Rihards Pīks

Rihardsas Pīksas buvo kino operatorius, kino režisierius, pirmasis Rygos kino studijos kolektyvo išrinktas direktorius, Latvijos Respublikos kultūros ministras ir užsienio reikalų ministras, Seimo ir Europos Parlamento deputatas, verslininkas.

Pīksas jau nuo ankstyvos jaunystės savo gyvenimą susiejo su kinu.

1965 m. jo nufilmuotas dokumentinis filmas „Divi“ („Du“) gavo tuometinio prestižinio Maskvos kino festivalio aukso medalį. Vėliau Pīksas ėmėsi vaidybinių filmų. Nuo 1979 m. jis sukūrė filmus „Sitiens“ („Smūgis“), „Ja nebūtu šī skuķa“ („Jei nebūtų šios mergaitės“), „Šāviens mežā“ („Šūvis miške“) ir „Dubultnieks“ („Dvigubininkas“).

Nuo 1987 iki 1990 m. Pīksas buvo Rygos kino studijos direktorius ir asociacijos „Latvijas kino“ („Latvijos kinas“) generalinis direktorius.

Jis dalyvavo Atmodos judėjime; 1989 m. buvo įtrauktas į izoliuotinų inteligentijos atstovų sąrašą.

1995 m. Pīksas kandidatavo 6-ojo Seimo rinkimuose, tačiau nebuvo išrinktas. Kai iš pareigų atsistatydino kultūros ministras Ojāras Spārītis, šias pareigas 1996 m. užėmė Pīksas.

Jis buvo kultūros ministras Andrio Škėlės 1-ojoje ir 2-ojoje vyriausybėse iš Latvijos valstiečių sąjungos, 7-ojo ir 8-ojo Seimo deputatas iš Liaudies partijos, užsienio reikalų ministras Indulio Emsio Ministrų kabinete, nuo 2004 iki 2009 m. — Europos Parlamento deputatas.

Kitoje vyriausybėje Pīksas vėl buvo kultūros ministras.

1998 m. jis pasirašė manifestą dėl Liaudies partijos (TP) įkūrimo ir po partijos įkūrimo tapo jos valdybos nariu.

1998 m. TP kandidatas Pīksas buvo išrinktas į 7-ąjį Seimą, kuriame dirbo Užsienio reikalų komisijoje.

1999 m. TP Pīksą paminėjo kaip vieną iš penkių partijos kandidatų į Valstybės prezidento postą. Pīksas buvo išrinktas ir 8-ojo Seimo deputatu.

2003 m. Seimas jį iškėlė stebėtoju darbui Europos Parlamente.

Jis atstovavo partijai Latvijas attīstībai (Latvijos vystymuisi), kurioje buvo išrinktas valdybos nariu ir vadovavo darbo grupei „Aizsardzība“ („Gynyba“).