lt

Feliksas Dzeržinskis

Pridėti į asmens nuotrauką!
Gimęs:
11.09.1877
Mires:
20.07.1926
Mergelė (kitas) šeimos:
Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis
Be žodžių:
Felix Dserschinski, Felix Dzerzhinsky, Феликс Дзержинский, Желе́зный Фе́ликс, ФД, Я́цек, Я́куб, Переплётчик, Фра́нек, Астроно́м, Ю́зеф, Дома́нский; Fēlikss Dzeržinski
Kategorijas:
, Bolševikas, Komunistas, Valstybės ir komunistų partijos lyderis
Pilietybė:
 lenkas, judėjas
Kapinės:
Kremlin Wall Necropolis

Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis (rus. Феликс Эдмундович Дзержинский, 1877 m. rugsėjo 11 d. Dzeržinovo dvare, Minsko sr. – 1926 m. liepos 20 d. Maskvoje) – revoliucionierius, ТSRS valstybės ir komunistų partijos veikėjas.

Biografija

Kilęs iš LDK bajorų Samsonų šeimos. Buvo pašalintas iš Vilniaus gimnazijos už dalyvavimą socialistų partijoje. 1897 m. atvyko į Kauną, dirbo įvairiose gamyklose, organizavo streikus. Tų pačių metų balandžio 1 d. išleido nelegalų laikraštį lenkų kalba „Kowieński Robotnik“ („Kauno darbininkas“). 1897 m. liepos 17 d. suimtas ir vienuolika mėnesių kalintas Kauno kalėjime. 1898 m. birželio 13 d. ištremtas į Viatkos guberniją, iš kur bėgo. Keletą metų praleido Varšuvos ir kituose kalėjimuose. Iš viso už politinę veiklą kalėjimuose praleido daugiau nei 10 metų.

Po 1903 m. – bolševikas. 1905–1907 m. buvo vienas revoliucijos vadovų Varšuvoje. 1907 m. išrinktas Rusijos SDDP partijos CK nariu. 1917 m. buvo vienas Karinio-revoliucinio centro vadovauti ginkluotam sukilimui Petrograde ir Petrogrado Karinio-revoliucinio komiteto narys.

Nuo 1917 m. – ČK vadovas, nuo 1922 m. – GPU (Главное политическое управление, Vyriausios Politinės valdybos) vadovas, 1919–1923 m. – Tarybų Rusijos vidaus reikalų liaudies komisaras, 1921–1926 m. – TSRS susisiekimo liaudies komisaras.

Dalyvavo Rusijos pilietiniame kare – buvo Maskvos gynybos komiteto narys, Pietvakarių fronto užnugario viršininkas, Vakarų fronto Revoliucinės karo tarybos narys.

 

Šaltiniai: wikipedia.org

Pavadinimas Nuo į Vaizdai Kalbos
Warschau, X. Pavillon der ZitadelleWarschau, X. Pavillon der Zitadellede, pl, ru

    loading...

        Santykių vardasSantykių tipasGimęsMiresAprašymas
        1Edmund DzierżyńskiEdmund DzierżyńskiTėvas27.05.183800.00.1882
        2
        Елена ДзержинскаяMotina
        3Vladislavs  DzeržinskisVladislavs DzeržinskisBrolis01.03.188120.03.1942
        4
        Ванда ЙозефовичSesuo
        5
        Альдона ЙозефовичSesuo
        6Zofia DzierżynskaZofia DzierżynskaŽmona04.12.188227.02.1968
        7Roman PillarRoman PillarTolimas giminaitis00.00.189402.09.1937
        8Fjodor SergejewFjodor SergejewDraugas19.03.188324.07.1921
        9Jakow  BljumkinJakow BljumkinDraugas, Bendradarbis08.10.190003.11.1929
        10Степан КиселёвСтепан КиселёвDraugas10.01.193818.07.2002
        11Пётр ФедотовПётр ФедотовBendradarbis00.00.188700.00.1965
        12Georgiy  AtarbekovGeorgiy AtarbekovBendradarbis15.12.189222.03.1925
        13Avel EnukidzeAvel EnukidzeBendradarbis19.05.187730.10.1937
        14LeninLeninBendradarbis, Partijos nariai, Grupės22.04.187021.01.1924
        15Wacław MężyńskiWacław MężyńskiBendradarbis, Grupės, įpėdinis31.08.187410.05.1934
        16Varvara JakovlevaVarvara JakovlevaBendradarbis00.00.188511.09.1941
        17Клавдия  СвердловаКлавдия СвердловаBendradarbis10.03.187623.03.1960
        18Степан  СаенкоСтепан СаенкоBendradarbis02.08.188617.08.1973
        19Martins LacisMartins LacisBendradarbis, Grupės16.12.188820.03.1938
        20Aleksandr EjdukAleksandr EjdukBendradarbis00.00.188628.08.1938
        21Jakow   PetersJakow PetersBendradarbis03.12.188625.04.1938
        22Moissei UrizkiMoissei UrizkiBendradarbis, Grupės14.01.187330.08.1918
        23Максим  ПешковМаксим Пешковsusipažinęs21.07.189711.05.1943
        24Екатерина ГорбманЕкатерина Горбманsusipažinęs00.00.188700.00.1959
        25Михаил Бонч-БруевичМихаил Бонч-Бруевичsusipažinęs24.02.187003.08.1956
        26Aleksejs  ZamkovsAleksejs Zamkovssusipažinęs09.03.188325.10.1942
        27Eduard BerzinEduard Berzinsusipažinęs, Darbuotojas, Karys07.02.189401.08.1938
        28Moura  BudbergMoura Budbergsusipažinęs00.00.189200.00.1974
        29Aleksander LednickiAleksander Lednickisusipažinęs14.07.186611.08.1934
        30David Lipec-PetrovskijDavid Lipec-Petrovskijsusipažinęs00.00.188610.09.1937
        31Ivans JusisIvans JusisDarbuotojas00.00.189104.02.1931
        32Stanislavas RedensasStanislavas RedensasDarbuotojas17.05.189212.02.1940
        33Jan LaubeJan LaubeDarbuotojas17.10.188901.11.1938
        34Nikolai  VlasikNikolai VlasikDarbuotojas22.05.189618.06.1967
        35МуркаМуркаDarbuotojas00.00.1897
        36Jānis BuiķisJānis BuiķisDarbuotojas08.02.189520.04.1972
        37Mihail MoskvinMihail MoskvinDarbuotojas01.04.188302.02.1940
        38Efim EvdokimovEfim EvdokimovDarbuotojas08.01.189102.02.1940
        39Juozas PilsudskisJuozas PilsudskisBendradarbis studentas05.12.186712.05.1935
        40Виссарион ЛоминадзеВиссарион ЛоминадзеPartijos nariai06.06.189700.01.1935
        41Павел  ШтернбергПавел ШтернбергGrupės00.00.186501.02.1920
        42Иван  КсенофонтовИван КсенофонтовGrupės28.08.188423.03.1926
        43Mieczysław KozłowskiMieczysław KozłowskiGrupės13.01.187603.03.1927
        44Maksimas LitvinovasMaksimas LitvinovasGrupės17.07.187631.12.1951
        45Ioakim VacetisIoakim VacetisGrupės23.11.187328.07.1938
        46Sergej SircovSergej SircovGrupės17.07.189310.09.1937
        47Nikolai BerdjajewNikolai BerdjajewPriešininkas18.03.187424.03.1948
        48Victor SergeVictor SergePriešininkas30.12.189017.11.1947

        13.01.1905 | 1905. gads 13. janvāra demonstrācija

        Nemieri jeb 1905. gada revolūcija Latvijā 1905. gadā sākās ar 13. janvāra (piekārtots pie datuma, ignorējot stilu, 26.1.1905 pēc jaunā) manifestāciju Rīgā, kuru, kā reakciju uz demonstrantu apšaušanu Sanktpēterburgā 9. janvārī, organizēja LSDP.

        Pridėti atminties

        20.12.1917 | Extraordinary Commission of Russia. Cheka

        Pridėti atminties

        27.01.1918 | Красный и кровавый террор большевиков в Евпатории

        Pridėti atminties

        05.09.1918 | Tautas komisāru Padome pieņem lēmumu par Sarkano teroru, kas faktiski rada iespēju nesodīti slepkavot jebkuru

        Impulss terora pastiprināšanai bija 1918.g. 30. augusta atentāts pret Ļeņinu, kurš tika ievainots. Šajās dienās cilvēku pūļa klātbūtnē kādā Maskavas parkā tika nošauti tieslietu un iekšlietu ministri u.c. vecā režīma amatpersonas. Zīmīgi, ka tieši šajā pašā datumā- 5.9.1793. gadā tika sākts Eiropā pirmais terors pret politiskajiem pretiniekiem- Robespjērs uzsāka teroru pret žirondistiem.

        Pridėti atminties

        03.04.1922 | Joseph Stalin becames the first General Secretary of the Communist Party of the Soviet Union

        Pridėti atminties

        18.04.1923 | Создано спортивное общество «Динамо»

        Pridėti atminties

        27.01.1924 | Funeral of Lenin

        Pridėti atminties

        01.02.2011 | Десталинизации россиского общества Караганова

        Pridėti atminties

        Žymos