtį, ten pat ligoninėje, Maskvos partinis vadovas Grišinas jam įteikė Rusijos liaudies deputato pažymėjimą.

K. Černenkos valdymo laiku buvo pradėta keletas taip ir neįgyvendintų projektų: mokyklos reforma, šiaurės upių tėkmės keitimas, profsąjungų stiprinimas. Jo valdymo laikotariu Rugsėjo 1-oji tapo Žinių dienos švente. Po jo pranešimo apie partijos ideologinį darbą (1983), prieš jaunimo roko grupes pradedas didelis puolimas; jų saviveiklos koncertai buvo pripažinti Roskoncerto organizacijos monopolio laužymu ir prilyginti nelegaliam darbui ir grėsė kalėjimu.

Tuo laiku prasidėjo postbrežnevinis ir postmaoistinis tarpusavio santykių su Kinija atšilimas, tačiau santykiai su JAV liko tokie pat įtempti. 1984 m., kaip atsakas į Maskvos olimpiados boikotą, buvo boikotuotos Los Andželo olimpinės žaidynės. TSRS pirmą kartą aplankė Ispanijos karalius Chuanas Karlosas I. K. Černenkos valdymo laiku praktiškai nesikeitė Politinio biuro ir TSRS Ministrų Tarybos sudėtis.

J. Andropovo valdymo laiku pradėtos bylos ir represijos prieš korupcionierius nebuvo sustabdytos, buvo sušaudytas Jelisejevo gastronomo Maskvoje vadovas Sokolovas, nusižudė buvęs Vidaus reikalų ministras N. Ščiolochovas, teisiamas J. Čiurbanovas ir kt.

Generalinis sekretorius Černenka į partijos narius atšaukė 94 metų amžiaus Viačeslavą Molotovą, buvusį TSRS premjerą bei Užsienio reikalų ministrą. V. Molotovas, kuris buvo vyresnis už K. Černenką 21 metais, jį metais pergyveno.

Mirtis ir laidotuvės

1984 m. vasarą būdamas Kislovodske, K. Černenka susirgo, ir praktiškai iš ligoninės nebeišėjo. Tarp jo ligų – širdies nepakankamumas, kepenų cirozė, plaučio suirimas, astma. 1985 m. kovo 10 d. ryte jį ištiko koma, o tos pačios dienos vakare sustojo širdis.

K. Černenka mirė valdęs vienerius metus ir 25 dienas; jis buvo paskutinis, palaidotas prie Kremliaus sienos. Jam mirus baigėsi penkerių metų laikotarpis („puošnių laidotuvių epocha“), kuomet vienas po kito mirė L. Brežnevo laikų Politinio biuro nariai. K. Černenkos įpėdiniu jau kitą dieną buvo išrinktas M. Gorbačiovas, kitos kartos atstovas.

K. Černenkos atminimas, pagal tuomet buvusią tradiciją, buvo įamžintas, tačiau tai irgi buvo paskutinis toks atvejas. Černenkos vardu buvo pavadintas Šarypovo miestas bei gatvė Maskvoje (jau 1988 m. istoriniai vardai grąžinti). M. Gorbačiovo valdymo laikotarpiu K. Černenka bei L. Brežnevas oficialiai buvo smerkiami, kaip sąstingio laikotarpio veikėjai (skirtingai, negu kad su M. Gorbačiovu susijęs J. Andropovas, kuriam iki pat 1991 m. oficialioji propaganda rasdavo teigiamų apibūdinimų).

K. Černenka buvo vienas iš 16-kos Triskart Socialistinio darbo didvyrių (šiuos vardus gavo 1976, 1981 ir 1984 m.; Politiniame biure be K. Černenkos tokį titulą turėjo tik Nikita Chruščiovas ir Dinmuchamedas Kunajevas).

Iš pirmos santuokos Černenko turėjo vieną sūnų, kuris tapo propagandistu Tomske, iš antros santuokos – dukras Jeleną ir Verą bei sūnų Vladimirą.