Korupcija Ukrainoje – generalinis prokuroras Kravčenka atleistas iš pareigų

Ruslanas Andrijovyčius Kravčenka (ukr. Руслан Андрійович Кравченко, gim. 1990 m. kovo 14 d. Sievierodonetske, Luhansko sritis) buvo Ukrainos generalinis prokuroras nuo 2025 m. birželio 21 d. iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Jis buvo vienas jauniausių šias pareigas ėjusių nepriklausomos Ukrainos istorijoje.

2026 m. rugsėjo 15 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą dėl jo atleidimo po to, kai Aukščiausioji Rada 317 balsų palaikė atsistatydinimą. Pats Kravčenka atsistatydinimo pareiškimą pateikė rugsėjo 7 d. dėl korupcijos skandalo. Naktį iš rugsėjo 13 į 14 d. jis išvyko iš Ukrainos, oficialiai nurodydamas komandiruotę į Paryžių; PACE renginio programoje jo nebuvo. Daugelis šaltinių tai vadina pabėgimu. Anksčiau šalį jau buvo palikusi jo žmona Oleksandra.

Po atleidimo pareigos liko laisvos; funkcijas laikinai vykdė pavaduotojas Maksymas Krymas.

Biografija ir išsilavinimas

Ruslanas Kravčenka gimė Sievierodonetske.
1997–2005 m. mokėsi vietinėje 8-ojoje vidurinėje mokykloje, 2005–2007 m. — Kyjivo Ivano Bohuno karo licėjuje, 2007–2012 m. — Jaroslavo Išmintingojo nacionalinio teisės universiteto karo teisės fakultete (teisės magistro laipsnis, karinis laipsnis — justicijos leitenantas).

Dalyvavo ATO, turi kovos veiksmų dalyvio statusą.
2014 m., po Krymo aneksijos, paliko pusiasalį. Tėvas Andrijus Kravčenka po Sievierodonetsko okupacijos 2023 m. gavo Rusijos pasą.

Šeiminė padėtis: pirma santuoka su Olena Škrobanec (išsiskyrė apie 2024–2025 m.).
Antra santuoka nuo 2026 m. pavasario su Oleksandra (anksčiau Parovyšnyk / Šovkoplias). Vaikų nėra. Žmona taip pat išvyko iš Ukrainos prieš pat jį arba maždaug tuo pačiu metu.

Karjera

• 2012–2014: tardytojas / vyresnysis tardytojas Sevastopolio prokuratūroje (karinė sritis).
• 2014–2015: karo prokuroras ATO zonoje (Debalcevė, Bachmutas ir kt.).
• 2015–2019: Vyriausioji karo prokuratūra; valstybinis kaltintojas Viktoro Janukovyčiaus byloje dėl valstybės išdavystės ir agresyvaus karo rėmimo.
• 2021–2023: Bučos rajono prokuratūros vadovas; dokumentavo ir tyrė Rusijos karo nusikaltimus Bučoje.
• 2023 m. balandis – 2024 m. gruodis: Kyjivo srities karinės administracijos vadovas.
• 2024 m. gruodžio 31 d. – 2025 m. birželis: Valstybinės mokesčių tarnybos vadovas.
  2022 m. apdovanotas Ukrainos Nuopelnų ordinu III laipsnio.

Paskyrimas generaliniu prokuroru

Po Andrijaus Kostino atsistatydinimo 2024 m. spalį (prokurorų fiktyvaus neįgalumo skandalas) ir kelių mėnesių vakanso 2025 m. birželio 17 d. Aukščiausioji Rada 273 balsais patvirtino Zelenskio pasiūlytą Kravčenką. Oficialiame poste jis pradėjo eiti pareigas birželio 21 d. Buvo laikomas prezidento lojalistu. Paskyrimas sutapo su bandymais apriboti NABU ir SAPO nepriklausomybę.

Jo kadencijos metu pranešta apie šimtų karo nusikaltimų bylų perdavimą teismams.

Skandalas „operacija Kartagina“ ir atsistatydinimas

2026 m. rugsėjo pradžioje NABU ir SAPO atliko kratas Generalinėje prokuratūroje. Sulaikytas Serhijus Kropyva (tarptautinio bendradarbiavimo departamento vadovo pavaduotojas, vadintas Kravčenkos patikėtiniu). Aukštiems Generalinės prokuratūros darbuotojams pateikti kaltinimai veikimu organizuotoje grupėje, kuri nuo 2025 m. vidurio ėmė kyšius iš sukčiavimo skambučių centrų mainais į apsaugą ir pinigų plovimą — tiesioginį korupcinį „stogą“.

Kravčenka neigė bet kokį asmeninį dalyvavimą, bet rugsėjo 7 d. pateikė atsistatydinimą, teigdamas, kad nenori, jog pareigos būtų naudojamos politinei konfrontacijai. Oficialiame statusu jis nebuvo pripažintas įtariamuoju.

Nuo rugsėjo 14 d., jau būdamas užsienyje, paskelbė pasirašęs įtarimo pranešimą NABU direktoriui Semenui Kryvonosui. NABU tai iškart pavadino sistemine ataka prieš nepriklausomas antikorupcijos institucijas. Zelenskis sureagavo: „Šiam generaliniam prokurorui lieka tik vienas kelias — atleidimas iš pareigų.“

Išvykimas ir atleidimas

Naktį iš rugsėjo 13 į 14 d. Kravčenka išvyko tarnybiniu automobiliu. Oficialiame aiškinime — tarsi penkių dienų komandiruotė į Paryžių į PACE posėdžius dėl Ukrainos vaikų. PACE atstovai viešai patvirtino, kad jo nebuvo dalyvių sąraše ir jo dalyvavimas net nebuvo planuojamas. Zelenskis jį nušalino; rugsėjo 15 d. Rada balsavo už atleidimą (317 „už“, prieš — 0), prezidentas pasirašė dekretą Nr. 932/2026.

Šis atvejis sistemiškai įsirašo į korupcijos skandalų grandinę Zelenskio valdymo laikotarpiu (Andrijus Jermakas, Iryna Mudra, Hermanas Haluščenka ir kt.).

Padėtis 2026 m. rugsėjo 16 d.: buvęs generalinis prokuroras, yra už Ukrainos ribų. Kaip minėta, anksčiau šalį paliko ir jo žmona Oleksandra. Naujas generalinis prokuroras dar nepaskirtas.

Trumpai apie korupciją Ukrainoje

Korupcija Ukrainoje yra sisteminė problema jau dešimtmečius, dar nuo sovietinių laikų.

Zelenskio laikotarpiu (nuo 2019 m., ypač po 2022 m. invazijos) ji nedingo. Dalis bylų dokumentuotos NABU ir SAPO tyrimais, dalis lieka kaltinimų lygmenyje, dalis — nutekintų įrašų lygmenyje.
Pats prezidentas vis dar nėra oficialiai įtariamas pagrindinėse bylose; NABU viešai nurodė, kad Zelenskis „nefigūravo ir nefigūruoja“ Energoatom / „Midas“ tyrime. Tuo pat metu jo artimiausias ratas sistemingai ir pakartotinai įtrauktas. Kartais susidaro įspūdis, kad jis „arbatine šaukštele bando išsemti“ valstybės vadovybės korupcinį tvenkinį.

1. Didžiausios dokumentuotas bylos (vidinis ratas)

Operacija „Midas“ / Energoatom (apie 100 mln. USD)
2025 m. lapkritį NABU/SAPO atskleidė schemą valstybinėje branduolinės energetikos įmonėje Energoatom: iš tiekėjų reikalauta 10–15 proc. kyšių. Centre — Tymuras Mindičius, buvęs Zelenskio verslo partneris „Kvartal 95“.
Jis spėjo pabėgti į Izraelį prieš pat kaltinimus; Zelenskis jį sankcionavo.
Kiti dalyvavę: buvęs vicepremjeras Oleksijus Černyšovas; buvęs energetikos, vėliau teisingumo ministras Hermanas Haluščenka; Andrijus Jermakas (buvęs prezidento kanceliarijos vadovas, de facto antrasis asmuo valstybėje).

2025 m. lapkritį Jermakas atsistatydino po kratų. 2026 m. gegužę jam pateikti kaltinimai pinigų plovimu (apie 460 mln. UAH, maždaug 10,5 mln. USD) dėl prabangaus gyvenvietės „Dynasty“ Kozine prie Kyjivo. Dalis lėšų susijusi su Energoatom schema. Jermakas kaltės neigia.

Iryna Mudra (buvusi prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoja).
2026 m. rugpjūtį atleista ir kaltinama pinigų plovimu per nacionalizuotą Sense Bank, kad sumokėtų Haluščenko užstatą. Papildomai — platūs kaltinimai korporaciniu reiderizmu.

Ruslanas Kravčenka (generalinis prokuroras, 2025 m. birželis – 2026 m. rugsėjis).
NABU, „operacija Kartagina“: vidinė grupė prokuratūroje ėmė kyšius — „stogavo“ sukčiavimo skambučių centrus. Atsistatydinimą pateikė rugsėjo 7 d.; rugsėjo 13–14 d. išvyko iš šalies (oficialiai kaip komandiruotė į Paryžių, kur niekas jo nelaukė ir programoje jo nebuvo), vėliau atleistas. Pats oficialiai nekaltinamas, bet konfliktas su NABU tapo viešas.

Taip pat: Andrijus Smyrnovas (neteisėtas praturtėjimas), Rostyslavas Šurma („žalieji tarifai“, yra Vokietijoje), 2024 m. prokurorų fiktyvaus neįgalumo skandalas (Kostino atsistatydinimas).
Pats Zelenskis, savaime, oficialiai nekaltinamas.

Toliau — išplėstas aukštų / artimų pareigūnų sąrašas, kuriems 2025–2026 m. yra NABU/SAPO įtarimo pranešimai, kratos arba atsistatydinimai būtent dėl skandalo.

Prezidento kanceliarija. Andrijus Jermakas — kanceliarijos vadovas (atsistatydino 2025 XI, kaltinamas 2026 V, pinigų plovimas / „Dynasty“). Iryna Mudra — vadovo pavaduotoja (atleista 2026 VIII, pinigų plovimas + aukščiausio lygio politinis reiderizmas). Andrijus Smyrnovas — vadovo pavaduotojas (teismų klausimai; neteisėtas praturtėjimas). Rostyslavas / Oleksandras Šurma — pavaduotojas ekonomikos krypčiai („žalieji tarifai“; vienas jų suimtas už akių, yra Vokietijoje). Artemas Šylo — Jermako patarėjas (užstatas byloje). Viktoras Dubovykas — kanceliarijos teisinės politikos departamento vadovas (Mudros / Stolaro byla).

Ministrai / vicepremjerai. Oleksijus Černyšovas — vicepremjeras / bendruomenių plėtros ministras (Energoatom + atskira statybos byla, užstatas virš 170 mln. UAH). Hermanas Haluščenka — energetikos, vėliau teisingumo ministras („Midas“; užstatas 150 mln. UAH). Olha Stefanišyna — vicepremjerė ES/NATO klausimais, vėliau ambasadorė JAV (2026 VIII: neteisėtas praturtėjimas, deklaracijos). Andrijus Kostinas — ankstesnis generalinis prokuroras (2024, prokurorų fiktyvaus neįgalumo skandalas; politinė atsakomybė, ne „Midas“). Ruslanas Kravčenka — generalinis prokuroras (2026 IX, „Kartagina“; pats oficialiai nekaltinamas, pareigos prarastos).

Neoficialus artimas ratas / deputatai. Tymuras Mindičius — „Kvartal 95“ bendrasavininkis, schemos organizatorius (pabėgo). Maksymas Mykytasas — buvęs deputatas (Mudros byla). Vadymas Stolaras — deputatas (reiderizmas / pinigų plovimas).

Tai nėra visų aukštų Ukrainos pareigūnų, kurių veiklos teisėtumas kelia „rimtų klausimų“, sąrašas. Tai ir ne bendras 1,2 mlrd. USD nuostolių gynybos pirkimuose inventorius — ir tai kruviniausio karo sąlygomis. Ten figūruoja įmonių vadovai ir pirkimų agentūra, su konkrečiais kaltinimais, bet ministrų ir jiems artimų asmenų asmeninė atsakomybė ne visada įrodyta. Daugelis vidurinės grandies Energoatom, Sense Bank, Generalinės prokuratūros ir teismų darbuotojų taip pat yra bylose, bet tai ne aukščiausias politinis sluoksnis.

Šis sąrašas — apie prezidento artimiausią ratą ir ministrų lygmenį, jau viešai patekusį į NABU akiratį ir į konkrečias baudžiamąsias bylas. Tai ne išsami visos Ukrainos korupcijos kartoteka.

Sunku rasti žodį, kai žmogus jaučiasi savo valstybėje toks neapsaugotas: korumpuota biurokratija, valstybinis valdymas visais lygiais, justicija, įskaitant aukščiausią įstatymų priežiūros instituciją — prokuratūrą — net jos vadovybės lygmeniu. Kur ieškoti teisingumo, jei kiaurai korumpuota visa teismų sistema?

2. Aukščiausiasis Teismas kaip atskiras korupcijos blokas, griaunantis teisinę valstybę

Šis blokas glaudžiai susijęs su prezidento kanceliarija (ypač su Mudra ir Smyrnovu), nes kanceliarijos vadovo pavaduotojai buvo atsakingi už teismų kadrus ir už ES teisės bloko derybų procedūrą.

Senoji byla: Kniazievo „šešėlinis biuras“ (2023 → nuosprendis 2026).
2023 m. NABU sulaikė tuometinį Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vsevolodą Kniazievą už kyšio priėmimą byloje dėl Poltavos GOK akcijų (oligarchas Kostiantynas Ževaho / „Finance and Credit“). Suma: apie 2,7 mln. USD. Tyrimas aprašo gerai organizuotą užkulisinį biurą — susijusių advokatų sluoksnį, kuris už pinigus jungė klientus su teismo vadovybe.

2023 m. birželio 8 d. Aukščiausiasis antikorupcijos teismas patvirtino susitarimą: 5 metai laisvės atėmimo ir konfiskavimas. 2026 m. gegužę NABU išplėtė kaltinamųjų ratą: trys einantys pareigas ir vienas buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas (žiniasklaidoje minimi: Ihoras Železnyj, Iryna Hryhorjeva, Žanna Jelenina, Oleksandras Prokopenko). Byla prasidėjo prieš dabartinę skandalų bangą, bet baigėsi jau antraisiais Zelenskio karo metais ir rodo, kad problema istoriškai įsišaknijusi institucijoje.

Naujoji byla: operacija „Temidė“ (2026 m. rugpjūtis).
Rugpjūčio 19 d. NABU ir SAPO atliko kratas pas Ihorą Dašutyną — Administracinio kasacinio teismo Aukščiausiajame Teisme pirmininką — ir Larysą Rohač, Komercinio kasacinio teismo pirmininkę. Tai Mudros–Mykytaso–Stolaro reiderizmo ir pinigų plovimo byla; būtent Mudra prezidento kanceliarijoje prižiūrėjo teismų sritį ir teikė teisėjų sąrašus skyrimui. NABU medžiagoje figūruoja bandymai daryti įtaką teisėjams (Pavlo Horbasenko, Anatolijus Ivčenka). Palikus aukštas pareigas kanceliarijoje panaši įtaka priskiriama ir Andrijui Smyrnovui.

2026 m. rugsėjį Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad vidinių patikrinimų dėl Dašutyno ir Rohač neatlikta; abu ir toliau teisėjavimą vykdo valstybės vardu.

Tačiau negalima sakyti, kad visas Aukščiausiasis Teismas — „Zelenskio žmonės“. Greičiau prezidento kanceliarija (Mudra, Smyrnovas) buvo aukščiausias biurokratijos sąlyčio taškas su teisėjų skyrimu; NABU 2026 m. šį sąlyčio tašką dokumentuoja kaip galimą įtaką byloms, saugančioms Mudros / Halušenkos ratą; pats teismas į „Temidę“ vidiniu valymu nereagavo.

Tai atskiras, giliai suformuotas ir įtvirtintas bendrosios korupcijos etapas: energetika — pinigų plovimas — užstatai — reikalingi teismo sprendimai. Apie šį bloką galima sakyti, kad jis ne visada telpa į vieną korupcijos piramidę, bet apibūdina bendrą įtakos grandinę, liečiančią atskirus valdžios žmones.

3. Gynybos pirkimai — sisteminiai nuostoliai

The New York Times 2026 m. rugsėjį paskelbė slaptų Valstybės audito tarnybos ir Gynybos ministerijos vidinių auditų duomenis už 2024–2025 m.

Karo sąlygomis vien 2024 m. Ukraina prarado apie 1,2 mlrd. USD dėl sukčiavimo, švaistymo ir kritiškai prasto valdymo.

Septyni iš dešimties didžiausių gynybos resoro tiekėjų gavo naujų sutarčių, nors prieš juos ar jų vadovus vyko baudžiamieji procesai arba ankstesnės sutartys buvo neįvykdytos. Aštuoniolika įmonių gavo naujų užsakymų po ankstesnių įsipareigojimų nevykdymo; šešios neįvykdė nė vienos sutarties. Apie 126 mln. USD prarasta ignoruojant mažesnę kainą. Pavlohrado chemijos gamykla tiekė tūkstančius defektuotų, nenaudingų minosvaidžių šaudmenų ir, nepaisant nustatytų faktų, toliau gavo sutartis.

Tai ne pavieniai atvejai ir ne „keli kyšiai“ — tai sisteminis pirkimų neskaidrumas karo metu. Sandoriai, sutartys ir pinigų srautai buvo didžiausio slaptumo režime.

4. Asmeninis Zelenskio vaidmuo

Įrodyta: artimiausi bendražygiai (Jermakas, Mindičius, Mudra, Haluščenka, Černyšovas, Kravčenka) įtraukti į šias daugiamilijonines bylas. Prezidentas juos atleido arba sankcionavo po skandalų paviešinimo.
Neįrodyta prieš jį asmeniškai: NABU kaltinimų nepateikė. Nutekintuose NABU įrašuose figūruoja „Vova“ dėl keturių prabangių namų Kozine; žiniasklaida interpretuoja, kad vienas galėjo būti skirtas prezidentui. Tai lieka teiginių, o ne teismo sprendimo lygmenyje. Kaltės ar bendrininkavimo įrodymų kol kas nėra.

Politinė atsakomybė: 2025 m. liepą Zelenskis palaikė įstatymą, kuris NABU ir SAPO būtų padaręs priklausomus nuo jo skiriamo generalinio prokuroro. Masiniai protestai ir Vakarų partnerių spaudimas privertė jį atšaukti. Tai svarbiausias institucinis signalas: bandymas susilpninti nepriklausomas antikorupcijos institucijas, kai jos ėmė artėti prie prezidento rato.

5. Visuomenės ir tarptautinė reakcija

2026 m. apklausos rodo, kad 90 proc. ukrainiečių korupcijos lygį laiko aukštu arba labai aukštu; dalis apklausų (SOCIS ir kt.) rodo, kad atsakomybė vis dažniau dedama pačiam Zelenskiui (apie 57 proc. viename matavime, beveik padvigubėjimas palyginti su 2025 m. pavasariu). Pasitikėjimas prezidentu krito nuo karo pradžios neregėtai aukštų reitingų, bet vis dar yra santykinai aukštas (KIIS, 2026 m. vasara — apie 55 proc. pasitiki). Jau šiandien aišku, kad hipotetiniame antrajame rinkimų ture jis pralaimėtų keliems varžovams.

Vakarų partneriams tai problema ES integracijos ir pagalbos kontekste: Ukraina rodo, kad NABU ir SAPO gali vesti bylas prieš valdžios branduolį, bet tuo pat metu prezidentūra bandė šias institucijas apriboti.

Zelenskio valdymo modelis remiasi siauru lojalumo ratu. Jermakas buvo éminence grise — „pilkoji eminencija“: labai įtakingas užkulisinis patarėjas, kuris dažnai realiai veda arba stipriai veikia sprendimus, nors formaliai nėra pirmasis asmuo. Terminas kilęs iš XVII a. Prancūzijos: kardinolas Rišeljė buvo „raudonoji eminencija“, o jo patarėjas kapucinas François Leclerc du Tremblay vilkėjo pilką abitą ir buvo vadinamas l’éminence grise. Nepaprastieji karo pirkimai, milijardinė pagalba ir silpna priežiūra sukuria palankią terpę. Atleisti žmones po jau viešo skandalo — ne tas pats, kas reformuoti sistemą iš šaknų. Bandymas NABU pajungti generaliniam prokurorui yra rimtas signalas ir sunkiausias argumentas prieš „reformatoriaus“ įvaizdį.

Korupcija Ukrainoje gilesnė nei vienas prezidentas. NABU veikia ir veda bylas prieš prezidento žmones — tai retenybė posovietinėje erdvėje. Zelenskis atleido Jermaką, Halušenką, Mudrą, Kravčenką. Karo sąlygomis pirkimai visur chaotiški. Dalis kaltinimų ir nutekinimų gali būti politiškai motyvuoti; Kravčenka, gindamas pozicijas, pats kaltino NABU šališkumu, politiniu užsakymu ir neteisėtais veiksmais.

Zelenskio administracijoje yra reali, dokumentuota korupcija energetikoje, pinigų plovime, skambučių centrų apsaugoje ir gynybos pirkimuose. Ji liečia prezidento artimiausią ratą, o ne tik dažnai minimus „senus oligarchus“. Tai išdirbta aktyvios gynybos forma — naudoti jau visuomenei žinomas kaltinimo „kitais“ klišes. Prezidentas nėra nei kaltinamas, nei teisiamas, bet politinė atsakomybė už artimųjų, užimančių aukštas ir atsakingas pareigas, lojalumo sistemą ir už bandymą susilpninti NABU yra aiškiai matoma.

Karo sąlygos dar labiau aštrina padėtį: jos kelia nuostolių kainą dešimtimis tūkstančių žmonių gyvybių. Nepriklausomų antikorupcijos institucijų buvimas lieka pagrindine atsvara; jų išsaugojimas dabar yra būtinas.

6. Haga ir Europa

Hagoje yra du skirtingi teismai. Jie dažnai painiojami, o poveikis Ukrainos prezidento administracijos ir valstybės valdymo korupcijos byloms yra netiesioginis.

JT Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) — valstybė prieš valstybę (Ukraina prieš Rusiją dėl konvencijų pažeidimų ir karo nusikaltimų). Korupcijos bylų jis nagrinėja. Su jomis valstybė turi susitvarkyti pati — jei viduje tai laiko problema.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) — atskirų asmenų atsakomybė už genocidą, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, agresiją. Tai irgi nėra antikorupcijos teismas.

Papildomai Hagoje — Eurojust, OETDK. Andrijus Kostinas, praradęs generalinio prokuroro postą, tapo ambasadoriumi Nyderlanduose ir atstovu prie OETDK. Tai diplomatinis, ne teisingumo kanalas.

Ukraina Romos statutą ratifikavo 2024 m. spalį; jis įsigaliojo 2025 m. sausio 1 d. Kyjivas pasinaudojo 124 straipsniu: septynerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį TBT negali teisti Ukrainos piliečių už karo nusikaltimus. Tai esminga: Haga dabar yra instrumentas pirmiausia prieš Rusijos vadovybę už veiksmus prieš Ukrainą, o ne prieš vidinę Ukrainos elitą.

TBT veikia komplementarumo principu: įsikiša tik tada, kai nacionalinė sistema negali arba nenori tirti. Korupcija, įskaitant kyšius Energoatom, sukčiavimo skambučių centrus, Aukščiausiojo Teismo „šešėlinį biurą“, nepatenka į TBT mandatą, kol bylos nesusijusios su karo nusikaltimais ar nusikaltimais žmoniškumui.

Šiuo atveju kalbama ne apie realų teisinį poveikį minėtai skandalų grandinei, o apie politinę reputaciją. Kai kalbama apie Rusijos atsakomybę už karo nusikaltimus, naudojami sunkūs kaltinimo argumentai. Karo nusikaltimų bylos Bučoje, Irpinėje ir kitur — pagrindinis Ukrainos argumentas Vakarams. Jas vedė generalinė prokuratūra. Jei generalinis prokuroras dingsta — išvyksta „į komandiruotę“, kurios nėra PACE programoje, o NABU tuo pat metu rodo „Kartaginą“, kenčia tų pačių institucijų, tiekiančių įrodymus Hagai ir bendroms tyrimo grupėms, patikimumas; diskredituojama ir tarptautinė pagalba. 2025 m. liepos bandymas NABU ir SAPO pajungti generaliniam prokurorui Vakaruose buvo skaitytas kaip smūgis teisinei valstybei. Tai tas pats Fundamentals klasteris, kurį ES vertina stojimo derybose — Haga ir Briuselis veikia viename reputacijos vertinimo lauke. Kostino perkėlimas į Hagą po prokurorų neįgalumo skandalo — tipiškas „diplomatinis šaldytuvas“: žmogus lieka valdžios elite ir toliau dirba tarptautiniame karo nusikaltimų tyrimo tinkle, nors vidaus politikoje pareigos tapo toksiškos.

Ko Haga neliečia: Jermako, Mudros, Halušenkos, Černyšovo, Stefanišynos bylos lieka NABU, SAPO ir Aukščiausiajam antikorupcijos teismui; operacija „Temidė“ ir kratos pas Dašutyną ir Rohač — nacionalinė jurisdikcija; TBT nagrinės nei „Dynasty“ namų Kozine, nei Sense Bank užstatų.

Kuo pagrįstiau Ukraina reikalauja, kad Haga baustų Putiną ir Rusijos generolus, tuo tvirčiau partneriai lygiai pagrįstai reikalauja, kad Kyjivas pats susidorotų su savaisiais. Korupcija prie Energoatom, gynybos pirkimuose (1,2 mlrd. USD nuostolių 2024 m.), valdyme ir justicijoje silpnina argumentą, kad teisė Kyjivo pusėje.

Tuo pat metu: jei NABU vis dėlto tęsia bylas prieš prezidento artimiausią ratą, tai stiprina komplementarumo tezę — „mes patys galime susitvarkyti“. Todėl buvusio generalinio prokuroro Kravčenkos kova su NABU direktoriumi Semenu Kryvonosu¹ nėra tik vidaus reikalas: tai stiprus signalas Hagai, ES ir tarptautinei bendruomenei, kuri institucija Ukrainoje iš tikrųjų nepriklausoma.

Semenas Jurijovyčius Kryvonosas (ukr. Семен Юрійович Кривонос, gim. 1983 m. sausio 16 d. Mariupolyje) yra Nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) direktorius nuo 2023 m. kovo 6 d. Tai pareigūnas, 2026 m. rugsėjį stojęs prieš generalinį prokurorą Kravčenką.

NABU yra nepriklausoma institucija, tirianti aukščiausio lygio korupciją. Direktorius politiškai nėra prezidento „savas“ ta pačia prasme kaip generalinis prokuroras: jį skiria Ministrų kabinetas po konkurso su tarptautine komisija. Pirmtakas — Artemas Sytnykas.

Kryvonoso laikotarpiu NABU vedė „Midas“ (Energoatom / Mindičiaus–Jermako ratas), „Temidę“ (Aukščiausiasis Teismas / Mudra), „Kartaginą“ (Generalinė prokuratūra / skambučių centrai). Todėl jis tapo centrine figūra prieš prezidento artimiausią ratą.

Išsilavinimas: agronomija (2005), viešasis administravimas (2007), teisė (2010). 2011–2015 m. Teisingumo ministerijos teritorinės institucijos Odesoje ir Kyjive. 2015–2016 m. Odesos muitinės viršininko pirmasis pavaduotojas; iniciatyva prieš kontrabandą. 2016 m. laimėjo konkursą NABU Odesos teritorinio padalinio vadovo postui, bet pareigų atsisakė. 2021–2023 m. Valstybinės architektūros ir urbanistikos inspekcijos vadovas. 2023 m. laimėjo NABU direktoriaus konkursą. Politico 2026 m. įtraukė jį į „10 to Watch“ sąrašą.

2026 m. rugsėjo 14 d. jau atsistatydinęs ir jau užsienyje esantis generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka paskelbė pasirašęs Kryvonosui įtarimo pranešimą² — dėl oficialių dokumentų klastojimo ypač dideliu mastu ir fiktyvaus įvaikinimo, siekiant išvengti atsakomybės teisme. NABU tai iškart pavadino ataka prieš nepriklausomas institucijas. Zelenskis, gavęs informaciją, skubos tvarka stūmė būtent Kravčenkos atleidimą, nepaliesdamas NABU direktoriaus Kryvonoso. Generalinė prokuratūra vėliau iš dalies paneigė ir sušvelnino savo buvusio vadovo pareiškimą.

Kryvonosas viešai sakė, kad Zelenskis nefigūruoja „Midas“ tyrime.

Vienu sakiniu: Kryvonosas yra NABU vadovas, 2025–2026 m. vedęs bylas prieš Zelenskio kanceliariją, ministrus ir Generalinę prokuratūrą — ir prieš kurį Kravčenka bandė veikti tuoj prieš išvykdamas iš šalies.

Sukčiavimo skambučių centrai

Visa sukčiavimo skambučių centrų industrija ir byla „Kartagina“ nėra tos pačios sumos. Jas reikia atskirti.

Ženevos Global Initiative Against Transnational Organized Crime 2026 m. balandžio ataskaita Kyiv Calling yra pagrindinis viešas visos industrijos mastas. Pagal ją potenciali apyvarta siekia apie milijardą dolerių per mėnesį — tai įvertinimas, ne grynasis pelnas ir ne teismo suma. Industrijoje dirba apie šešiasdešimt tūkstančių ukrainiečių, maždaug du trečdaliai legalaus bankų sektoriaus darbuotojų. 2023 m. „biurų“ buvo nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių; po reidų liko apie tūkstantį. Vienas vidutinis centras per mėnesį išvilioja apie milijoną dolerių, didelis — iki trijų milijonų. Tinklas veikia visose dvidešimt keturiose srityse, taip pat okupuotose teritorijose; aukos yra bent dvidešimt devyniose šalyse. Deputatas Jaroslavas Železniakas kartoja tą patį vaizdą: piko metu apie du tūkstančius centrų po maždaug du šimtus darbuotojų — iš viso apie šešiasdešimt tūkstančių žmonių ir daugiau nei milijardas dolerių per mėnesį. Pagal pelningumą industrija lenkia narkotikų prekybą. Didžiausias pelnas lieka „šeimininkams“, ne operatoriams. Jaunuoliai nuo keturiolikos iki dvidešimt aštuonerių metų dažnai verbujami kaip „account manager“. Milijardas dolerių yra potencialas iš interviu su deputatu ir buvusiais darbuotojais, ne iš revizijos akto. Dalis šaltinių teigia, kad po 2025 m. reidų centrų sumažėjo.

Prokuratūros „stogas“ byloje „Kartagina“ yra siauresnis sluoksnis. NABU ir SAPO byloje yra penki įtariamieji. Tyrėjai iki šiol suskaičiavo daugiau nei dvidešimt milijonų grivinų, legalizuotų nekilnojamajame turte ir brangenybėse, plius dar daugiau nei dešimt–dvylika milijonų grivinų trečiųjų asmenų sąskaitose. Tai tik jau fiksuota išplauta dalis, ne visi industrijos pinigai. Ukrainska Pravda šaltiniai teigia, kad iš kiekvieno centro prokuratūros žmonėms ėjo apie septynis tūkstančius dolerių per mėnesį. Šimtas centrų reikštų septynis šimtus tūkstančių dolerių per mėnesį; piko metu po vienu „stogu“ galėjo būti iki penkių šimtų centrų — potencialiai iki trijų su puse milijono dolerių per mėnesį kaip „abonementas“. ZN.UA šaltiniai kalba apie dar didesnį „vieną langelį“: daugiau nei tūkstantis taškų po dvidešimt–dvidešimt keturis tūkstančius dolerių per mėnesį visiems jėgos struktūrų sluoksniams kartu, ne tik Generalinei prokuratūrai. Tai šaltinių lygmuo, ne NABU aktas. Pats Kravčenka minėjo priešingą uždarymo statistiką: per metus daugiau nei tūkstantis penkiasdešimt kratų, uždaryta apie tris šimtus keturiasdešimt centrų ir daugiau nei penki tūkstančiai operatorių vietų; šimtas keturiasdešimt septynios baudžiamosios bylos, šimtas aštuoniasdešimt trys įtariamieji.

Trumpai: industrijos mastu iš žmonių išviliota iki milijardo dolerių per mėnesį — tai įvertinimas, ne teismo suma. Darbuose dalyvauja apie šešiasdešimt tūkstančių žmonių. Byloje „Kartagina“ kol kas suskaičiuota dešimtys milijonų grivinų išplautų pinigų ir tūkstančiai dolerių „stogo pinigų“ iš kiekvieno biuro. Tai ne Energoatom „Midas“ su šimtu milijonų dolerių vienoje schemoje, o pramoninis sukčiavimas prieš ukrainiečius ir kitų šalių gyventojus, kurio dalis, pasak NABU, mokėjo prokuratūrai už netrukdymą.

¹ Semenas Kryvonosas (ukr. Семен Юрійович Кривонос, gim. 1983 m. sausio 16 d. Mariupolyje) yra NABU direktorius nuo 2023 m. kovo 6 d. Jis stojo prieš jau buvusį Ukrainos generalinį prokurorą Kravčenką.

NABU yra nepriklausoma institucija, tirianti aukšto lygio korupciją. Direktorius jokiu būdu nėra prezidento „savas“ ta pačia prasme kaip generalinis prokuroras, nes jį skiria Ministrų kabinetas po konkurso su tarptautine komisija. Pirmtakas — Artemas Sytnykas. Jis buvo pirmasis NABU direktorius nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2022 m. balandžio 16 d. Įstatymas „Dėl Nacionalinio antikorupcijos biuro“ suteikia tik vieną septynerių metų mandatą. Antros kadencijos nenumatyta. Laikinas funkcijas perėmė pirmasis pavaduotojas Gizo Uglava; Kryvonosas paskirtas 2023 m. kovą. 2022 m. gegužės 12 d. Sytnykas tapo NAZK pirmininko pavaduotoju. Iš NAZK išėjo 2024 m. birželio 3 d.; institucija priežasties viešai neaiškino. Valstybinio lygio korupcija Ukrainoje turi senas šaknis, todėl visus septynerius metus Sytnykas patyrė politinį spaudimą — pirmiausia prie Porošenkos, paskui prie Zelenskio — nes NABU vedė bylas prieš Tatarovą, Nasirovą, „Rotterdam+“ ir daugelį kitų. 2019 m. jis įrašytas į korupcijos registrą dėl nedidelio pažeidimo, susijusio su „dovanos“ ar poilsio apmokėjimu. Priešininkai tai naudojo kaip pretekstą atleisti; įstatymas tada to neleido, todėl jis išdirbo iki kadencijos pabaigos.

Kryvonoso laikotarpiu NABU pradėjo garsias bylas: „Midas“ (Energoatom / Mindičiaus–Jermako ratas), „Temidė“ (Aukščiausiasis Teismas / Mudra), „Kartagina“ (prokuratūros „stogas“ / sukčiavimo skambučių centrai). Semenas Kryvonosas vienareikšmiškai tapo centrine figūra prieš artimiausią Ukrainos prezidento komandos ratą.

² „Įtarimo pranešimas“, kurį Kravčenka „pasirašė“ prieš Kryvonosą, yra labai rimtas prokuratūros procesinis dokumentas. Ukrainos baudžiamajame procese tai повідомлення про підозру — formalus aktas, kuriuo žmogus tampa įtariamuoju, prieš kurį galima atlikti procesinius veiksmus: apklausas, teisių apribojimą, kratas, kardomosios priemonės parinkimą. Paprastai jį pasirašo prokuroras. Paskui seka teismo sprendimas dėl kardomosios priemonės, tyrimas, galimai kaltinamasis aktas. Tai prokuroro pozicija: turime pakankamą pagrindą manyti, kad jūs galbūt padarėte nusikaltimą. Kaltės tai neįrodo.

2026 m. rugsėjo 14 d. Kravčenka vaizdo įraše ir „Telegram“ paskelbė, kad pats, dar būdamas generaliniu prokuroru, pasirašė tokį pranešimą NABU direktoriui Semenui Kryvonosui. Pasak jo, Kryvonosui inkriminuojama oficialių dokumentų klastojimas siekiant gauti ypač didelę neteisėtą naudą ir fiktyvus įvaikinimas, kad dirbtinai būtų sukurtas pagrindas išvengti atsakomybės teisme.

Tą pačią naktį Kravčenka jau buvo už Ukrainos ribų, o Zelenskio iniciatyva Aukščiausioji Rada skubos tvarka jį atleido. Generalinė prokuratūra paskelbė, kad toks pranešimas Kryvonosui nėra tinkamai įformintas. Tai įvertinta kaip išeinančio generalinio prokuroro bandymas teisiškai smogti priešininkės institucijos vadovui tuo metu, kai NABU jau vedė bylą prieš pačią prokuratūrą („Kartagina“); todėl dokumentas nelaikomas procesiškai galiojančiu.

Tragiška, nes bet kuriuo atveju tai dar vienas klastingas šūvis į nugarą tiems patriotams, kurie jau nuo 2014 metų mūšio lauke ir apkasuose atiduoda save Ukrainos gynybai.