Vladimiras Nabokovas

Vladimiras Vladimirovičius Nabokovas (rus. Владимир Владимирович Набоков; 1899 m. balandžio 22 d. Sankt Peterburgas – 1977 m. liepos 2 d. Montrė) – daugiakalbis Amerikos rusų rašytojas, rašęs daugiausia romanus.

Taip pat įdėjo didelį indėlį į entomologiją, domėjosi šachmatų kompozicijomis.

Žymiausiu V. Nabokovo romanu yra laikoma “Lolita“.

Gyvenimas ir kūryba

Vaikystę Nabokovas praleido savo gimtajame mieste ir šeimos vasarnamyje į pietus nuo miesto. Čia atsirado jo viso gyvenimo hobis – drugelių tyrinėjimas. Nuo pat mažų dienų Vladimiras buvo mokomas rusų ir anglų kalbų, o nuo penkerių metų – dar ir prancūzų. Iš pradžių vaikas buvo mokomas privačiai, o nuo 1911 iki 1917 m. Peterburgo gimnazijoje. Tuo metu jis parašė ir išleido savo pirmuosius eilėrasčius. 1919 m. šeima emigravo į Angliją ir Nabokovas dvejus metus Kembridže studijavo rusų ir prancūzų litaratūrą. Vėliau persikėlė į Berlyną ir gyveno iki 1937 m. pragyvenimui užsidirbdamas privačiomis kalbų ir teniso pamokomis. Greta to vertė, rašė eilėraščius, apsakymus ir romanus prisidengdamas Vladimiro Syrino slapyvardžiu. 1926 m., praėjus metams po vedybų su Vera Slonim, pasirodė jo pirmasis romanas "Mašenka", o vėliau vienas po kito septyni romanai rusų kalba. 1937 m. gegužę Nabokovas su žmona ir sūnumi persikėlė į Prancūziją ir trejus metus gyveno Paryžiuje. Čia parašė savo pirmąjį romaną anglų kalba "Tikrasis Sebastiano Naito gyvenimas". 1940 m. visa šeima persikėlė į Niujorką. Nuo 1941 iki 1948 m. Nabokovas dėstė rusų kalbą Veleslio koledže Masačūsetse, be to, kelis metus Harvardo universitete buvo lyginamosios zoologijos muziejaus drugelių skyriaus darbuotojas. 1945 m. gavo JAV pilietybę. Nuo 1948 iki 1958 m. jis buvo Kornelo universitete Itakoje rusų ir Europos literatūrų profesorius. Tuo metu be keleto apsakymų parašė žymųjį romaną "Lolita", kuris pirmiausia buvo išspausdintas 1955 m. Paryžiuje "Olimpic Press" leidykloje. Septintojo dešimtmečio pradžioje jis persikėlė į Montro miesteį prie Ženevos ežero ir tapo laisvu rašytoju. Šveicarijoje parašyti jo romanai "Blyšli liepsna" ir "Ada" , taip pat perdirbo savo dar JAV išleistus prisiminimus ir paskelbė juos pavadinimu "Kalbėk, atmintie". Paskutinį šių memuarų skyrių Nabokovo sūnus leido išspausdinti tik 1999 metais rašytojo 100-ojo gimtadienio proga. Vladimiras Nabokovas mirė 1977 m. liepos 2 d. Šveicarijoje.

• (1926) Mašenka (Машенька);
• (1928) Karalius, Dama, Valetas (Король, дама, валет);
• (1930) Lužino gynyba (Защита Лужина);
• (1930) Sogliadatai (Соглядатай);
• (1932) Podvig (Подвиг);
• (1932) Kamera Obskura (Камера Обскура);
• (1936) Neviltis (Отчаяние);
• (1938) Pakvietimas į egzekuciją (Приглашение на казнь);
• (1938) Dovana (Дар)
• (neišleista apysaka, parašyta 1939) Kerėtojas (Волшебник)

• (1941) The Real Life of Sebastian Knight
• (1947) Bend Sinister
• (1955) Lolita, 1965 m. paties išverstas į rusų k.
• (1957) Pnin
• (1962) Pale Fire
• (1969) Ada or Ardor: A Family Chronicle
• (1972) Transparent Things
• (1974) Look at the Harlequins!
• (1977) The Original of Laura (neužbaigtas/neišleistas)