Michailas Barklajus de Tolis
Michailas Barklajus de Tolis
- Gimęs:
- 27.12.1761
- Mires:
- 26.05.1818
- Mergelė (kitas) šeimos:
- Barclay de Tolly
- Be žodžių:
- Michail Barclay de Tolly, Mihaels Andreass Barklajs de Tolli, Михаил Барклай-де-Толли, Mihails Barklajs de Tolli, Michael Andreas Barclay de Tolly, Michel Barclay de Tolly, Le prince Michel Barclay de Tolly
- Kategorijas:
- , , Aristokratas, Bendras, Grafas, Karys, Ministras
- Pilietybė:
- rusijos
- Kapinės:
- Nurodykite kapines
Michailas Barklajus de Tolis (Barclay de Tolly, 1761 m. gruodžio 24 d. Pamūšyje, Pakruojo rajone – 1818 m. gegužės 26 d. Įsrutyje) – kunigaikštis 1815 m., Rusijos imperijos karys, vėliau Rusijos feldmaršalas.
Biografija
Kilęs iš škotų giminės, kurios dalis XVII a. viduryje pasitraukė iš Škotijos į Livoniją, po to kai O. Kromvelis įvedė Anglijoje diktatūrą.
1776 m. pradėjo tarnauti Rusijos imperijos kariuomenės Pskovo karabinierių pulke. Dalyvavo daugelyje Rusijos karų: su Osmanų imperija(1787–1791 m.), Švedija (1788–1790 m.), Prancūzija (1806–1807 m.), slopino Kosciuškos sukilimą. Buvo Suomijos generalgubernatorius.1810–1812 m. Rusijos karo ministras. 1812 m. karo su Prancūzija metu buvo Rusijos kariuomenės Pirmosios Vakarų armijos vadas. Vengdamas susidūrimų su Napoleono vadovaujama Prancūzijos kariuomene, traukėsi į Rusijos gilumą, ir tokiu būdu išsaugojo Rusijos kariuomenės pagrindines jėgas. Vadovavo Rusijos ir Prūsijos jungtinei kariuomenei 1813–1814 m. kare su Prancūzija.
Šaltiniai: wikipedia.org, news.lv
Nėra vietos
| Santykių vardas | Santykių tipas | Aprašymas | ||
|---|---|---|---|---|
| 1 |  | Veinhalds Gothards Barklajs de Tolli | Tėvas | |
| 2 |  | Елена Барклай-де-Толли | Žmona | |
| 3 |  | Augusts Vilhelms Barklajs de Tolli | Pusbrolis | |
| 4 |  | Екатерина Муравьёва | Santykinis | |
| 5 | Елизавета фон Эссен | Tolimas giminaitis | ||
| 6 | Evelīna Jaunzeme | susipažinęs, Darbuotojas | ||
| 7 |  | Napoleon Bonaparte | Priešininkas | |
| 8 |  | Michailas Kutuzovas | Priešininkas, Vadas, Karas draugas | |
| 9 |  | Johans Joahims Georgs Aleksandrs fon Zīverss | Karys | |
| 10 |  | Petras Bagrationas | Karys |
17.04.1794 | Warsaw Uprising
The Warsaw Uprising of 1794 (otherwise the "Warsaw Insurrection"; Polish: insurekcja warszawska) was an armed Polish insurrection by the city's populace early in the Kościuszko Uprising. Supported by the Polish Army, it aimed to throw off Russian control of the Polish capital city. It began April 17, 1794, soon after Tadeusz Kościuszko's victory at Racławice.
22.04.1794 | Wilno Uprising
The Wilno Uprising of 1794 began on April 22, 1794, during which Polish and Lithuanian forces led by Jakub Jasiński fought with Russian forces occupying the city during the Kościuszko Uprising. The Russians were expelled from Wilno, and thanks to Jasiński's skill, no casualties were sustained during the bloodless uprising.
15.06.1794 | Koscjuško sacelšanās pret Krievijas okupāciju. Krakova padodas prūšiem bez pretošanās
04.11.1794 | Genocide against non-russians in Europe. 23,000 poles killed at Warsaw by Russian invaders
Massacre of Praga was an event during the Kościuszko Uprising in Poland in 1794. On November 4th the Russian forces under General Alexander Suvorov assaulted Praga, the easternmost borough of Warsaw and after four hours of heavy hand to hand fighting broke through Polish defences. Praga was subsequently looted and burnt by Russian soldiers who also killed approximately 20 000 - 23 000 of its inhabitants including women and infants. Even animals were not spared. The following day Warsaw surrendered.
