Piotras Kapica
- Gimęs:
- 26.07.1894
- Mires:
- 08.04.1984
- Be žodžių:
- Pjotr Kapiza, Pjotrs Kapica, Пётр Леонидович Капица, , Петр Капица, Pyotr Kapitsa, Piotr Kapitsa, Пётр Леонидович Капица,
- Kategorijas:
- , Akademikas, Aristokratas, Mokslininkas, Profesorius
- Pilietybė:
- lenkas
- Kapinės:
- Novodevičės kapinės
Piotras Kapica (rus. Пётр Леонидович Капица, 1894 m. liepos 9 d. Kronštatas – 1984 m. balandžio 8 d. Maskva) – rusų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas.
Biografija
1918 m. baigęs Sankt Peterburgo politechnikos universitetą pradėjo jame dirbti. 1921-1934 m. komandiruotas į Didžiają Britaniją. 1924-1934 m. Kavendišo laboratorijos direktoriaus pavaduotojas, 1930-1934 m. Londono karališkosios draugijos Mondo laboratorijos direktorius ir profesorius. 1934 m. grįžęs į Maskvą įkūrė Fizikos problemų institutą. 1935-1946 m. ir nuo 1955 m. šio instituto direktorius. Nuo 1947 m. Maskvos fizikos ir technikos universiteto profesorius. Nuo 1955 m. žurnalo „Žumal eksperimentalnoj i teoretičeskoj fiziki“ vyr. redaktorius.
1929 m. Londono karališkosios draugijos, 1939 m. TSRS mokslų akademijos, 1968 m. Amerikos menų ir mokslų akademijos ir kitų šalių mokslų akademijos narys.
Mokslinė veikla
Tyrimų sritys – branduolio fizika, stipraus magnetinio lauko kūrimo technika, žemųjų temperatūrų fizika, magnetroninių prietaisų, aukštos temperatūros plazmos fizika. 1920 m. su N. Semionovu sukūrė atomų magnetinių momentų nustatymo metodą. Vilsono kamera tirdamas alfa daleles pastebėjo jų pėdsakų iškreivinimą stipriame magnetiniame lauke. 1924 m. sukūrė impulsinį stipraus magnetinio lauko gavimo metodą. Atrado daugelio polikristalinių metalų elektros varžos tiesinę priklausomybę nuo magnetinio lauko (Kapicos dėsnis). Sukūrė naują vandenilio skystinimo metodą ir įrenginį bei įrenginį (turbodetanderis) deguoniui iš oro gauti pram. būdu. 1938 m. atrado skystojo helio supertakumą. 1950-1955 m. išplėtojo magnetroninio tipo prietaisų teoriją, sukūrė superaukštojo dažnio generatorius (planotronas ir nigotronas). 1959 m. aptiko aukštadažnio išlydžio metu susidarančią aukštos temperatūros plazmą.
1978 m. jo veikla įvertinta Nobelio fizikos premija už kosminės mikrobanginės foninės spinduliuotės atradimą.
Šaltiniai: wikipedia.org
Nėra vietos
| Santykių vardas | Santykių tipas | Aprašymas | ||
|---|---|---|---|---|
| 1 |  | Леонид Капица | Tėvas | |
| 2 |  | Ольга Капица | Motina | |
| 3 |  | Andrei Kapiza | Sūnus | |
| 4 |  | Sergei Kapiza | Sūnus | |
| 5 |  | Hieronim Stebnicki | Senelis | |
| 6 |  | Žores Medvedevs | Draugas | |
| 7 |  | Lew Landau | Draugas, Bendradarbis, Darbuotojas | |
| 8 |  | Solomon Michailowitsch Michoels | Draugas | |
| 9 |  | Anatolijs Aleksandrovs | Bendradarbis | |
| 10 |  | Игорь Курчатов | Bendradarbis | |
| 11 |  | Rudolf Abel | susipažinęs | |
| 12 |  | Josifas Stalinas | susipažinęs | |
| 13 |  | Lavrentijus Berija | susipažinęs | |
| 14 |  | Igors Landau | Darbuotojas |
29.08.1949 | Der erste Test Sowjetisches Atombomben
29.09.1954 | Izveidots CERN
Eiropas kodolpētījumu organizācija (franču: Organisation Européenne pour la Recherche Nucléaire, angļu: European Organization for Nuclear Research), plašāk pazīstama kā CERN, ir starptautiska organizācija, kas nodarbojas galvenokārt ar daļiņu fizikas pētījumiem. Atrodas uz Francijas un Šveices robežas, galvenais birojs atrodas Ženēvā. 1954. gadā to dibināja 11 Eiropas valstis. CERN galvenais uzdevums ir nodrošināt daļiņu paātrinātājus un citu infrastruktūru augsto enerģiju fizikas pētījumiem. CERN atrodas liels datoru centrs, kas veic eksperimentos iegūto datu apstrādi. Šeit ir radīts vispasaules tīmeklis.