Lilita Berzinia
- Gimęs:
- 17.07.1903
- Mires:
- 27.05.1983
- Be žodžių:
- Lilita Bērziņa, Лилита Берзиня
- Kategorijas:
- , , Aktorius, Deputatas, Socialistinio darbo didvyris
- Pilietybė:
- latvis
- Kapinės:
- Cimetière de la Forêt (Riga)
Lilita Berzinia (latv. Lilita Bērziņa, tikroji pavardė Lilija Priede-Bērziņa, 1903 m. liepos 17 d. Ryga – 1983 m. gegužės 27 d. ten pat) – latvių aktorė.
Biografija
Gimė Grizinkalnio siuvėjos Zelmos ir mūrininko Davio Berzinių šeimoje. Baigė Rygos 3-ąją vidurinę mokyklą, kartu lankė Jaunimo sąjungos dramos kursus, kuriuose suvaidino pirmąjį vaidmenį R. Blaumanio pjesėje „Trynės nuodėmės“. 1920 m. debiutavo rusų režisieriaus Piotro Čerdynino filme. 1922 m. vaidino bendrovės Latvju filma sukurtame pirmajame latviškame filme „Psichė“. Nuo 1922 m. J. Rainio dailės teatro aktorė.
Vaidmenys teatre
- Asnatė, Spyduola – Janis Rainis. Juozapas ir jo broliai 1933 m., Ugnis ir naktis 1947 m.,
- Dezdemona, Džuljeta, Gertrūda – Viljamas Šekspyras. Otelas 1937 m., Romeo ir Džuljeta 1943 m., Hamletas 1959 m.,
- Ana Karenina – Levas Tolstojus. Ana Karenina 1949 m.,
- Maša – Antonas Čechovas. Trys seserys 1951 m.,
- Marija Stiuart – Frydrichas Šileris. Marija Stiuart 1956 m.,
- Mednė – M. Biržė. Prie Juodojo Kurtinio 1965 m.,
- Amalija – Enas Vetema. Rožynas 1978 m.
Filmografija
- Psichė, 1922 m.
- Laimdota / Mirdza Saulitė – Lašplėsis, 1930 m., rež. Aleksandras Rusteika
- Eda – Pavasario šalna, 1955 m., rež. Pavelas Armandas, Leonidas Leimanis
- Nauris, 1957 m., rež. Janis Streičas
- Matininkų laikai, 1968 m., rež. Janis Streičas
- Andersonė – Mano draugas – lengvabūdis žmogus, 1975 m., rež. Janis Streičas
- Vildė – Vyras pačiuose metuose, 1977 m., rež. Olgertas Dunkersas
- Teatras, 1978 m., rež. Janis Streičas
- Nebaigta vakarienė, 1980 m., rež. Janis Streičas,
- Mirtos teta – Joninių nakties spalvos limuzinas, 1981 m., rež. Janis Streičas
- Ancė – Klevas, Martyno sūnus, 1981 m.
Šaltiniai
↑ Lilita Berzinia. Spotnet.lv ↑ Lilita Berzinia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 120 psl.
Šaltiniai: wikipedia.org
Nėra vietos