Če Gevara

Dr. Ernesto Rafael Guevara de la Serna (1928 m. birželio 14 d. Rosarijuje – 1967 m. spalio 9 d. La Higeroje), daugiausia žinomas kaip Če Gevara (Che Guevara), Argentinoje gimęs revoliucionierius marksistas, vienas Kubos partizanų lyderių.

E. Guevara buvo Fidelio Kastro (Fidel Castro) Liepos 26-osios judėjimo (1959 m. nuvertusio Kubos diktatoriaus Batistos valdžią) dalyvis. Naujoje vyriausybėje užėmęs keletą svarbių postų E. Guevara 1966 m. pasitraukė iš Kubos.

Jis kurstė revoliucijas kitose šalyse, pirmiausia Kongo Demokratinėje Respublikoje ir vėliau Bolivijoje, kur jį sugavo Bolivijos armija. CŽV norėjo palikti E. Guevarą gyvą bendradarbiavimui, bet Bolivijos armija jį nužudė.

Po mirties, E Guevara, kaip geras teoretikas ir taktikas, tapo Trečiojo pasaulio socialistinių revoliucijų didvyriu ir simboliu.

Jaunystė 

22 metų amžiaus Ernesto Guevara Argentinoje (1951 m.)

E. Guevara gimė Argentinoje, buvo vyriausias iš penkių vaikų. Gimimo liudijime jo gimimo data įrašyta birželio 14 d., tačiau kai kurie šaltiniai teigia, kad jis gimė gegužės 14 d., o tikroji gimimo diena pakeista, siekiant nuslėpti, kad jo motina ištekėjo būdama trečią mėnesį nėščia.

Visą gyvenimą E. Guevara kentėjo nuo astmos, tačiau tai netrukdė jam aktyviai gyventi ir sportuoti. Mėgstamiausia jo sporto šaka buvo regbis, apie kurį studijų metais net leido žurnalą „Tackle“.

1948 m. E. Guevara įstojo į Buenos Airių universitetą studijuoti medicinos. Su keliomis pertraukomis jį baigė 1953 m. Būdamas studentu, E. Guevara daug keliavo po Lotynų Ameriką, kur pamatė daug skurdo ir suprato, kad vienintelis būdas padėti šioms šalims yra revoliucija. Būtent šios kelionės paskatino E. Guevarą traktuoti Lotynų Ameriką kaip vientisą darinį. Jis pradėjo plėtoti suvienytos Ibero Amerikos idėją, kurioje nebūtų sienų, tačiau kurią vienytų bendra metisų kultūra.

Gvatemala 

Po universiteto baigimo E. Guevara išvyko į Gvatemalą, kur tuo metu prezidentas Jacobo Arbenz Guzman bandė vykdyti įvairias reformas, iš kurių svarbiausia buvo žemės reforma. Kaip tik tuo metu E. Guevara tapo gerai žinomas savo slapyvardžiu „Če“ (priežastis labai paprasta – E. Guevara labai dažnai naudojo žodį „če“, kas reiškia „draugas“, „draugužis“).

1954 m. CŽV nuvertė Jacobo Arbenzą. E. Guevara kaltino Jungtines Valstijas imperializmu ir siekiu sutrukdyti besivystančioms šalims įvesti bet kokias reformas. Tai sustiprino jo įsitikinimą, kad tik socializmas gali išspręsti panašias problemas. Neilgai trukus E. Guevara paliko šalį, kadangi jam nepavyko įkalbėti J. Arbenzo atsakyti ginklu.

Kuba  

Ernesto „Che“ Guevaros mauzoliejus Santa Klaroje (Kuba).

E. Guevara sutiko Fidelį Castro ir jo brolį Raúlį Meksike, kur pastarieji bandė gauti politinį prieglobstį po išvarymo iš Kubos. Broliai Castro ruošėsi grįžti į Kubą ir nuversti generolą Fulgencio Batistą, kuris užgrobė valdžią per 1952 m. prezidento rinkimus. E. Guevara tuoj pat prisijungė prie vadinamojo Liepos 26-osios judėjimo.

F. Castro kartu su E. Guevara ir dar 80 vyrų atplaukė prie Kubos krantų, kur juos užpuolė F. Batistos kariai. Išsigelbėjo 12 vyrų, kurie pabėgo į Siera Maestros kalnus ir pradėjo telkti savo pajėgas. E. Guevara, iki tol buvęs tik gydytoju, dabar tapo vienu iš geriausių F. Kastro karių. Jis pasižymėjo drąsa ir disciplinuotumu. Jis taip pat buvo atsakingas už nepaklusnių ar dezertyravusių kareivų eliminavimą. Žinoma, tai buvo viena iš priemonių E. Guevarai atsikratyti konkurentų ar nepritariančių jo ideologijai. Netrukus E. Guevara užėmė vieną iš aukščiausių postų sukilėlių armijoje. 1958 m. po jo vadovaujamo mūšio Santa Klaroje F. Batista buvo priverstas užleisti valdžią.

1959 m. sausio 2 d. Liepos 26-osios judėjimas įžengė į Kubos sostinę Havaną ir buvo sudaryta nauja socialistinė vyriausybė. E. Guevara tuoj pat buvo paskelbtas Kubos piliečiu „nuo pat gimimo“, jis išsiskyrė su savo peruiete žmona ir vedė F. Castro armijos narę.