Piotras Jaroševičius
- Gimęs:
- 08.10.1909
- Mires:
- 01.09.1992
- Be žodžių:
- Piotr Jaroszewicz, Piotr Jaroszewicz, Пётр Ярошевич
- Kategorijas:
- , Aukų nusikalstamumo, Bendras, Komunistas, Ministras pirmininkas, Politikas, Valstybės ir komunistų partijos lyderis
- Pilietybė:
- lenkas
- Kapinės:
- Warszawa, Powązki Military Cemetery
Piotras Jaroševičius (lenk. Piotr Jaroszewicz, 1909 m. spalio 8 d. Nesvyžiuje – 1992 m. rugsėjo 1 d. Varšuvoje – Lenkijos valstybės veikėjas, buvęs LLR Ministrų tarybos pirmininkas (1970–1980 m.). Divizijos generolas (1950 m.). Nužudytas kartu su žmona.
1929 m. baigė mokytojų seminariją, dirbo mokytoju, mokyklos direktoriumi. Okupavus Lenkiją, 1939 m. persikėlė į TSRS teritoriją, pradėjo dirbti Pinsko mokyklos direktroiumi, tačiau netrukus su šeima ištremtas į Archangelsko sritį.
1943 m. įstojo į TSRS gilumoje formuotą generolo Z.Berlingo vadovaujamą lenkų armiją. 1944 m. įstojo į Lenkijos darbininkų partiją. Karą baigė būdamas 1-osios lenkų armijos vado pavaduotoju politiniam darbui. 1945–1950 m. buvo Lenkijos kariuomenės Vyriausiosios politinės valdybos viršininkas, Gynybos ministro pavaduotojas.
1950‒1952 m. buvo Valstybinės ekonominio planavimo komisijos pirmininko pavaduotojas, 1952‒1970 m. – LLR Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas, 1954‒1956 m. tuo pat metu ir Kalnakasybos ministras. Kurį laiką buvo LLR atstovu Ekonominio tarpusavio bendradarbiavimo taryboje.
Nuo 1970 m. gruodžio mėn. iki 1980 m. vasario mėn. – LLR Ministrų tarybos pirmininkas.
Kartu su E.Gereku vykdė skolinimusi paremtą ekonominę politiką, kuri laikinai pakėlė lenkų pragyvenimo lygį, tačiau netrukus sukėlė ekonominę krizę ir neramumus šalyje 1976 ir 1980 m.
Nuo pat Lenkijos jungtinės darbininkų partijos įsteigimo 1948 m. buvo partijos CK narys, nuo 1964 m. – kandidatas į CK Politinio biuro narius, 1970–1980 m. – Politinio biuro narys. 1947–1981 m. buvo Seimo deputatas.
1981 m. generolui V.Jaruzelskiui Lenkijoje įvedus karinę padėtį apkaltintas ekonominėmis klaidomis, pašalintas iš LJDP ir kurį laiką buvo internuotas.
Vėliau politinėje veikloje nebedalyvavo. 1992 m. rugsėjo 1 d. nužudytas kartu su antraja žmona savo namuose Varšuvos priemiestyje. Nusikaltimas iki šiol neišaiškintas.
Šaltiniai: wikipedia.org
Nėra vietos
Santykių vardas | Santykių tipas | Aprašymas | ||
---|---|---|---|---|
1 | Władysław Kruczek | Bendradarbis | ||
2 | Kazimierz Kąkol | Darbuotojas | ||
3 | Adam Kowalik | Darbuotojas | ||
4 | Aleksander Kopeć | Darbuotojas | ||
5 | Jan Kamiński | Darbuotojas | ||
6 | Zdzisław Drozd | Darbuotojas | ||
7 | Jerzy Olszewski | Darbuotojas | ||
8 | Alojzy Karkoszka | Darbuotojas, Grupės | ||
9 | Florian Siwicki | Partijos nariai | ||
10 | Eligiusz Lasota | Partijos nariai | ||
11 | Stanisław Dygat | Partijos nariai | ||
12 | Alfred Fiderkiewicz | Partijos nariai | ||
13 | Henrikas Jablonskis | Partijos nariai | ||
14 | Zbignevas Mesneris | Partijos nariai | ||
15 | Michał Rola-Żymierski | Partijos nariai | ||
16 | Tadeusz Lewandowski | Partijos nariai | ||
17 | Jan Bijak | Partijos nariai | ||
18 | Edvardas Gerekas | Partijos nariai | ||
19 | Walenty Titkow | Partijos nariai | ||
20 | Ryszard Kapuściński | Partijos nariai | ||
21 | Vladislavas Gomulka | Partijos nariai |
10.02.1976 | Sejm przyjął, przy jednym głosie wstrzymującym się Stanisława Stommy, poprawki do konstytucji PRL. Wprowadzono zapis o przewodniej roli w państwie PZPR i jego sojuszu z ZSRR
25.06.1976 | Dzień po uchwaleniu przez Sejm podwyżek cen, m.in. mięsa o 69% i cukru o 100%, w Radomiu, Ursusie i Płocku rozpoczęły się strajki robotnicze. Strajki na mniejszą skalę miały miejsce w Łodzi, Starachowicach, Grudziądzu i Nowym Targu
25 czerwca treść przemówienia Piotra Jaroszewicza pojawia się w prasie. Strajkuje 97 zakładów, m.in. w Radomiu, Ursusie i Płocku. Rząd PRL ukrył przed opinią publiczną fakt wybuchu zamieszek, nazywając je „drobnymi, chuligańskimi wybrykami”. Mimo to, szybko wycofał się z zapowiadanych podwyżek, w lęku przed rozszerzeniem się protestów na cały kraj i zaproponował rozpoczęcie „szerokich konsultacji społecznych na temat podwyżek cen i trudnościach w zaopatrzeniu”. Równolegle przeprowadzono szybką, brutalną pacyfikację strajków, nadal utrzymując że były to tylko chuligańskie wybryki. W Radomiu okradziono i zdemolowano ponad 100 sklepów. W Ursusie rozkręcono szyny na międzynarodowej linii kolejowej. Oddziały Milicji były celowo nie wyposażone w broń palną. Edward Gierek wydał zalecenia traktujące użycie milicji przeciwko robotnikom jako ostateczność. Tak też się stało, zwlekano z użyciem ZOMO do chwili, aż podpalono KW i grabież sklepów stała się faktem.