lt

Lavrentijus Berija

Pridėti į asmens nuotrauką!
Gimęs:
29.03.1899
Mires:
23.12.1953
Mergelė (kitas) šeimos:
Lavrentijus Pavlovičius Berija
Be žodžių:
Lawrenti Beria, Lavrentiy Beriya, Lavrentijs Berija, ლავრენტი ბერია, Lavrenti Beria; Лаврентий Павлович Берия;, Лаврентий Берия, Лавре́нтий Па́влович Бе́рия, ლავ
Kategorijas:
, , Antrojo pasaulinio karo dalyvis, Bolševikas, Komunistas, Valstybės ir komunistų partijos lyderis
Pilietybė:
&nbs
Kapinės:
Moscow, Donskoy Cemetery

Lavrentijus Pavlovičius Berija (rus. Лаврентий Павлович Берия,gruz. ლავრენტი ბერია; 1899 m. kovo 29 d. – 1953 m. gruodžio 23 d.) – TSRS NKVD veikėjas, vidaus reikalų liaudies komisaras (1939–1945), vienas pagrindinių trečio-penkto dešimtmečio masinių represijų organizatorių, centrinio partijos komiteto nurodymu organizavo trėmimus, tarp jų ir 1941 bei 1945 metų trėmimus iš Lietuvos.

Nors šio politiko veikla dažniausiai vertinama neigiamai, kai kurie šaltiniai siūlo atkreipti dėmesį į tai, jog 1939 m. Berijai pakeitus Nikolajų Ježovą, represijų tempai šiek tiek sulėtėjo ir buvo peržiūrėta dalis ankstesnių bylų. Gal ir galima teigti, jog jis buvo kažkiek nuosaikesnis už savo pirmtaką, jei tik tai nebuvo tiesiog politiniai manevrai prestižui įtvirtinti.

Po Stalino mirties (1953) buvo TSRS vidaus reikalų ministras ir ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas, siūlė liberalizuoti politiką, leisti daugiau nacionalistinių apraiškų, tačiau 1953 m. birželio 26 d. suimtas, apkaltintas perversmu ir Tėvynės išdavimu, o gruodžio 23 d. sušaudytas.

Pastebėtina, jog Berija buvo nuteistas sušaudyti anaiptol ne už nepamatuotas represijas ar tautų genocidą. Mirties bausme jis buvo nuteistas už „šnipinėjimą Didžiąjai Britanijai, pastangas likviduoti tarybinę santvarką, kapitalizmo restauraciją ir buržuazijos viešpatavimo atstatymą“.

Berijos žmona ir sūnus po jo sušaudymo buvo ištremti į tokias pat darbo stovyklas, tačiau liko gyvi ir vėliau buvo paleisti.

Citatos

Aš esu nekaltas – paskutiniai žodžiai prieš mirties bausmės įvykdymą 1953 m. gruodžio 23 d.

Šaltiniai: wikipedia.org, news.lv

Nėra vietos

    loading...

        Santykių vardasSantykių tipasGimęsMiresAprašymas
        1Серго БерияСерго БерияSūnus24.11.192411.10.2000
        2
        Этери ГегечкориDukra
        3Нина БерияНина БерияŽmona00.00.190500.00.1991
        4
        Александр ГришинŽentas00.00.195000.00.2013
        5Marfa BerijaMarfa BerijaMarti00.00.1925
        6Валентина ИстоминаВалентина ИстоминаPartneris
        7Tatjana OkunevskajaTatjana OkunevskajaPartneris, susipažinęs03.03.191415.05.2002
        8Ляля ДроздоваЛяля ДроздоваCivilinė žmona00.00.193300.00.2014
        9Viktoras  GrišinasViktoras GrišinasTolimas giminaitis18.09.191425.05.1992
        10Lavrentijs CanavaLavrentijs CanavaDraugas, Grupės22.08.190012.10.1955
        11Polina  SchemtschuschinaPolina SchemtschuschinaDraugas, Grupės28.02.189701.04.1970
        12Swetlana  AllilujewaSwetlana AllilujewaDraugas28.02.192622.11.2011
        13Михаил ГвишианиМихаил ГвишианиDraugas06.01.190500.09.1966
        14Keke  GeladzeKeke GeladzeDraugas00.00.185604.06.1937
        15Georgs ŽukovsGeorgs ŽukovsBendradarbis01.12.189618.06.1974
        16Nikolai  VlasikNikolai VlasikBendradarbis, Priešininkas22.05.189618.06.1967
        17Josifas StalinasJosifas StalinasBendradarbis18.12.187805.03.1953
        18Jan BersinJan BersinBendradarbis13.11.188929.07.1938
        19Александр ГоркинАлександр ГоркинBendradarbis24.08.189729.06.1988
        20Vasiliy UlrikhVasiliy UlrikhBendradarbis13.07.188907.05.1951
        21Григорий МайрановскийГригорий МайрановскийBendradarbis00.00.189900.00.1964
        22Valerianas  KuibyševasValerianas KuibyševasBendradarbis06.06.188825.01.1935
        23Robert  EicheRobert EicheBendradarbis, Auka12.08.189004.02.1940
        24Semjon   IgnatjevSemjon IgnatjevBendradarbis14.09.190427.11.1983
        25Mikhail  RyuminMikhail RyuminBendradarbis, Grupės01.09.191322.07.1954
        26Sergei KruglovSergei KruglovBendradarbis, Priešininkas02.10.190706.07.1977
        27Wsewolod MerkulowWsewolod MerkulowBendradarbis, Darbuotojas, Grupės25.10.189523.12.1953
        28Nikolajs ŠverņiksNikolajs ŠverņiksBendradarbis19.05.188824.12.1970
        29Avel EnukidzeAvel EnukidzeBendradarbis19.05.187730.10.1937
        30Wassili  BlochinWassili BlochinBendradarbis, Darbuotojas, Grupės00.12.189503.02.1955
        31Николай БулганинНиколай БулганинBendradarbis11.06.189524.02.1975
        32Фрол  КозловФрол КозловBendradarbis18.08.190830.01.1965
        33Jakow  EtingerJakow Etingersusipažinęs22.12.188702.03.1951
        34Лидия  ТимашукЛидия Тимашукsusipažinęs21.11.189806.09.1983
        35Elza GrundmaneElza Grundmanesusipažinęs04.05.189130.03.1931
        36
        Andor Henckesusipažinęs14.07.189531.01.1984
        37Vladimirs VinogradovsVladimirs Vinogradovssusipažinęs24.03.188229.07.1964
        38Сария ЛакобаСария Лакобаsusipažinęs00.00.190416.05.1939
        39Walentin  FalinWalentin Falinsusipažinęs03.04.192622.02.2018
        40Marika RökkMarika Rökksusipažinęs03.11.191316.05.2004
        41Джермен  ГвишианиДжермен Гвишианиsusipažinęs24.12.192818.05.2003
        42Нестор ЛакобаНестор Лакобаsusipažinęs, Partijos nariai, Priešininkas, Auka01.05.189328.12.1936
        43Olga TschechowaOlga Tschechowasusipažinęs26.04.189709.03.1980
        44Piotras KapicaPiotras Kapicasusipažinęs26.07.189408.04.1984
        45Olga LepešinskajaOlga Lepešinskajasusipažinęs28.09.191620.00.2008
        46Надежда  Власик-МихайловаНадежда Власик-Михайловаsusipažinęs00.00.1935
        47Zoya   FyodorovaZoya Fyodorovasusipažinęs, Priešininkas21.12.190911.12.1981
        48Ефим КривецЕфим КривецDarbuotojas00.00.189726.01.1940
        49Naum  EitingonNaum EitingonDarbuotojas06.12.189903.05.1981
        50Piotr SoprunienkoPiotr SoprunienkoDarbuotojas00.00.190823.06.1992
        51Яков СеребрянскийЯков СеребрянскийDarbuotojas11.12.189230.03.1956
        52Шалва ЦеретелиШалва ЦеретелиDarbuotojas00.00.189415.11.1955
        53Сергей ГоглидзеСергей ГоглидзеDarbuotojas00.00.190123.12.1953
        54Сардион НадараяСардион НадараяDarbuotojas00.00.1903
        55Andrejs  SverdlovsAndrejs SverdlovsDarbuotojas, Grupės17.04.191100.00.1969
        56Рафаэль  СаркисовРафаэль СаркисовDarbuotojas, Grupės00.00.1908
        57Matvejus  ŠkiriatovasMatvejus ŠkiriatovasPartijos nariai, Grupės15.08.188318.01.1954
        58Nikolai  BurdenkoNikolai BurdenkoPartijos nariai03.06.187611.11.1946
        59Виссарион ЛоминадзеВиссарион ЛоминадзеPartijos nariai06.06.189700.01.1935
        60Manfred von ArdenneManfred von ArdenneGrupės20.01.190726.05.1997
        61Gieorgij MalenkowGieorgij MalenkowGrupės08.01.190214.01.1988
        62Michail Petrowitsch FrinowskiMichail Petrowitsch FrinowskiGrupės26.01.189804.02.1940
        63Pawel SudoplatowPawel SudoplatowGrupės07.07.190724.09.1996
        64Nikita KhrushchevNikita KhrushchevGrupės15.04.189411.09.1971
        65Viktor AbakumovViktor AbakumovGrupės24.04.190819.12.1954
        66Pawieł DrozdieckiPawieł DrozdieckiGrupės00.00.190300.07.1979
        67Andrejs VišinskisAndrejs VišinskisGrupės10.12.188322.11.1954
        68Ivanas SerovasIvanas SerovasGrupės25.08.190501.07.1990
        69Lew SzwarcmanLew SzwarcmanGrupės25.07.190720.04.1955
        70Лев ВлодзимирскийЛев ВлодзимирскийGrupės10.01.190523.12.1953
        71Григорий  РогинскийГригорий РогинскийGrupės00.00.189500.00.1959
        72Александр  ЩербаковАлександр ЩербаковGrupės10.10.190110.05.1945
        73Leonid  RaikhmanLeonid RaikhmanGrupės00.00.190810.03.1990
        74Iwan  AkulowIwan AkulowGrupės24.01.188830.10.1937
        75Aljoscha SwanidseAljoscha SwanidsePriešininkas00.00.188620.08.1941
        76Януш  РадзивиллЯнуш РадзивиллPriešininkas03.09.188004.10.1967
        77Jonas Žemaitis-VytautasJonas Žemaitis-VytautasPriešininkas15.03.190926.11.1954
        78Sergej SchirovSergej SchirovPriešininkas00.00.191600.00.1956
        79Jakov SmushkevichJakov SmushkevichPriešininkas00.00.190228.10.1941
        80Aleksandr LoktionovAleksandr LoktionovPriešininkas00.00.189328.10.1941
        81Hawryło KostelnykHawryło KostelnykPriešininkas15.06.188620.09.1948
        82Полина  БеленькаяПолина БеленькаяPriešininkas00.00.1899
        83Georgi  AlexandrowGeorgi AlexandrowPriešininkas04.04.190821.07.1961
        84Ivan   KonevIvan KonevPriešininkas28.12.189721.05.1973
        85Andrejus ŽdanovasAndrejus ŽdanovasPriešininkas26.02.189631.08.1948
        86Robert Ljudwigowitsch BartiniRobert Ljudwigowitsch BartiniPriešininkas14.05.189706.12.1974
        87Bronislava MetallikovaBronislava MetallikovaPriešininkas00.00.191013.10.1941
        88Каро АлабянКаро АлабянPriešininkas14.07.189705.01.1959
        89Alexander PoskrjobyschewAlexander PoskrjobyschewPriešininkas07.08.189103.01.1965
        90Mihail KolcovMihail KolcovPriešininkas12.06.189802.02.1940
        91Grigorij ShternGrigorij ShternPriešininkas, Auka00.00.190028.10.1941
        92Maksimas LitvinovasMaksimas LitvinovasPriešininkas17.07.187631.12.1951
        93Вадим КозинВадим КозинPriešininkas03.04.190319.12.1994
        94Osman  BatyrOsman BatyrPriešininkas00.00.189929.04.1951
        95Mihail KedrovMihail KedrovAuka12.02.187828.10.1941
        96Софья ЩироваСофья ЩироваAuka
        97Karl  RadekKarl RadekAuka31.10.188519.05.1939
        98Григорий СокольниковГригорий СокольниковAuka15.08.188821.05.1939
        99Павел  БатицкийПавел БатицкийKaltininkas27.06.191017.02.1984
        100Philipp  BobkovPhilipp BobkovKarys01.12.192517.06.2019
        101Josifas  GrigulevičiusJosifas GrigulevičiusKarys05.05.191302.06.1988
        102Augusts EglītisAugusts EglītisKarys00.00.189610.09.1966

        25.02.1921 | Krievijas Sarkanā armija okupē Gruziju

        Pridėti atminties

        21.01.1924 | Vai Ļeņinam palikt mūžam dzīvam jeb laiks apbedīt?

        Latvijas okupācijas gados 21.janvāris kalendārā bija iezīmēts ar melnu krāsu. Šajā dienā mira cilvēks, ko šodien daudzi dēvē par visu pasaules nelaimju cēloni – tas Vladimirs Uļjanovs (Ļeņins). Viņa mirstīgās atliekas jeb pareizāk būtu teikt, tas, kas vispār no tām palicis pāri, vēl joprojām glabājas Maskavas sirdī – Sarkanā laukuma mauzolejā. Vai nebūtu pienācis laiks tās apbedīt?

        Pridėti atminties

        28.08.1924 | Communist genocides. Georgia: August Uprising against Russian Soviet rule. Communists won. Executed 12,578, more than 20,000 deported

        Pridėti atminties

        07.04.1930 | W ZSRR wydano zarządzenie o rozszerzeniu systemu obozów GUŁAG

        Pridėti atminties

        15.05.1930 | Начало работ т.н. "шарашкино контор"

        Pridėti atminties

        14.09.1932 | Дмитровлаг - один из трудовых концлагерей СССР

        Pridėti atminties

        01.12.1934 | Savstarpējās komunistu cīņās par varu tiek nogalināts Sergejs Kirovs

        Savstarpējās komunistu cīņās par varu tiek nogalināts Sergejs Kirovs. Rezultātā PSRS tiek sāktas plašas represijas

        Pridėti atminties

        21.11.1935 | Первое присвоение звания Маршала Советского Союза

        Pridėti atminties

        26.11.1935 | Приняты изменения УК, разрешающие смертную казнь несовершеннолетних

        25.11.1935 в СССР принято Постановление ВЦИК, СНК РСФС изменяющие УК и разрешающие применение всех мер наказания, включая расстрел, к несовершеннолетним, начиная уже с 12 лет.

        Pridėti atminties

        13.07.1937 | Izdota NKVD slepenā pavēle par nošaujamo kvotām pa PSRS reģioniem

        Pridėti atminties

        30.07.1937 | NKVD Order No. 00447

        Pridėti atminties

        11.08.1937 | Początek eksterminacji Polaków zamieszkujących ZSRR

        Z mocy rozkazu nr 00485 ludowego komisarza spraw wewnętrznych Nikołaja Jeżowa z dnia 11 sierpnia 1937 roku rozpoczęła się eksterminacja Polaków zamieszkujących Związek Sowiecki. Czystka etniczna, o której mało się mówi.

        Pridėti atminties

        21.08.1937 | Padomju Savienībā tiek iznīcināti Polijas kompartijas līderi un biedri

        Pridėti atminties

        11.11.1938 | Podpisano tajne porozumienie między NKWD i Gestapo

        Pridėti atminties

        23.08.1939 | Tiek parakstīts Eiropas "kreiso"- nacionālsociālistu un komunistu pakts ar tā slepenajiem pielikumiem par Eiropas pārdali

        Tiek parakstīts Nacistu—Komunistu pakts

        Pridėti atminties

        17.09.1939 | Otrais Pasaules karš. Nepilnu mēnesi pēc nacionālsociālistu-komunistu līguma noslēgšanas Vācijas sabiedrotais- PSRS - iebrūk Polijā

        Otrais pasaules karš bija lielākais bruņotais konflikts cilvēces vēsturē, un tajā iesaistījās lielākā daļa pasaules valstu visos kontinentos. Karu uzsāka divu sabiedroto- Vācijas un PSRS saskaņots uzbrukums Polijai. Karš notika no 1939. gada 1. septembra līdz 1945. gada 14. septembrim un prasīja 70 miljonus civiliedzīvotāju un militārpersonu dzīvību. Kara rezultātā tika mainītas pasaules valstu robežas un okupētas daudzas teritorijas līdz pat 1991. gadam. Daļa no teritorijām, kā Prūsija, Piedņestra, Abhāzija, Tiva, Kuriļu salas, Karēlija ir Krievijas okupētas joprojām.

        Pridėti atminties

        19.09.1939 | Ostaškovas koncentrācijas nometne poļu karagūstekņiem

        Ostaškovas nometne – koncentrācijas nometne, kur bija ieslodzīti poļu karagūstekņi. Atradās Nilo- Stolobenskas tuksneša teritorijā netālu no Ostaškovas pilsētas Krievijas federācijā. Nometnē tika turēti 4 700 poļu žandarmi, policisti un citu amatu pārstāvji. Viņi visi tika nošauti 1940. gada aprīlī – maijā.

        Pridėti atminties

        18.10.1939 | Spotkanie Stalina i Hitlera we Lwowie

        Pridėti atminties

        15.11.1939 | W Kozielsku utworzono obóz koncentracyjny dla polskich jeńców wojennych

        19 września ludowy komisarz spraw wewnêtrznych Ławrentij Beria wydał rozkaz nr 0308, zgodnie z którym utworzono Zarząd NKWD ZSRR do Spraw Jeńców Wojennych (UPW – Uprawlenije po Diełam Wojennoplennych). Tym samym rozkazem polecono zorganizowanie ośmiu obozów jenieckich – ostaszkowskiego, juchnowskiego, kozielskiego, putywelskiego, kozielszczańskiego, starobielskiego, jużskiego i orańskiego. Tak zwaną obsługę operacyjno-czekistowską jeńców wojennych zajmował się Wydział Specjalny NKWD ZSRR. Do 23 września w Zarządzie ds. Jeńców został opracowany regulamin obozu dla jeńców wojennych. Przejściowo jeńcy byli gromadzeni w obozach rozdzielczych i 138 punktach odbiorczych, skąd następnie przekazywano ich do wyżej wymienionych obozów.

        Pridėti atminties

        10.02.1940 | Deportation of Poles from Soviet occupied Polish territories

        On 10th February 1940 the machinery of terror and national genocide started in territories of Poland, occupied by Soviet Union

        Pridėti atminties

        03.04.1940 | Start of Katyn massacre

        The Katyn massacre, also known as the Katyn Forest massacre (Polish: zbrodnia katyńska, mord katyński, 'Katyń crime'; Russian: Катынский расстрел Katynskij ra'sstrel 'Katyn shooting'), was a mass execution of Polish nationals carried out by the People's Commissariat for Internal Affairs (NKVD), the Soviet secret police, in April and May 1940. The massacre was prompted by NKVD chief Lavrentiy Beria's proposal to execute all captive members of the Polish Officer Corps, dated 5 March 1940. This official document was approved and signed by the Soviet Politburo, including its leader, Joseph Stalin. The number of victims is estimated at about 22,000, with 21,768 being a lower limit.[1] The victims were murdered in the Katyn Forest in Russia, the Kalinin and Kharkiv prisons and elsewhere. Of the total killed, about 8,000 were officers taken prisoner during the 1939 Soviet invasion of Poland, another 6,000 were police officers, and the rest were arrested Polish intelligentsia the Soviets deemed to be "intelligence agents, gendarmes, landowners, saboteurs, factory owners, lawyers, officials and priests".

        Pridėti atminties

        05.08.1940 | Ar PSRS APP dekrētu tiek izveidota Latvijas PSR - Latvija tika inkorporēta PSRS sastāvā

        Pridėti atminties

        12.06.1941 | Soviet genocide actions. Moldova June deportations. 29,839 Moldova Romanians deported

        Pridėti atminties

        16.07.1941 | В СССР восстановлен институт военных комиссаров

        Институт военных комиссаров вновь был введён (восстановлен) указом Президиума ВС СССР от 16 июля 1941 года на основании решения Политбюро ЦК ВКП(б).

        Pridėti atminties

        11.09.1941 | Medvedev Forest massacre

        Pridėti atminties

        03.12.1941 | General Anders meets Stalin

        Pridėti atminties

        19.04.1943 | Cекретное постановление Совнаркома от 19 апреля 1943 года об управлении контрразведки СМЕРШ

        При выполнении боевых операций, а также в любых других условиях бойцы СМЕРШа не имели права уклоняться от боя ни на своей, ни на немецкой стороне.

        Pridėti atminties

        23.02.1944 | Genocides against non-russians. Operation Lentil, Chechnya / Ichkeria

        Pridėti atminties

        27.02.1944 | Khaibakh massacre

        Pridėti atminties

        08.03.1944 | Soviet genocides. Balkar operation. 37,713 persons deported

        In 1944, the Soviet communist government forcibly deported almost the entire Balkar population to Kazakhstan, Kyrgyzstan and Omsk Oblast in Siberia.

        Pridėti atminties

        11.05.1944 | The decision of deportation of Crimean Tatars

        The state-organized and forcible deportation of the Crimean Tatars from the Crimean Peninsula by the Soviet Union in 1944 was ordered by Joseph Stalin as a form of collective punishment for alleged collaboration with the Nazi occupation regime in Taurida Subdistrict during 1942-1943. The event is also known as Sürgünlik in Crimean Tatar (meaning "exile")

        Pridėti atminties

        18.05.1944 | Communist acts of genocide: Deportation of Crimean Tatars. 228,543 deported

        According to order Nr. ГОКО-5859 (Постановление Государственного Комитета Обороны СССР № от 11 мая 1944), in the early morning of 18.05.1944 deportation of Crimean Tatar begun. Altogether 228,543 crimeans (including all Crimean tatars) were deported. At that time there were about 20,000 Crimean Tatars serving in Soviet army in WWII. After WWII they were forbidden to return to their homes. Even after Stalin's death, Crimea was kept as a restricted zone for Tatars, and mainly Russians were allowed to live here until 1989 (only on 14.05.1990 when re-emigration Program was established). Crimean Tatars make only 12% from Russian occupied Crimea population today

        Pridėti atminties

        02.06.1944 | PSRS genocīds pret nekrievu tautām. Grieķu operācija-1944. Deportēti vairāk kā 15,000

        Pridėti atminties

        22.06.1944 | PSRS genocīds pret nekrievu tautām. Pavēle N 0078-22 par visu ukraiņu izsūtīšanu no Ukrainas

        Pridėti atminties

        09.05.1945 | 2. Pasaules kara beigas Eiropā

        Pridėti atminties

        17.07.1945 | Soviet genocide operations against non-russians. July deportation. 6,320 Lithuanians deported

        July 17 – September 3, 1945. 6,320 Lithuanian citizens deported by USSR communists to Komi ASSR, Sverdlovsk Oblast, Molotov Oblast

        Pridėti atminties

        12.01.1948 | Убийство Соломона Михоэлса

        Pridėti atminties

        23.05.1948 | per 48 valandas Lietuvoje suimta ir deportuota beveik 40,002 valstiečių

        Pridėti atminties

        24.04.1949 | LPSR IeM A. Eglīša slepens ziņojums par LPSR IeM darbību 1949.gada 25.marta deportāciju akcijas laikā

        Pridėti atminties

        07.07.1949 | The Soviet deportations from Bessarabia and Northern Bukovina

        Pridėti atminties

        29.08.1949 | Der erste Test Sowjetisches Atombomben

        Pridėti atminties

        12.08.1952 | Communist crimes. Jewish operation. JAF. Night of the Murdered Poets

        holocaust, antisemitism

        Pridėti atminties

        13.01.1953 | Dziennik Prawda poinformował o wykryciu rzekomego spisku lekarzy kremlowskich

        Spisek lekarzy kremlowskich – jedna z największych prowokacji politycznych w ZSRR o kontekście antysemickim, mająca miejsce w latach 1952-1953, niezakończona wskutek śmierci jednego z głównych jej inspiratorów, Józefa Stalina. Jej głównym celem politycznym było rozpętanie powszechnego terroru i kolejnych czystek (wzorowanych na czystkach stalinowskich z lat 1936-1938) w KPZR i strukturach państwowych ZSRR.

        Pridėti atminties

        13.01.1953 | Communist crimes: the "Doctors' plot" affair

        Pridėti atminties

        26.05.1953 | Норильское восстание

        Pridėti atminties

        07.09.1953 | Nikita Krushchev was elected as the first secretary of the Communist Party of the Soviet Union

        Pridėti atminties

        05.12.1953 | Płk Józef Światło wystąpił o azyl polityczny w Berlinie Zachodnim

        Pridėti atminties

        23.12.1953 | Rozstrzelano Ławrientija Berię i sześciu jego współpracowników

        Pridėti atminties

        10.08.1955 | Секретный бордель высших руководителей СССР - Дело гладиаторов

        Pridėti atminties

        14.02.1956 | XX съезд КПСС - осуждение культа личности Сталина

        Pridėti atminties

        25.02.1956 | Nikita Khrushchev sensationally denounced Josef Stalin in a speech at a Communist Party congress in Moscow

        Pridėti atminties

        04.04.1970 | Netālu no Magdeburgas VDK virsnieki sadedzina Hitlera mirstīgās atliekas un pelnus izkaisa upē

        Pridėti atminties

        13.04.1990 | PSRS oficiāli atzīst NKVD vainu Katiņas masu slepkavībā

        Pridėti atminties

        06.09.1991 | Day of Restoration of Independence of the Chechen State

        Pridėti atminties

        01.02.2011 | Десталинизации россиского общества Караганова

        Pridėti atminties

        14.11.2021 | Aivars Borovkovs: Runājiet ar vecākiem un vecvecākiem, kamēr viņi vēl dzīvi

        “Izmantojiet laiku. Kamēr vēl iespējams – parunājiet ar saviem vecākiem un vecvecākiem. Uzziniet par notikumiem, piemēram, “Hruščova atkušni”, Atmodas laiku. Ja atrodat kādus fotoattēlus – saglabājiet tos. Jo cilvēki un lietas aiziet, pazūd. Daudziem mājās ir atmiņu krājumi, kas nevienam nav vajadzīgi. Un tomēr... tie ir vajadzīgi. Tā ir tautas atmiņa, kas jāuzkrāj,” aicina Aivars Borovkovs, jurists, fotogrāfs, dzīvnieku tiesību aizstāvis un – kopā ar kolēģi Ainaru Brūveli – pasaules kultūrvēsturiskās enciklopēdijas “timenote.info” veidotājs. Tumšajā veļu laikā – domāsim kopā.

        Pridėti atminties

        Žymos