Stanislavas Redensas

Stanislavas Redensas (rus. Станислав Францевич Реденс; 1892 m. gegužės 17 d. Minske Mazoviecke – 1940 m. vasario 12 d. Maskvoje) − TSRS Vidaus reikalų Liaudies komisariato (ČK, GPU, NKVD) veikėjas, pirmo rango valstybės saugumo komisaras. S. Redensas buvo atsakingas už Josifo Stalino pradėtas masines represijas. Pats S. Redensas buvo suimtas per 1938 m. Didįjį valymą ir 1940 m. sušaudytas.

Biografija

Gimė Lenkijos darbininko šeimoje Novominske, Lomžos gubernijoje. Anksti neteko tėvo. Iki Pirmojo pasaulinio karo dirbo Kamenskojės metalurgijos gamykloje. 1914 m. įstojo į RSDP. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mobilizuotas, bet 1915 m. dėl ligos buvo demobilizuotas ir grįžo prie politinės veiklos. 1917 m. buvo RSDP metalurgijos darbininkų sąjungos sekretoriumi.

1918 m., vykstant Rusijos pilietiniam karui, pradėjo dirbti neseniai sukurtoje ČK. Iš Maskvos buvo išsiųstas į Maskvą, kur paskirtas ČK inspektoriumi. Netrukus tapo Dzeržinskio vadovaujamos ČK Prezidiumo sekretoriumi.

Per antąsias Stalino vedybas 1919 m. kovo 24 d. S.Redensas, būsimasis Stalino svainis, buvo Stalino ir Nadeždos Alilujevos liudininkas. Jis buvo vedęs jos seserį Aną Alilujevą. Pilietinio karo metu buvo Odesoje, Kijeve ir Charkove. 1920 m. kaip ČK funkcionierius dalyvavo Raudonajai armijai užimant Vrangelio valdytą Krymą. 1922 m. rugsėjo 11 d. S.Redensas paskirtas Krymo ČK vadovu, juo liko ir 1923 m. įkūrus Krymo autonominę socialistinę respubliką. 1926 m. atšauktas į Maskvą. 1927–1934 m. buvo TSKP Centrinio komiteto narys.

Nors 1928 m. buvo paskirtas Užkaukazės TFSR GPU vadovu. 1931 m. paskirtas Baltarusijos TSR GPU vadovu, po to GPU vadovu Ukrainos TSR. 1932 m. kartu su Kosioru gavo užduotį sukurti planą (kaip dalį kolektyvizacijos), pagal kurį turėjo būti likviduoti "buožės ir petliūrininkai kontrrevoliucionieriai". Išbuožinimo kampanijos metu S. Redensas priklausė troikai, kuri lėmė žmonių, apšauktų buožėmis, likimą. Buvo suimti du tūkstančiai kolūkių pirmininkų, o prieš valstiečius nukreiptos kovos kulminacija buvo Holodomoras, milijonų ukrainiečių mirtis nuo bado.

1933 m. sausio mėn. jis buvo atšauktas į Maskvą ir nuo 1934 m. liepos mėnesio iki 1938 m. sausio mėnesio vadovavo Maskvos srities NKVD, buvo NKVD trejeto pirmininku. Po S. Kirovo nužudymo 1934 m. organizavo valymą Maskvoje ir Pamaskvyje. Buvo vienas iš organizatorių sufabrikuotoje byloje prieš L. Kamenevą ir G. Zinovjevą, taip pat M. Riutino byloje.

1938 m. sausio 20 d. iš NKVD Maskvos srities valdybos viršininko pareigų atleistas ir paskirtas Kazachijos TSR vidaus reikalų liaudies komisaru. Lapkričio mėnesį jis iš šių pareigų pašalintas, o 1938 m. lapkričio 22 d. buvo suimtas ir pasodintas į Lubiankos kalėjimą. 1940 m. sausio 21 d. kaip "lenkų diversinės-šnipinėjimo grupės narys" nuteistas sušaudyti ir tų pačių metų vasario 12 d. sušaudytas.

Redenso šeima su jo dviem sūnumis Leonidu ir Vladimiru po S. Redenso sušaudymo liko gyventi dideliame bute priešais Kremlių and Maskvos upės kranto. S.Redenso žmona Ana nuo 1917 m. buvo partijos narė ir pilietinio karo metu dirbo Odesoje. 1948 m. dėl tariamo šnipinėjimo nuteista 10 metų įkalinimo lageryje. Po Stalino mirties 1954 m. ji buvo paleista į laisvę.

1957 m. Redenso našlės A. S. Alilujevos (Stalino žmonos sesers) prašymu dėl reabilitacijos, Redenso byla buvo peržiūrėta, bet prašymas atmestas.

1961 m. lapkričio 16 d. eiliniu Alilujevos prašymu ir asmeniniu N. Chruščiovo nurodymu buvo reabilituotas.

1989 m. TSRS Generalinė prokuratūra dar kartą peržiūrėjo Redenso bylą ir nustatė, kad Redensas reabilituotas neteisėtai. Tačiau, ryšium su tuo, kad po reabilitacijos praėjo 27 metai, nėra juridinio pagrindo pakeisti įsakymą dėl reabilitacijos.

Redenso sūnus Vladimiras Alilujevas parašė prisiminimų knygą, kurioje šlovino Staliną.