Franklinas Ruzveltas
Franklinas Ruzveltas
- Gimęs:
- 30.01.1882
- Mires:
- 12.04.1945
- Be žodžių:
- Franklin D. Roosevelt, Franklin Roosevelt, Франклин Рузвельт, Franklins Delano Rūzvelts, Franklin Delano Roosevelt, , Franklins Rūzvelts, Franklin Delano Roosevelt, Franklin Delano Roosevelt,, Франклін Делано Рузве
- Kategorijas:
- Masonas, Politikas, Prezidentas, Senatorius, Teisininkas, Visuomenės veikėjas
- Pilietybė:
- amerikos
- Kapinės:
- Hyde Park, Hyde Park Cemetery
Franklinas Delanas Ruzveltas (angl. Franklin Delano Roosevelt, 1882 m. sausio 30 d. – 1945 m. balandžio 12 d.) – 32-asis JAV prezidentas.
Biografija
Franklinas Delanas Ruzveltas gimė 1882 m. sausio 30 d. geležinkelių magnato Džeimso Ruzvelto šeimoje. Jis lankė Harvadą ir Kolumbijos universiteto teisės mokyklą, bet nenorėjo tapti advokatu.
1905 m. vedė Eleonorą Ruzvelt, savo tolimąją pusseserę.
1910 m. jis buvo išrinktas į Niujorko valstijos legislatūrą.1913 m. buvo paskirtas jūrų laivyno ministro pavaduotoju.
1921 m. rugpjūčio 25 d. jam buvo diagnozuotas vaikiškas paralyžius, poliomelitas. Vaikščioti F. D. Ruzveltas daugiau negalėjo ir visą likusį gyvenimą praleido su ortopediniais įtaisais ant kojų, ramentais ir invalido vėžimėlyje. Tai atrodė kaip jo karjeros pabaiga, bet dėl savo žmonos paramos, kuri pavaduodavo jį politiniuose susitikimuose, jis sugrįžo į darbą.
1928 m. Franklinas tapo Niujorko valstijos gubernatoriumi, o 1930 m. vėl buvo perrinktas. 1932 m. iškėlęs savo kandidatūrą į prezidento postą, F. D. Ruzveltas paskelbė „Naująjį kursą“ („New Deal“), kurį tapęs prezidentu 1932 m., 1933 m. ėmėsi įgyvendinti. 1936 ir 1940 m. jis buvo perrinktas į prezidentus;
1933 m. vasario 15 d. Lieka gyvas po pasikėsinimo nužudyti per pirmąsias 100 dienų prezidento poste paskelbia „naujojo kurso” programą Didžiajai depresijai įveikti; 1941 m. rugpjūčio 14 d. F.Ruzveltas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis pasirašė Atlanto chartija;
1945 m. balandžio 12 d. jis mirė savo kabinete. Oficiali mirties diagnozė – kraujo išsiliejimas į smegenis.
Šaltiniai: wikipedia.org
Nėra vietos
16.01.1919 | Prohibition in den Vereinigten Staaten
08.02.1932 | 3. Ziemas olimpiskās spēles
Latvija spēlēs nepiedalās
15.02.1933 | US President Elect Franklin D. Roosevelt escaped unhurt after an assassination attempt in Miami, Florida, USA
Unemployed brick layer Giuseppe Zangara fired six shots at the car carrying Roosevelt, killing Chicago mayor Anton Cermak and wounding four others.
15.04.1935 | Signet Roerich Pact
02.08.1939 | Albert Einstein signed a letter to President Roosevelt urging the US to build an atomic bomb
23.08.1939 | Tiek parakstīts Eiropas "kreiso"- nacionālsociālistu un komunistu pakts ar tā slepenajiem pielikumiem par Eiropas pārdali
Tiek parakstīts Nacistu—Komunistu pakts
23.07.1940 | ASV Samnera Velsa deklarācija par Baltijas aneksijas neatzīšanu
20.08.1940 | W. Churchill the "Few Speech"
05.11.1940 | US President Franklin D. Roosevelt won an unprecedented 3rd term in office
11.03.1941 | Франклин Рузвельт подписывает «Закон о ленд-лизе»
30.10.1941 | Działając na podstawie Lend-Lease Act prezydent USA Franklin Delano Roosevelt zaaprobował pomoc wojskową dla Wielkiej Brytanii w wysokości miliarda dolarów
30.10.1941 | Rūzvelts nolemj iedalīt 1 miljardu dolāru lielu palīdzību PSRS karam pret tās kādreizējo sabiedroto un otru Otrā Pasaules kara uzsācēju- Vāciju
07.12.1941 | Divus gadus pēc 2. Pasaules kara uzsākšanas, tās spēcīgākajiem agresoriem- Vācijai un PSRS- pievienojas 3.- Japāna, uzbrūkot ASV bāzei Pērlharborā
Pērlhārboras bombardēšana bija Japānas impērijas uzbrukums 1941. gada 7. decembrī amerikāņu militārajai bāzei Pērlhārborā, Havaju salās, Klusajā okeānā.
21.12.1941 | USA wypowiedziały wojnę III Rzeszy i Włochom
24.01.1942 | World War II: The Allies bombard Bangkok, leading Thailand to declare war against the United States and United Kingdom.
14.01.1943 | Casablanca Conference
The Casablanca Conference (codenamed SYMBOL) was held at the Anfa Hotel in Casablanca, French Morocco from January 14 to 24, 1943, to plan the Allied European strategy for the next phase of World War II. In attendance were United States President Franklin D. Roosevelt, British Prime Minister Winston Churchill, and representing the Free French forces, Generals Charles de Gaulle, and Henri Giraud. Premier Joseph Stalin had declined to attend, citing the ongoing conflict in Stalingrad required his presence in the Soviet Union.
17.08.1943 | World War II: First Québec Conference of Winston Churchill, Franklin D. Roosevelt, and William Lyon Mackenzie King begins
22.11.1943 | Rozpoczęła się konferencja kairska
Konferencja kairska (22-26 listopada 1943) odbyła się w Kairze w Egipcie. Uczestniczyli w niej prezydent Stanów Zjednoczonych Franklin Roosevelt, premier Wielkiej Brytanii Winston Churchill i generalissimus Republiki Chińskiej Czang Kaj-szek.
28.11.1943 | Sākās Teherānas konference
Iespējams, viena no 20.gs. Rietumu civilizēto valstu kļūdām- atbalstot tikai vienu no 2 totalitārajiem režīmiem, kuri aizsāka 2. Pasaules karu, tika radīts pamats tālākai nestabilitātei Eiropā, kuras sekas jūtamas vēl šodien.
01.12.1943 | Beidzas Teherānas konference
07.11.1944 | Urzędujący prezydent USA Franklin Delano Roosevelt został wybrany na IV kadencję
14.11.1944 | Armed Forces of the Committee for the Liberation of the Peoples of Russia (VS-KONR) established
04.02.1945 | Yalta Conference
The Yalta Conference, sometimes called the Crimea Conference and codenamed the Argonaut Conference, held February 4–11, 1945, was the World War II meeting of the heads of government of the United States, the United Kingdom and the Soviet Union, represented by President Franklin D. Roosevelt, Prime Minister Winston Churchill and Premier Joseph Stalin, respectively, for the purpose of discussing Europe's post-war reorganization. The conference convened in the Livadia Palace near Yalta in Crimea.
13.02.1945 | Luftangriffe auf Dresden
12.04.1945 | US President Franklin D. Roosevelt (aged 63) died of a cerebral hemorrhage.
26.12.1982 | Time Magazine pirmo reizi nomināciju "Man of the Year" (gada cilvēks) piešķīra personālajam datoram
ASV žurnāls Time Magazine pirmo reizi nomināciju "Man of the Year" (gada cilvēks) piešķīra nevis dzīvam cilvēkam, bet gan personālajam datoram