Džocharas Dudajevas
- Gimęs:
- 15.02.1944
- Mires:
- 21.04.1996
- Be žodžių:
- Dschochar Dudajew, Džohhar Dudajev, Dzhokhar Dudaev, Džohars Dudajevs, Джохар Дудаев, Джоха́р Муса́евич Дуда́ев, Дуди Муса кант Джохар, Dżochar Dudajew, Джоха́р Муса́евич Дуда
- Kategorijas:
- Aukų nusikalstamumo, Bendras, Karys, Komunistas, Liaudies herojus, Partizanas, Prezidentas, Visuomenės veikėjas
- Pilietybė:
- &nbs
- Kapinės:
- Nurodykite kapines
Džocharas Dudajevas (čeč. Дудин Муса кант Жовхар, rus. Джохар Мусаевич Дудаев; 1944 m. vasario 15 d. – 1996 m. balandžio 21 d. Gechi Ču, Urus Martano rajonas) – TSRS aviacijos generolas majoras (1980 m.), pirmasis Čečėnijos prezidentas.
Biografija
Gimė 1944 m. vasario 15 d. Jalchorojaus gyvenvietėje, dab. Ačchoj Martano rajone. Jis buvo septintas vaikas šeimoje. Po aštuonerių dienų kartu su visa šeima ir tūkstančiais ingušų bei čečėnų ištremtas į Pavlodaro sritį Kazachstane. 1944–1957 m. su šeima gyveno tremtyje Pavlodaro sr. ir Pietų Kazachijoje. 1957 m. su šeima grįžo į Grozną. Nuo 1966 m. tarnavo TSRS kariuomenėje. 1968 m. įstojo į TSKP. 1987 m. gavo generolo majoro laipsnį. 1987–1990 m. Tartu dislokuotos bombonešių divizijos vadas, kartu ir Tartu įgulos viršininkas. 1990 m. perkeltas į Grozną, paties prašymu išleistas į atsargą.
Nuo 1991 m. spalio mėn. pirmasis laisvuose rinkimuose išrinktas Čečėnijos prezidentas, nuo 1992 m. ir vyriausybės vadovas. 1991 m. lapkričio 1 d. paskelbė Čečėnijos nepriklausomybę, nuosekliai nesileido į jokias derybas dėl Čečėnijos priklausymo Rusijos Federacijai. 1992 m. ir 1993 m. lankėsi Lietuvoje. 1994 m. į Čečėniją įsiveržus Rusijos kariuomenei sėkmingai vadovavo čečėnų pasipriešinimo kovai.[1]
Žuvo per pasikėsinimą, surengtą Rusijos slaptųjų tarnybų.
Įvertinimas
- Čečėnijos parlamento sprendimu Groznas pavadintas Džochar Gala;
- 1996 m. Rygoje jo vardu pavadinta gatvė;
- 2000 m. Vilniuje, Žvėryne jo vardu pavadintas skveras;
- 2005 m. jo vardu pavadinta aikštė Varšuvoje.
Šaltiniai: wikipedia.org, news.lv
Nėra vietos
Santykių vardas | Santykių tipas | Aprašymas | ||
---|---|---|---|---|
1 | Juri Wlassow | Bendradarbis | ||
2 | Nikolajus Ryžkovas | Bendradarbis | ||
3 | Alexander Vlasov | susipažinęs | ||
4 | Хож-Ахмед Нухаев | susipažinęs | ||
5 | Руслан Гелаев | susipažinęs | ||
6 | Валентин Цветков | susipažinęs | ||
7 | German Ugryumov | susipažinęs | ||
8 | Хоза | susipažinęs | ||
9 | Aleksandras Litvinenka | susipažinęs | ||
10 | Olexandr Musytschko | susipažinęs, Grupės | ||
11 | Евгений Кузнецов | susipažinęs | ||
12 | Nikolajus Kovaliovas | susipažinęs | ||
13 | Lenartas Meris | susipažinęs | ||
14 | Андрей Воробьев | susipažinęs | ||
15 | Валерий Коков | susipažinęs | ||
16 | Анатолий Кудрявцев | Darbdavys, Vadas | ||
17 | Ahmeds Zakajevs | Grupės | ||
18 | Zviad Gamsachurdia | Grupės | ||
19 | Abu-Saddam Shishani | Grupės | ||
20 | Szamil Basajew | Grupės | ||
21 | Геннадий Шпигун | Priešininkas | ||
22 | Ruslan Chasbulatow | Priešininkas | ||
23 | Pāvels Gračovs | Priešininkas | ||
24 | Boris Nikolajewitsch Jelzin | Priešininkas | ||
25 | Вахид Баматгиреев | Karas draugas |
24.12.1979 | PSRS organizē valsts apvērsumu un ieved savu karaspēku Afganistānā
15.02.1989 | Withdrawal of Soviet occupation forces from Afganistan finished
After ten years of Soviet war in Afganistan, withdrawal of Soviet forces was finished. Soviets lost 14,453 soldiers killed, 53,753 Wounded 265 Missing in this war. Afgan loses solders ~18,000(soviet side), 75,000-90,000 (mojahedin side). Civilians - 850,000–1,500,000 killed, 5 million refugees outside of Afghanistan, 2 million internally displaced persons. Around 3 million Afghans wounded (mostly civilians)
13.01.1991 | Sausio įvykiai – 1991
11.02.1991 | Iceland - the first country recognised Lithuania's independence
06.09.1991 | Day of Restoration of Independence of the Chechen State
21.09.1993 | Russische Verfassungskrise 1993
11.12.1994 | Sākās 1. Čečenijas karš
06.03.1996 | Čečenu 1996. gada operācija galvaspilsētas atgūšanai no krievu okupantiem "Atmaksa"
Čēčenijas neatkarības cīnītāji Džohara Dudajeva vadībā atgūst kontroli par krievu karaspēka izpostīto un ieņemto Groznijas pilsētu
16.04.1996 | Бой у Ярыш-Марды
В середине апреля 1996-го в Шатойском районе Чечни, под Ярыш-Марды была разгромлена колонна 245-го мотострелкового полка. Было там почти 90 трупов и более 50 раненых. А из 27 единиц бронетехники боевики сожгли 24.