Šabtajus Kalmanovičius

Šabtajus Henrikovičius Kalmanovičius (rus. Шабтай Генрихович Калманович; g. 1947 m. gruodžio 18 d. Kaune, Lietuva – 2009 m. lapkričio 2 d. Maskvoje, Rusija) – KGB agentas, kuris vėliau tapo sėkmingu verslininku ir vadybininku, Lietuvos bei Rusijos sporto mecenatu.

Biografija

Senelis Mirvis Ramygalos miestelyje turėjo mažą parduotuvėlę. Prieš įžengiant vokiečiams, visą giminę išžudė vietiniai gyventojai, sudegino parduotuvę, namus, pasidalijo turtą. Motina gyveno Ramygaloje (Panevėžio rajonas), mokėsi Panevėžyje, vėliau pateko į IX fortą; motiną išgelbėjo lietuviai Balčikoniai. Kaune gyvendama motina susipažino su Šabtajaus tėvu. Pagal profesiją mama buvo gydytoja ginekologė. Nors Šabtajus irgi svajojo tapti gydytoju, tačiau nesiėmė ilgų medicijos studijų, o studijavo Kauno politechnikos institute, kur su draugais buvo subūręs „Linksmųjų išradingųjų“ komandą (susibūrimu vieta – „Tulpės“ kavinė ar kokia nors aludė). Buvo Kauno dirbtinio pluošto gamyklos darbuotojas.

1971 m. tėvams gavus leidimą emigruoti į Izraelį (po 12 metų prašymų), išvyko kartu su jais. Jeruzalės universitete baigė inžinerijos studijas, įgijo inžinieriaus specialybę. Pradžioje dirbo pramogų versle, rengė rusų artistų gastroles. Pirmiausiai surengė baleto solistų Galinos ir Valerijus Panovų (emigrantų iš Leningrado) koncertus. Kalmanovičiaus kvietimu Izraelyje koncertavo „Boney M“, duetas „Baccara“, D. Britanijos karališkasis baletas.

Tolesnis Š. Kalmanavičiaus kelias vedė į Afrikos kontinentą. Prieš jo areštą 1987 metais jis kurį laiką gyveno ir dirbo Siera Leonėje, kur susikrovė turtus prekiaudamas deimantais, nors oficialios jo pareigos vadinosi Izraelio atstovas. Kartu su Boputatsvanos prezidentu Lawrenceas Lucasas Manyane Mangope Š. Kalmanovičius įsteigė statybos bendrovę, pastatė pirmuosius lošimo namus Pietų Afrikoje, krokodilų fermas, viešbučius, stadionus. Praturtėjęs gyveno prabangiai: įsigijo pilį Kanuose (Prancūzija), turėjo „Rolls Royce“ automobilių kolekciją, lėktuvą, 100 000 eurų vertės porceliano lėkštę ir kitus prabangius pirkinius. XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje Izraelyje buvo laikomas vienu turtingiausių emigrantų iš Sovietų Sąjungos.

Po skyrybų Š. Kalmanavičius Izraelyje buvo suimtas ir nuteistas už šnipinėjimą SSSR naudai. Po 5,5 metų laisvės atėmimo bausmės kalėjime 1993 m. grįžo į Rusiją, kurioje užsiėmė farmacijos verslu: supirkinėjo vaistines (įmonę pavadino dukros Liat vardu). Ketino įsigyti banką, tačiau dėl tuo metu gresiančio pavojaus įvairių Rusijos bankininkų gyvybei, finansų verslo idėjos atsisakė. Verslo partneris – Josifas Kobzonas (buvęs dainininkas), su kuriuo jį supažindino Vladimiras Vysockis. Naujas partneris sporto veikloje – Arvydas Sabonis (su juo susipažino Belgijoje). Rėmė Kauno „Žalgirį“ 6 mln. dolerių („iš didelės nostalgijos Lietuvai“). Buvo krepšinio klubo bendrasavininkis, 1996 m. perėmė Kauno krepšinio klubą. Po pergalės „Eurolygoje“ 1999 m. Š. Kalmanovičius „Žalgirį“ paliko, nepaaiškinęs priežasčių (esą nenorėjęs, kaip pats sakė, „suvedinėti sąskaitų su tais, kurie trukdė kurti „Žalgirį“, ar tais, kurie paskui jį pašalino. Parašykite, kad išėjau savo noru, iš dalies – dėl protesto“). UAB „Domus athleticus" savininkas.

Vedęs krepšininkę A. Archipovą, Š. Kalmanovičius rėmė Rusijos moterų krepšinį, tapo gars(iaus)iu (Rusijos) moterų krepšinio mecenatu. Su moterų komanda Jekaterinburgo UGMK pasiekė reikšmingų laimėjimų. Buvo Maskvos srities „Spartako“ komandos rėmėjas, krepšinio klubo prezidentas, Rusijos moterų krepšinio rinktinės generalinis vadybininkas, Rusijos Federacijos transporto ministro patarėjas, Rusijos Federacijos Prezidento visuomeninis patarėjas

Buvo 3 kartus vedęs; žmona Tatjana (kartu pragyveno 10 metų, užaugino dukrą Liat). 2000 m. išsiskyrė su antrąja žmona Anastasija (bendra dukra – Daniela), žmonai tapus Zemfyros prodiusere. Trečioji žmona – Ana Archipova (Rusijos krepšininkė), sūnūs dvyniai – Aleksandras ir Grigorijus (g. 2005 m. rugpjūčio mėn.).

Turėjo Rusijos, Lietuvos (nuo 1999 m.) ir Izraelio pilietybes. Mokėjo (susikalbėti) daugiau nei 10 kalbų.

Nušautas Maskvos centre 2009 m. lapkričio 2 d. pavakarę, 16 val. 40 min. vietos laiku (15 val. 40 min. Lietuvos laiku), žudikai į automobilį „Mercedes" paleido 20 kulkų; į verslininko kūną smigo 6-7 kulkos, šaudyta iš 2 vietų). Pagrindinė versija yra užsakomoji žmogžudystė. Teigiama, kad Kalmanovičius anksčiau bičiuliavosi su Rusijos „mafijos tėvu“ Viačeslav Ivankov (pravarde „Japončik“), nušautu Maskvoje 2009 m. vasarą. Tyrėjai spėja, kad Š. Kalmanovičius prisidėjo prie Japončiko žūties, todėl jam buvo atkeršyta.

Apdovanojimai

Gedimino ordinas (už nuopelnus Lietuvos krepšiniui).