Vija Artmane
- Gimęs:
- 21.08.1929
- Mires:
- 11.10.2008
- Mergelė (kitas) šeimos:
- Vija Alīda Artmane
- Be žodžių:
- Вия Артмане, Вия Фрицевна Артмане
- Kategorijas:
- , , , Aktorius, Deputatas, Parlamento narys, Politikas, Valstybės ir komunistų partijos lyderis, Visuomenės veikėjas
- Pilietybė:
- latvis
- Kapinės:
- Pokrov Cemetery
Vija Artmanė (1929 m. rugpjūčio 21 d. Tukume, Latvija- 2008 m. spalio 11 d. Rygoje) – latvių kino ir teatro aktorė, TSRS liaudies artistė (1969), viena žymiausių tarybinių aktorių.
Biografija
1946 m. baigė Rygos J. Rainio Meninio teatro aktorinę studiją ir iki 1998 m. dirbo šiame teatre. 1999 m. perėjo dirbti į Rygos jaunimo teatrą.
Kine debiutavo 1956 m. Žinomiausiais vaidmenimis tapo Sonia filme "Savas kraujas" (1963 m.) ir Ona V. Žalakevičiaus filme "Niekas nenorėjo mirti" (1966 m.).
1964 ir 1968 m. tapo Sąjunginių kino festivalių laureate.
Jos 50-mečiui Rygos kino studijoje ekranizuotas S. Moemo romanas "Teatras", kuriame V. Artmane sukūrė pagrindinį Džiulijos Lambert vaidmenį. Apie aktorę sukurti du dokumentiniai filmai "Pokalbis su karaliene" (1980 m.) ir "Nuskriausta karalienė. Vija Artmanė" (2007 m.), parašytos trys knygos.
Vija Artmene aktyviai dalyvavo tarybinės Latvijos visuomeniniame gyvenime- buvo kandidatė į Latvijos KP CK narius, vadovavo Latvijos TSR teatro darbuotojų sąjungai, buvo tarybinio Taikos gynimo komiteto narė, apdovanota daugeliu valstybinių TSRS apdovanojimų. Latvijos Trijų žvaigždžių ordino kavalierė. Jos vardu 1968 m. pavadintas asteroidas (4136 Artmane).
Šaltiniai: wikipedia.org
Pavadinimas | Nuo | į | Vaizdai | Kalbos | |
---|---|---|---|---|---|
Dzintari Concert Hall, Jūrmala | en, lv, ru | ||||
Rīgas Kinostudija | lv, ru | ||||
Rīgas Valsts 3. ģimnāzija | 01.09.2010 | lv |
30.11.1919 | The Latvian National Theatre
19.11.1920 | Nodibināts Dailes Teātris
06.09.1936 | Nodibināts goda nosaukums - PSRS Tautas mākslinieks
07.08.1956 | Mākslas filma "Kā gulbji balti padebeši iet"
01.07.1966 | Niekas nenorėjo mirti – lietuviškas vaidybinis kino filmas
26.11.1967 | Strong with Spirit
19.02.1971 | Mākslas filma "Tauriņdeja"
05.05.1973 | Kinokomēdija "Dāvana vientuļai sievietei"
30.10.1977 | Dailes teātris pārceļas uz jauno ēku
16.10.1978 | Mākslas filmas "Teātris" pirmizrāde
02.07.1982 | "Ilga kelionė per kopas“
01.06.1985 | Emil's Mischiefs
05.08.1985 | Aktieru Amtmaņu Dzimto māju-muzeja "Zvanītāju Buku" atklāšana
14.05.1986 | PSRS Kinematogrāfistu V Kongress un Jāņa Streiča runa
Kāds ļoti spilgts un revolucionārs notikums pirmsatmodas un arī Latvijas kino vēsturē - Jāņa Streiča drosmīgā runa PSRS Kinematogrāfistu savienības kongresā 1986. gadā, kas raksturo izcilo latviešu kinorežisoru kā lielisku oratoru ar prasmi ironizēt un improvizēt, taču vissvarīgāk – tas bija liels un nozīmīgs solis pretī pārmaiņām un mūsu visu brīvībai.
17.11.2016 | Juris Dimiters: Šobrīd ir prasts, primitīvs, vulgārs autoritārisms, bez ideāliem
JURIS DIMITERS: «Bēgļiem Latvijā nav komfortabli, viņu te nebūs. Ticamāks variants – daudzu Eiropas valstu iedzīvotāji pārcelsies uz dzīvi šeit, jo te ir daudzmaz mierīga zona. Demokrātijas citadeles jau ievārīja to putru ar bēgļiem, sākot ar to, ka paši apmācīja šodienas ekstrēmistus. Protams, ka visa pamatā ir nafta. Savulaik izrādei Šerloks Holmss Jānis Peters rakstīja vārdus Raimonda Paula dziesmām. Tie izrādījušies pravietiski: «Tu šausies, tu dursies, tu bumbosies/Dēļ naftas, dēļ naftas, dēļ naftas vien/Kam nafta šai pasaulē piederēs/Tas pārvaldīs, pārvaldīs galdu viens.» Jau toreiz Peteram viss bija skaidrs»
27.12.2019 | Juris Dimiters: Atmodu sākām kā cibiņi, beidzām kā buņģi
Elitas Veidemanes intervija ar mākslinieku Juri Dimiteru